Renovacija: šviečiasi viltis
Aplinkos ministerija turi gana ambicingų planų – anksčiau ji skelbė, kad per 2021–2023 m. iš viso ketinama renovuoti beveik 2.700 namų, daugiau nei per 2015–2020 m. laikotarpį, kai renovuota per 2.500 daugiabučių.
Šiemet renovacija užsiimančių įmonių vadovai VŽ sakė kol kas nugaros renovacijai neatsukantys, tačiau pelningų projektų čia reikia paieškoti su žiburiu. Verslo atstovai teigė, kad renovacijos projektai jiems galbūt būtų įdomesni sulaukus aiškaus indeksavimo, taip pat pakoregavus atrankos kriterijus konkursuose.
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) Aplinkos ministerijai (AM) yra pateikusi siūlymų supaprastinti daugiabučių renovacijos finansavimo modelį, nes dabar, paslaugas perkant per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), esą ilgai užtrunkama, o kainos per tą laiką gali smarkiai pasikeisti.
„Mes pateikėme siūlymą, kad renovacijoje būtų keičiamas finansavimo modelis ir būtų nustatoma fiksuota finansavimo suma už 1 kv. m ploto renovaciją. Pavyzdžiui, tai galėtų būti 600 Eur/kv. m. Tokiu atveju, jei žmogus turi 50 kv. m ploto būstą, jis žino, kad gaus apibrėžtą 30.000 Eur sumą, o likusią dalį turėtų finansuoti pats“, – VŽ yra pasakojęs Dalius Gedvilas, LSA prezidentas.
Dėl šių siūlymų šiuo metu yra diskutuojama. O Vyriausybė neseniai pritarė kitiems AM pasiūlytiems pakeitimams: daugiabučių renovaciją valstybė nuo šiol rems tik tada, kai atnaujinant bus pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinė klasė. Iki šiol renovacija buvo remiama, kai pasiekiama bent C klasė.
Pasiekus C klasę, bus teikiamas tik lengvatinis kreditas ir 100% subsidija faktinėms išlaidoms apmokėti, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių.
Taisyklių pakeitimai numato galimybę dalimis išmokėti iki 30% avansą projektams parengti, investiciniams planams tikslinti, nuo 10% iki 20% didinama papildoma parama naujiems automatizuotiems šilumos punktams įrengti arba jiems atnaujinti.
Linas Friedt, vienos aktyviausiai renovacijos projektus įgyvendinančių įmonių UAB „Verslo“ vadovas, sako, kad energinio efektyvumo klasė nėra esminis rodiklis renovacijos procese, nes nemažai namų esą ir taip po atnaujinimo pasiekia aukštesnes nei C klases.
Tik dabar problema gali būti labiau tai, kad B ar A klasei pasiekti reikės įgyvendinti daugiau priemonių, pavyzdžiui, pastatyti saulės elektrinę, rekuperatorių. Tačiau, pasak VŽ pašnekovo, žmonės labai vangiai montuoja rekuperatorius, o dabar jie bus priversti juos statytis, nes kitaip nepasieks tos klasės.
Statybininkai skundžiasi, kad anksčiau pradėtų projektų problemos velkasi iki šiol: jie didžiąja dalimi tapo nuostolingi, nes ankstesnėse sutartyse kainų perskaičiavimas nenumatytas, ten viskas yra amortizuojama į rangovą.
Naujesniuose projektuose, dėl kurių sutartys jau buvo pasirašomos po karo, į visus šiuos dalykus žiūrima lanksčiau – verslininkų nuomone, prie to prisidėjo ir Aplinkos projektų valdymo agentūra, sudariusi lankstesnes galimybes gyventojams pasikeisti investicijų planą, kai dėl pabrangusių statybų renovacija už anksčiau numatytą kainą tapo neįmanoma.
Tačiau 2022 m. finansinėse ataskaitose, ko gero, neišvengiamai liks juoda dėmė, nes dauguma projektų, L. Friedt nuomone, gali būti nepelningi.
Nors AM ir mėgina krapštyti renovacijos procesus gaubiantį ledą, problemų vis dar išlieka daug ir, verslininkų vertinimu, jos gana esminės. Viena jų – lėtas tempas: daug laiko praeina nuo projektavimo iki statybos darbų.
Kol gaunamas statybos leidimas, gali smarkiai išaugti statybos kainos, kaip nutiko šiemet. Tuomet gali tekti koreguoti investicijų planus, tad procedūrų ratas sukasi iš naujo.
VŽ nuomone, už renovaciją atsakingoms institucijoms vertėtų išgirsti seniai rangovų kritikuojamą mažiausios kainos kriterijų. Kuris, beje, vis dar taikomas ir kituose viešuosiuose pirkimuose, nors jo atsisakyti senokai siūlo ir Europos Komisija. Dar vienas vežimą galintis apversti akmenukas – sudėtingas administravimas. Verslas skundžiasi, kad ir administratoriai nelabai patys prisideda, kad procesai būtų sklandesni: teko girdėti, kad kai kurie rangovai net bijo pas nepažįstamus administratorius eiti dirbti – gali sulaukti pagalių į ratus.
Nevilioja ir labai maži užsakymai – didesni rangovai nelinkę jų imtis. Padėtį galėtų pataisyti vienas pakeitimas: nuo balandžio jau yra galimybė per CPO konsoliduoti ne po vieną, o po kelis pastatus. Tad tikimasi, kad į renovaciją tai pritrauks stambesnių rangovų, jie galės racionaliau planuoti statybas.
REKOMENDUOJAME
