Krizės labirintuose – klystkeliai ir atradimai
Lietuvos verslininkai per tris dešimtmečius pasisiūbavo ne vienos krizės verpetuose. Ir dažnu atveju su mažesniais nuostoliais iš jų išplaukdavo tie, kurie kaip gelbėjimo ratą pasitelkdavo diversifikaciją. VŽ dabar kalbinti smulkieji tvirtina, kad būtent verslo diversifikacija – vienas geriausių sprendimų, nors anksčiau apie tai net nesusimąstė.
Dalis verslininkų patirties, neretai – karčios, pasisėmė per ankstesnius sunkmečius, kiti su negailestingos realybės apraiškomis susidūrė dabar. Dalindamiesi istorijomis tiek apie gerus laikus, tiek apie menkesnį darbymetį, jie dažnai užsimena apie gretimą bendrovės veiklą, kuria galima pasikliauti kad ir kilus iššūkių. Kelios veiklos, keli produktai ar skirtingi klientai leidžia perplanuoti jėgas, padalyti sąnaudas, mesti pajėgumų stiprinti tam, kas tuo metu perspektyvu. Tad neretai, sumažėjus apsukoms vienur, atsigręžiama į kitą veiklos pusę, kur, pasirodo, – viskas geryn arba bent jau stabiliai.
Didžiuliu išbandymu visiems verslams tapo ne vienus metus pančius veržianti pandemija. Tie, kurie šį iššūkį atlaikė, šiemet susidūrė su nauja realybe – Rusijos sukeltu karu Ukrainoje. Vieni verslai nutraukė savo pagrindines veiklas ir ėmėsi naujų, kiti pradėjo vystyti kelis produktus skirtingiems klientams: jeigu užsakymų mažėja viename sektoriuje, toks produktų pasidalijimas suteikia stabilumą.
Dar treti nusprendė padalyti sąnaudų valdymą – apie tokį darbo pasidalijimą VŽ pasakoja ir Laurynas Jarutis, Tauragės UAB „Castle Lounge“ įkūrėjas. Kino teatrą ir restobarą jis įkūrė kiek mažiau nei prieš dvejus metus, o kino salę įrengė kaip tik per pandemiją, kai šiai veiklai buvo taikomi skirtingi ribojimai. Dabar dvi veiklos gali geriau „pasidalinti“ didėjančias sąnaudas ir rinktis iš daugiau sprendimų, kaip sutaupyti.
„Mūsų personalas dubliuojasi: darbuotojai dirba ir kino teatre, ir maitinimo įstaigoje. Tačiau kiti kino teatrai, kurie turi paskirstyti jų dėmesį ir kinui rodyti, ir salėms valyti, prižiūrėti, tikiu, susiduria su didelėmis išlaidomis. Energetika taip pat didino mūsų sąnaudas, nors salė nėra didelė – nei ją pašildyti, nei pašaldyti labai didelės biudžeto dalies nesudaro, tačiau buvome priversti kilstelėti kainas maitinimo įstaigoje“, – sako verslininkas.
Apie svarstymus daliai verslų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą (PVM) dar pusmečiui – taikyti 9% PVM iki 2023 m. liepos, L. Jarutis sako, kad tokia lengvata didintų pramogos, paslaugos prieinamumą žiūrovams, padėtų verslui ir šaltuoju sezonu.
Išeitimi gali tapti ir dvi veiklos – jos gelbsti ir tada, kai viena yra specifinė, sudėtingai planuojama ir jautri didėjančioms sąnaudoms. Pavyzdys – VšĮ Smalininkų senjorų namai: be 26 vietų privačių senjorų namų šiame miestelyje Jurbarko rajone, jie rūpinasi ir senjorais Vokietijoje – siunčia slaugytojus iš Lietuvos dirbti į Vokietijos šeimas.
Senjorų priežiūra Vokietijoje atsirado kaip papildoma veikla, tačiau jau kuris laikas, kai pagal pajamas ji yra pagrindinė ir padeda vykdyti pirmąją – senjorų namų.
Darius Vasiliauskas, Senjorų globos namų direktorius, skaičiuoja, kad 80% pajamų bendrovė gauna iš slaugytojų komandiravimo į užsienį, 20% – iš senjorų namų veiklos Smalininkuose. O pagal darbo paskirstymą 80% dėmesio tenka senjorų globos namams.
Pasak vadovo, augant sąnaudoms, papildoma veikla itin vertinga, tačiau reikalauja ir laiko, pastangų, ypač kitų iššūkių laikotarpiu: per COVID-19 pandemiją ji galėjo ir nutrūkti, reikėjo rasti būdų, kaip užtikrinti slaugytojų darbą Vokietijoje.
Kuo smulkesni verslai, tuo daugiau funkcijų atlieka patys įkūrėjai. Jie ir gamina, ir pakuoja, ir reklamuoja, ir pardavinėja. Ir kai atrodo, kad verslas jau įsivažiuoja, kai procesai dėliojasi į vietas, likimas ima ir sugundo pasinaudoti dar viena galimybe – imtis papildomos veiklos. Ir apsispręsti reikia čia ir dabar. Tokia istorija dalijasi Mindaugas Balčiūnas, MB „Pjauk grybą“ įkūrėjas, vadovas.
Bendrovė gamina obuolių sūrius, o šią vasarą sostinėje įsigijo ekologiškų maisto produktų krautuvėlę „Babos daržas“. Verslininkas neslepia: ne viskas ėjosi kaip per sviestą – ir remontas užtruko ilgiau, negu planuota, ir su naująja parduotuvės vadove padraugauta gana trumpai, nes išsiskyrė jos ir verslininko požiūriai. Tačiau būtent šį sprendimą M. Balčiūnas laiko viena didžiausių rizikos prevencijos priemonių.
„Obuolių sūris yra prabangos prekė, ir jei bus ekonomikos krizė, jo pardavimas smuks. O štai bulvių reikės visada. Su žmona apšnekėjome, kad jei bus visiškai prastai, tada pirksime iš vietos ūkininkų bulves, stovėsime kuris nors parduotuvėje ir jas pardavinėsime. Nes valgyti žmonėms visada reikia. Taigi verslo diversifikacija yra viena geriausių rizikos valdymo priemonių“, – sako pašnekovas.
Tokių ir panašių istorijų smulkieji verslininkai gali papasakoti kur kas daugiau. Galbūt atrodytų, kad tai tik niša: kas tinka mažajam, nebūtinai padės stambesniam verslui. Tačiau, VŽ nuomone, kitų patirtis, ypač jei ji – teigiama, gali parodyti kelią, išvedantį iš problemų labirinto. Arba bent kryptį.
Smulkiajam verslui nepalūžti krizių skersvėjuose reikia kur kas daugiau pastangų ir išmonės, tačiau gerų sprendimų randa tas, kas jų ieško.
