L. Čeprackas. Šaukiame, kol dar šaukiame, nes gali nutikti taip, kad visai užtilsime
Maitinimo verslui siūlomus mokesčių atidėjimus, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10% sąnaudų, vadinu pasityčiojimu. Maitinimo sektorius patiria milžiniškus nuostolius – daugelis įmonių dar moka per karantiną susikaupusias skolas, nuo kitų metų auga vidutinis darbo užmokestis, o tai reiškia, kad turėsime numatyti papildomus pinigus darbuotojų algoms, jau nekalbu apie tai, kad nebesulaukiame turistų, o produktų ir energijos kainos auga lyg ant mielių. Skolas gal ir būtų galima grąžinti per keletą metų, bet to sąlyga – stabili situacija, o stabilumas artimiausiu metu nenusimato.
Mano nuomone, manipuliuoti, neva, augančiais pelnais yra nesąžininga. Didesnė apyvarta nereiškia didesnio pelno. PVM lengvata užvėrė duris šešėliui. Mes girdime argumentus, kad palikus PVM lengvatą valstybės biudžetas patirs 120 mln. Eur nuostolį per metus. Bet nesunku palyginti – 2019 m. pirmąjį pusmetį į biudžetą buvo surinkti 87 mln Eur, o 2022 m., kai PVM lengvata jau galiojo, į biudžetą įplaukė 89 mln. Eur. Neabejoju, kad čia galima kalbėti apie akivaizdžiai sumažėjusį šešėlį.
Kai kurie restoranai patyrė šoką dėl per 8 pastaruosius mėnesius 600–700% išaugusių sąskaitų už elektrą, vandenį ir dujas. Augančios energijos kainos tiesiogiai įtakoja ir pačių maitinimo įstaigų sąnaudas, ir maitinimo įstaigų lankytojų pasirinkimus, kokią dalį savo lėšų jie ruošiasi skirti ne pirmojo būtinumo paslaugoms. PVM surinkimo į valstybės biudžetą pajamų prasme apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius valstybei nėra reikšmingas, tačiau jis įdarbina apie 3% visų užimtųjų. Jei maitinimo įstaigos stabdys savo veiklą ir prasidės bankrotai, o tai jau vyksta, atsiras dar daugiau žmonių, kuriems reikės valstybės pagalbos.
Noriu paminėti, kad tipinė maitinimo įstaigų pelno marža yra maždaug 8%, o mažesniuose miesteliuose veikiančių – dar mažesnė, taigi, PVM lengvatos naikinimas daugeliui restoranų iš esmės reikštų finansines problemas, juk pakeltos patiekalų kainos lankytojams taptų nebeįperkamos. Tuo pačiu maitinimo įstaigų sektorius yra imlus darbo jėgai - apie 35-40% nuo pajamų sudaro darbuotojų išlaikymo kaštai, be to, įmonės prie valstybės biudžeto papildymo prisideda ne vien mokėdamos PVM – nuo darbo užmokesčio mokami mokesčius valstybei, o taip pat – socialinio draudimo įmokos.
Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacija, išplatinusi viešą laišką, taip pat prašo svarstant PVM lengvatos panaikinimą nuo 2023 m., atkreipti dėmesį į maitinimo paslaugas, kurios teikiamos mokyklose ir darželiuose, įskaitant ir nemokamo maitinimo paslaugą socialiai remtiniems vaikams, teikiamą savivaldybių nustatytu lengvatinių kainų dydžiu, kuris net nepadengia realių gamybos kaštų. Ir tai reiškia, kad vaikų maitinimas pabrangtų visiems namų ūkiams.
Gana keista, kad valdininkai, spręsdami problemas, dažnai remiasi Europos pavyzdžiais. Mūsų politikai ir valdininkai taip mėgsta operuoti europietiškomis sąvokomis ir pavyzdžiais, tačiau PVM lengvatos atveju jie tarsi nenori matyti, kad net 22 iš 27 šalių restoranų sektoriui taiko sumažintą PVM. Ir ne tik per krizę.
Jei kam šiandien atrodo, kad mes garsiai šaukiame, tai galiu pasakyti, kad, laimė, jog dar galime šaukti. Netrukus gali nutikti taip, kad šaukti nebus kam.
Komentaro autorius - Liutauras Čeprackas, Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas, kelių restoranų savininkas, virtuvės šefas
