Vyriausybei – vidurio kadencijos išbandymų metas
Opozicija jau ėmė galąsti nepasitikėjimo Ingridos Šimonytės vadovaujamu ministrų kabinetu peilį. Tiesa, žada šios konstitucinės procedūros imtis tik po to, kai Seimas apsispręs dėl kitų metų biudžeto.
Šiuo požiūriu bus itin svarbi antroji lapkričio savaitė, kai biudžetas ir jį lydintys įstatymai grįš į Seimo plenarinių posėdžių salę.
Opozicijos atstovai neslepia, kad „nepasitikėjimo Vyriausybe instrumento gali ir nebeprireikti“, jeigu Seimas balsų dauguma dėl kai kurių biudžetinių klausimų nuspręs kitaip, nei siūlo I. Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Bene didžiausia intriga – ar Seime pakaks balsų pridėtinės vertės mokesčio lengvatai patvirtinti neribotą laiką, o ne iki kitų metų liepos, kaip siūlo Vyriausybė. Šis klausimas tapo itin svarbus po to, kai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dviejų konservatorių balsais nusprendė ne taip, kaip inicijavo ministrai.
O konservatorių vadovybė prigrasė partijos atstovams Seime neremti su Vyriausybe nesuderintų iniciatyvų.
Tad politikai ir politologai dabar pagrįstai kelia klausimą – ar konservatorių „maištininkai“ Mykolas Majauskas ir Antanas Čepononis norom nenorom neišvers Vyriausybės? Nes ir pati I. Šimonytė jau ne kartą yra leidusi suprasti, kad nėra įsikibusi savo kėdės, ypač jeigu nebejaus pakankamo Seimo pasitikėjimo.
Partinė drausmė, be abejo, yra nemenka politinė vertybė, bet ir Seimo nario mandato bei nuomonės laisvės, įtvirtintos 30-metį mininčioje Konstitucijoje, dar niekas neatšaukė.
Politikos ekspertai pastaruosius eižėjimus valdančiųjų gretose vertina įvairiai ir atkreipia dėmesį į keletą svarbių aplinkybių, galinčių nulemti tolesnę įvykių eigą.
Pirmiausia, opozicijos atakos gali sutelkti, sucementuoti valdančiuosius.
Kita vertus, kadangi šie turi gana trapią daugumą, pasistengs nesišvaistyti pernelyg radikaliais sprendimais net ir „maištininkų“ atžvilgiu, kad dar labiau nepaskatintų vyriausybinės krizės.
Be to, įmanomas ir kabineto sudėties performavimas, siekiant „nuleisti politinį garą“.
Kad ir kaip būtų, dalis politologų tvirtina, kad dabartiniai nesutarimai konservatorių gretose galėtų būti itin rimti ir atvesti net prie Vyriausybės griūties. Nes Lietuvos politinėje istorijoje beveik kiekvienos kadencijos metu būta įvairiausių nesutarimų ir santykių krizių. Nepaisant to, vyriausybės dažniausiai išsilaikydavo.
VŽ nuomone, dabartinėmis sąlygomis, kai aplink tiek daug krizių – karas, geopolitinės įtampos, ekonominės ir energetinės problemos, didžiulė infliacija, kylantis visuomenės nerimas ir nusivylimas, Lietuva tikrai turėtų vengti vyriausybinės krizės ar net tikrai niekam nereikalingos sumaišties dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo.
