A. Šveikauskas. Palūkanų normoms augant: ar vis dar apsimoka skolintis?
Kalbant apie tendencijas, šiandien pastebime tam tikrus ekonomikos lėtėjimo ženklus. Juos rodo makroekonominės prognozės, Europos centrinio banko (ECB), mūsų specialistų duomenys. ECB skaičiavimu, vidutinis BVP augimas Bendrijoje šiemet sieks apie 3,1%. Kitąmet sulėtės iki 0,9%, o 2024 m. atšoks iki 1,9%.
Ar recesija neįmanoma?
Įmanoma. Kai kurios šalys greičiausiai nuosmukį fiksuos. Tačiau gąsdintis praėjusios finansų krizės padariniais nereikėtų – tuo metu ekonomika Lietuvoje susitraukė per 20%. Nebus ir taip, kaip buvo per karantiną, kai žmonės užsidarė namuose, o verslas kabino spynas ant restoranų, fabrikų durų.
Tačiau jei ekonomika neaugs, tai dar nereiškia, kad susidursime su krize.
Įvardinti tikėtinas vidutines paskolų kainas kol kas dar sunku, nes kintamosios palūkanos paprastai peržiūrimos kas pusmetį. Vadinasi, vienoms paskoloms jau pritaikytas naujas EURIBOR, o kitoms dar ne.
Aiškesnę situaciją matysime po dviejų-trijų mėnesių, kai nusistovės dominuojanti, vadinamoji vidutinė kaina. Jei EURIBOR šiemet pakilo nuo 0 iki maždaug 2,5%, tai galima prognozuoti, kad ir paskolų kaina vidutiniškai išaugs apie 2-3%. Tačiau kadangi dabar vidutinė paskolų kaina verslui Lietuvoje per šiuos metus padidėjo nuo 3,1% iki 4,02% , tai galima prognozuoti, kad vidutinė paskolų kaina netrukus padidės iki 5%.
Akivaizdu, kad dauguma verslo plėtros projektų vykdoma juos finansuojant skolintomis lėšomis. O ir apyvartinių lėšų paskolos daliai įmonių reikalingos kaip oras. Kreditų palūkanos pakilo, akcininkai ir vadovai nerimauja dėl ateities, todėl verslas vis atidžiau skaičiuoja, ar verta skolintis.
Tačiau pagrindinį dėmesį reikėtų kreipti į paties investicinio projekto perspektyvumą ir prognozuojamą pelningumą, o ne pinigų kainą.
Vertinimo logika nesudėtinga: jei tam tikro investicinio projekto prognozuojama grąža bus didesnė nei pinigų kaina, investicija turi prasmę. Be to, vertėtų atsižvelgti į tai, kad infliacinėje aplinkoje tikėtinas pajamų iš investicinio projekto didėjimas. Pavyzdžiui, per tris 2022 m. ketvirčius Europos Sąjungoje gamintojų kainos padidėjo 31%. Taigi, gerokai daugiau nei išaugo skolinimosi kaina, kuri per tą patį laikotarpį padidėjo apie 2,5%.
Investicijų grąžos bei kreditų kainos vertinimas
Versle, kitaip nei privačių asmenų paskolų atveju, nereikėtų koncentruotis vien į nominalią paskolos sumą ir pinigų kainą. Nes jei pasiskolini, pavyzdžiui, 1 mln. Eur net už 10% siekiančias palūkanas, tai per 10 metų gražinant paskolą anuitetiniu grafiku, palūkanų suma sieks maždaug 50% paskolos sumos. Kitaip sakant, teks grąžinti viso apie 1,5 mln. Eur. Atrodo daug. Tačiau reikėtų žiūrėti ne į pačias palūkanas, o į investicijos grąžą, jos rentabilumą.
Kaip tai paskaičiuoti? Populiariausia ir bene labiausiai paplitusi yra Vidinės grąžos normos (angl. Internal rate of return, IRR) formulė, kurios esmė yra palyginimas prognozuojamų pinigų srautų su pradine investicijų suma. Jei IRR reikšmė yra didesnė už palūkanas (pinigų kainą), investicija yra prasminga.
Natūralu, kad augančios palūkanos neramina verslininkus. Tačiau manau, kad ieškantys išeičių jas visada randa. Gana svarbų vaidmenį finansavimo srityje atlieka INVEGA, kuri gali suteikti papildomas paskolų garantijas verslui arba kompensuoti paskolų palūkanas, kas tampa dar aktualiau išaugusių palūkanų kontekste.
Svarbi ne tik ekonominė aplinka, bet ir verslo efektyvumas bei gebėjimas tam tikroje situacijoje rasti tinkamą finansavimo sprendimą.
Komentaro autorius – Aurelijus Šveikauskas, „Finora Bank“ vadovas Lietuvoje
