Ar visada pamatuotas Konkurencijos tarybos vėzdas

Gruodžio paskutinėmis dienomis nemalonių žinių sulaukė ir 39 Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) agentūros ir jas jungianti asociacija – čia už konkurencijos pažeidimus buvo padalinta bemaž 1 mln. Eur baudų. „Kalėdinę dovaną“ gavusi NT agentūrų asociacija ironiškai pažymėjo: kreipėmės į KT dėl konsultacijos, o gavome tyrimą, trukusį daugiau nei 3,5 metų, ir baudų.

„Atstovauju vienam iš asociacijos narių, todėl komentaras nėra nešališkas, tačiau kai asociacija kreipiasi į tarybą konsultacijos, būtų efektyviau suteikti konsultaciją, o ne 3,5 metų tirti ir paskui bausti. Jei pačiai Konkurencijos tarybai nebuvo akivaizdu, ar tai teisėtos nuostatos, ir prireikė tokio ilgo tyrimo, tai kaip asociacijos nariai gali būtų baudžiami tokioje situacijoje?“ – retoriškai klausia Henrikas Stelmokaitis, „Ober-Haus“ interesams atstovaujantis kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas. NT asociacija ir dalis įmonių šį sprendimą ruošiasi skųsti. Žadama, kad į teismus skundai nukeliaus kitos savaitės pradžioje.

O Lietuvos vaistinių asociacijos ir aštuonių jos narių skundas dėl KT pernai gruodį joms skirtų milijoninių baudų – jau teisme. Bendrovės prašo panaikinti KT 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimą, o jei teismas jo nepanaikins, – sumažinti baudas. Savo ruožtu, jei teismas nesutiks, kad KT nutarimas yra akivaizdžiai neteisėtas, žadama, jog skundai toliau keliaus ir į ES Teisingumo Teismą. 

Pažymima, kad 72 mln. Eur baudų už sudarytą susitarimą dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių vienareikšmiškai padarys įtaką tiek vaistinių balansams, tiek ir jų rizikos vertinimui. Tiesa, kol kas KT skirta bauda neblogina vaistinių reitingo, nes jokie oficialūs įrašai apie galutinai priimtą sprendimą nėra pasiekę „Creditinfo“ sistemos. 

Vykstant teisminiams procesams nuo detalesnių vertinimų šiuo klausimu vaistinių tinklai linkę susilaikyti, tačiau ne vienas jų pabrėžia, kad jų pozicija dėl KT sprendimo yra aiški ir nedviprasmiška: konkurencijos teisės įmonės nepažeidė, jokiuose neteisėtuose susitarimuose nedalyvavo. Todėl žadama išnaudoti visas teisines galimybes, siekiant paneigti pažertus kaltinimus ir skirtų finansinių sankcijų pagrįstumą. Vaistinių tinklai pabrėžia, kad esamas reguliavimas sukuria neproporcingą naštą ūkio subjektams: „Baudą reikalaujama sumokėti tada, kai dar nėra galutinio teismo sprendimo dėl KT nutarimo pagrįstumo.“

Savo ruožtu KT darbo metodai neretai kelia daugiau neigiamų asociacijų verslui nei kitų institucijų. Gal ir nėra labai tikslinga lyginti KT ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) veiksmus, visgi patys rinkos dalyviai privačiuose pokalbiuose ne kartą yra vedę paralelę ir lyginę abi institucijas bei jų sankcijas, kai jų rankose buvo tam tikra segmento priežiūra.

Pavyzdžiui, kol klaidinamos ir lyginamosios reklamos priežiūros funkcijos buvo KT akiratyje (iki 2019 m. gegužės), tikina verslo subjektai, baudos neretai lydėjo vos ne kiekvieną pradėtą KT tyrimą. Net ir perdavusi reklamos priežiūrą VVTAT, paskutiniuose tyrimuose šioje srityje KT tik dar kartą ne vieną įmonę apdalino baudomis. 

Verslininkai, prariję ne vieną karčią piliulę, neoficialiuose susitikimuose tvirtino kiek lengviau atsipūtę, pasikeitus priežiūros institucijai. H. Stelmokaitis, vertindamas didžiausią kartelį ir vaistines, apdalintas rekordinėmis baudomis, į dienos šviesą kelia ir kitą argumentą, kad KT ne pirmą kartą iš gausybės medžiagos išrenka skambias citatas ir naudoja jas viešindama savo sprendimus.

„Kaip parodė LKL byla, bent jau Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, LKL kartelis buvo tik tariamas, kad ir kaip skambėjo iš konteksto ištrauktos citatos. Vaistais prekiaujančių bendrovių veiksmų tyrimas vyko 4,5 metų, dėl „Eurovaistinės“ patalpų patikrinimo teisėtumo vyko atskiras ginčas, todėl vargu ar KT pranešime spaudai išrinktos citatos tiksliai atspindi objektyvią įrodymų visumą“, – svarsto H. Stelmokaitis.  

VŽ nuomone, kilnūs KT norai apsaugoti vartotojų interesus – svarbūs ir reikalingi, bet klausimas, ar visada pamatuoti? Jei verslas kreipiasi konsultacijos, o galop po bemaž 4 metus trukusio tyrimo sulaukia baudų? Dar ilgiau tęsiasi „vaistinių“ tyrimas, kur analizuojami ir 2017 m. veiksmai.

Niekas neabejoja, kad tyrimai, priklausomai nuo aplinkybių, gali užtrukti, bet turėtų atsirasti ir protingo termino scenarijai, kiek gali tęstis priežiūros institucijų tyrimai. Ką ir kalbėti, kad tyrimo rezultatai neturėtų įnešti tiek painiavos kitiems subjektams, šiuo atveju – kitoms asociacijoms, ar jų veikla yra visais aspektais teisėta.