Ne visos pamokos išmoktos
Tai atskleidė „Kantar“ vykdyta reprezentatyvi vidutinių ir didelių Lietuvos bendrovių apklausa, kuri buvo atlikta kreditų rizikos valdymo bendrovės „Credeo“ užsakymu. Liepos 15 d. – rugpjūčio 5 d. respondentų buvo pasiteirauta, kaip jie naudojasi išankstinio mokėjimo, kreditų draudimo, prekybos finansavimo, klientų mokumo tikrinimo pasitelkiant ataskaitas, skolų išieškojimo įrankiais.
Paaiškėjo, kad 43% vidutinių ir 28% didelių Lietuvos įmonių nesinaudoja jokiais kreditų rizikos valdymo įrankiais ir tik penktadalis jų ėmėsi priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo galimų krizės padarinių.
VŽ taip pat rašė, kad stiprūs pastarojo metu pokyčiai žaliavų, valiutų rinkose, besikeičianti pinigų politika išryškino tai, kaip menkai Lietuvos verslas iki šiol domėjosi išvestinėmis priemonėmis rizikoms valdyti.
Pasak Audriaus Rosino, kreditų rizikos valdymo bendrovės „Credeo“ partnerio, rezultatai atskleidžia ir šalies verslui būdingą taktiką problemas spręsti tik tada, kai jų atsiranda, o ne stengtis jų išvengti.
„O brandžiose rinkos ekonomikose, kur verslo tradicijos yra gerokai senesnės nei Lietuvoje, o praktika – labiau išvystyta, finansinių ir kreditų rizikos įrankių naudojimas yra tapęs higiena, be kurios neįsivaizduojama įmonių kasdienybė“, – sako A. Rosinas.
Ekonomistai mano, kad viena priežasčių, kodėl lietuviškas verslas nepakankamai naudojasi rizikos valdymo priemonėmis, yra ta, kad nuo pat 2009 m. krizės jis nebuvo susidūręs su rimtesniais iššūkiais – vidaus ir išorės rinkose ekonominė situacija tik gerėjo, todėl bendrovės galbūt per tą laiką priprato prie stabilumo ir nustojo rūpintis.
„Kantar“ tyrimas taip pat parodė, kad didelė dalis šalies įmonių rizikos valdymą grindžia pasitikėjimu, o ne pamatuotais sprendimais.
Pavyzdžiui, 63% vidutinių ir didelių bendrovių nesinaudoja kreditų draudimu – priemone, kuri leidžia apsidrausti nuo pirkėjų neatsiskaitymo rizikos, o kaip pagrindinę to priežastį 48% respondentų nurodė tai, kad pasitiki partneriais ir klientais. Tarp didelių įmonių šis rodiklis dar didesnis ir siekia 55%.
Ekonomistai perspėja: situacija iš esmės pasikeitė ir Lietuvos bei viso pasaulio verslas paniro į tikrą, o ne menamą geopolitinių iššūkių ir neapibrėžtumo laikotarpį. Neaiškumų gausybė: niekas negali pasakyti, į kokio gylio recesiją 2023 m. panirs JAV ir euro zona, kokia 2023 m. bus infliacinė aplinka, kaip bus su Kinijos ekonomika – ar ji ryšis švelninti COVID-19 politiką ir kt.
Grėsmių sąrašo šiuo metu, ko gero, niekas užbaigti nesiryžtų, tačiau tarp svarbiausių rizikų analitikai mini riziką, susijusią su partnerių patikimumu. Todėl verslams patariama atidžiai juos tikrinti: pavyzdžiui, pirkti partnerių Lietuvoje ir užsienyje kreditingumo ataskaitas. Taip pat yra naudingi duomenys apie vidutinio darbo užmokesčio, darbuotojų skaičiaus ar bendrovės valdomo automobilių parko pokyčius, kredito istorija (skolas valstybei ir verslui), dalyvavimas teismo procesuose, valstybinių institucijų skelbiama informacija apie prastovas, masinius atleidimus, nustatytus veiklos pažeidimus.
Be to, svarbu duomenis naudoti ne tik vertinant savo potencialių klientų ar partnerių būklę prieš pradedant bendradarbiauti, bet ir visu bendradarbiavimo laikotarpiu.
Duomenys gali labai anksti parodyti prastėjančią įmonės būklę tiek finansiniu, tiek mokėjimų drausmės požiūriu. Ir kuo ankščiau pradės verslas reaguoti į pokyčius, tuo didesnė tikimybė, kad išvengs beviltiškų skolų ir apsaugos savo pinigų srautus.
Siekiant išvengti nepageidaujamų padarinių patariama prašyti iš klientų avansinių mokėjimų, taip pat naudotis prekių eksporto draudimu, taip pat draustis nuo valiutos kursų svyravimų rizikos.
Vertinant partnerių kreditingumą yra gana pavojinga pasikliauti pernelyg dideliu pasitikėjimu, patiklumu ar optimizmu.
„Pasitikėti klientais ir partneriais yra gražu, bet pasitikėjimas kaip vienintelis faktorius nebegali būti laikomas rimtu argumentu priimant finansinius sprendimus ir kredituojant klientus. Šiandien ekonomika yra itin veikiama išorinių veiksnių ir sunku įvertinti, kas bus ateityje, elektros ir dujų kainos auga eksponentiškai, todėl klientai ir partneriai nemokūs gali tapti ne dėl blogų kėslų“, – dėsto A. Rosinas.
VŽ nuomone, ankstesnės krizės išmokė verslininkus bent jau nepriklausyti nuo vieno partnerio, nuo vieno užsakovo – taip radosi veiklos diversifikavimas. Dabar vien to nebeužtenka – ekonominio neapibrėžtumo laikotarpis turėtų vėl paskatinti įmones ieškoti sprendimų, kurie mažina riziką verslui ir gali padėti pagreitinti pinigų srautus.
Sudėtingas lygtis tenka spręsti nuo eksporto priklausančioms bendrovėms, o tokių Lietuvoje gana daug. Joms patariama grįžti prie eksporto rinkų diversifikavimo, taip pat pasirūpinti ir prekinio kredito draudimu.
