G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Publikuota: 2022-09-29
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Kozminskio universiteto ekonomikos profesorius

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo persitvarkyti į rinkos ekonomikas, atvėrusias joms galimybes dalyvauti pasaulinėje ekonomikoje. Pasaulio skirstymas į tris segmentus – pažangias kapitalistines, planines socialistines ekonomikas ir „trečiąjį pasaulį“ – vis labiau prarado aktualumą. Tai nebuvo, Francio Fukuyamos žodžiais, „istorijos pabaiga“, bet ekonominis ir politinis proveržis bei šiuolaikinės globalizacijos eros pradžia. Ar ši epocha, kaip kad daugelis teigia, eina į pabaigą?

Globalizacijos veidas nuo savo pirmųjų metų smarkiai pasikeitė. Ekonominė ir politinė globalizacija iš pradžių žengė koja kojon, tačiau netrukus į priekį įsiveržė ekonominė globalizacija. Dabar gyvename globalizuotoje ekonomikoje, bet neturime veiksmingos pasaulinio valdymo sistemos. Kaip atrodo integruota ekonomika su pažangiais politikos koordinavimo mechanizmais, matome pažvelgę į Europos Sąjungą. Tačiau institucijos, kurios turėjo tuo užsiimti pasauliniu mastu, – pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautinė darbo organizacija ir Pasaulio sveikatos organizacija, – stokoja tinkamų priemonių ekonominei politikai koordinuoti.

Todėl takoskyra tarp politinės ir ekonominės globalizacijos ne tik auga, bet ir pastaruoju metu ima atrodyti kaip priešprieša. Regis, daugelyje šalių reiškiama politinė „globalizmo“ kritika suardys trijų dešimtmečių ekonominę integraciją.

Tačiau ne viskas yra taip, kaip atrodo.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tiesa, politinė globalizacija traukiasi, varoma COVID-19 pandemijos, naujojo šaltojo karo tarp JAV ir Kinijos ir karo Ukrainoje, paskatinusio taikyti griežtas sankcijas Rusijai. Taip pat tiesa, kad šie sukrėtimai rimtai sutrikdė ekonomiką: jie apsunkino gamybą ir prekių bei paslaugų paskirstymą, kliudė technologijų perdavimui, buvo išbandymas tarptautinei finansinei tvarkai ir susilpnino daugiašalį bendradarbiavimą.

Negana to, viešoji nuomonė darosi vis nepalankesnė globalizacijai, kurią daugelis klaidingai kaltina dėl spartėjančios infliacijos, gilėjančios pajamų nelygybės ir panašių tendencijų. Tai ne kartą paskatino politikos formuotojus pragmatizmą iškeisti į populizmą ir protekcionizmą – didžiuosius pasaulinio ekonominio atvirumo priešininkus.

Tačiau politikai, žiniasklaidai komentuojantys specialistai ir ekonomistai gerokai paskubėjo prognozuodami globalizacijos galą. Iš tiesų, ekonominė globalizacija pagreitį prarado tik laikinai. Nors ir netobula, globalizacija palaiko ekonominį augimą, pavyzdžiui, įgalindama prekybą tarp šalių, kuri leidžia gamintojams pasinaudoti masto ekonomija. Pastarojo meto sukrėtimai pertempė, o ne pasmerkė, pasaulines tiekimo grandines.

Taip pat tarpvalstybinis kapitalo judėjimas, įskaitant netiesiogines ir tiesiogines investicijas, palaiko efektyvumą, leisdamas ištekliams pasiekti tas vietas, kuriose jie gali būti pelningiau panaudojami. Nors pandemija ir karas Ukrainoje veikia šiuos srautus, pasaulis pakankamai didelis, kad sugertų likvidžias santaupas. Kapitalo perteklius vienur greitai bus panaudotas kitur.

Be to, nepaisant tariamo visuomenės požiūrio į globalizaciją pasikeitimo, ją palaikantys ryšiai, pavyzdžiui, turizmas ir sportas, niekur nedingo. Nors šios sferos patiria sunkumų, negęstantis žmonių noras keliauti ir bendrauti toliau skatins paklausą ir augimą.

Kad ir kaip žiūrėsi, ekonominė globalizacija yra neapgręžiama. Po šio neramaus laikotarpio (ir prisitaikyti reikalingų sudėtingų socialinių, kultūrinių, demografinių ir technologinių pakitimų) galiausiai nugalės didesnis atvirumas. Tačiau šis procesas nejudės į priekį, kol politinė globalizacija vilksis iš paskos.

Dabar pasauliui kyla grėsmė skilti į du atskirus blokus: vieną, vedamą JAV ir ES, ir kitą, dominuojamą Kinijos ir Rusijos. „The Economist Intelligence Unit“ prognozuoja, kad šie blokai „įsitvirtins geopolitiniame žemėlapyje ir taikys ekonominius ir karinius svertus jokiai pusei nepriklausančioms šalims pritraukti“.

Net jei tokia perskyra įvyktų, konfrontacijos galima išvengti. Abi grupės gali varžytis ir bendradarbiauti taikiai, nesiimdamos „karinių svertų“ (kuriuos šiaip ar taip galima padaryti beverčiais tinkamai naudojantis ekonominiais svertais). Svarbiausia įdiegti veiksmingesnę politinės globalizacijos atmainą.

Čia ES vaidmuo bus ypač svarbus; ji neturi stoti kurion nors pusėn Kinijos ir Amerikos varžybose, ji gali būti centrinė figūra abiejuose blokuose. Savo ruožtu Kinija turėtų pasinaudoti galimybe sustiprinti savo tarptautinę padėtį.

Rusijos statusas dėl žiaurios agresijos prieš Ukrainą reikšmingai sumenks. Vis dėlto šalies nereikėtų atriboti nuo pasaulinių ekonominių mainų; Rusija paprasčiausiai per didelė, kad galėtum ją ignoruoti ar juo labiau visiškai „atmesti“. O Afrikos šalys ir Indija taps vis svarbesnės pasauliniame geopolitiniame žaidime.

Visa tai veda į neišvengiamą būsimos politinės globalizacijos bruožą – daugiapoliškumą. Jei ateinantys viršūnių susitikimai – nuo G20 viršūnių susitikimo Balyje (Indonezijoje) iki Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijos Šarm aš Šeiche (Egipte) – bus sėkmingi, dalyviai privalės susitaikyti, kad dienos, kai viena ar dvi jėgos galėjo primesti savo valią likusioms, baigėsi.

Regioninės iniciatyvos, tokios kaip Regioninė išsami ekonominė partnerystė ir Indijos ir Ramiojo vandenynų šalių gerovės ekonominė sistema, taip pat gali sudaryti politinį karkasą ekonominei globalizacijai. Verslas – natūralus ekonominės globalizacijos sąjungininkas, vadinasi, ir politinės deglobalizacijos priešas, – turėtų labiau stengtis palaikyti šiuos procesus.

Negalima leisti, kad trumparegiškos politikos viršenybė prieš ekonominį pragmatizmą užsitęstų. Žmonijai nepaliaujamai tenkančius iššūkius galima suvaldyti, bet tik apsišvietusia politine lyderyste, galinčia suformuluoti reikiamą strateginę viziją ekonominei globalizacijai paremti ir socialinei bei ekologinei pusiausvyrai pasiekti.

Komentaro autorius – Grzegorzas Kolodko, Kozminskio universiteto ekonomikos profesorius 

Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

S. Gurijevas. Vakarų fronte neramu 3

Laiku pasirodžiusi naujoji E. M. Remarque’o romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija primena, kokia...

Nuomonės
11:09
Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
05:50
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21
L. Sesickas. Delsiant dėl aplinkosaugos direktyvos – rizikos verslui ir valstybei

Lietuvos teisėje veikia vienas kontraversiškas teisės aktas. Tai dar 1983 m. Sovietų Sąjungoje parengta...

Nuomonės
2022.11.20
J. Bambalas. Kaip nepaslysti kuriant virtualų restoraną?

Restoranai-vaiduokliai egzotiško verslo eksperimento etiketės atsikratė neįtikėtinai greitai. Šiandien tokių...

Nuomonės
2022.11.19
Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?

Ketvirtadienį Lietuvoje veikiančios verslo organizacijos sulaukė pozityvių naujienų – Seimas priėmė Akcinių...

Nuomonės
2022.11.18
Gyvenimas po Putino 5

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Rusijos elito atstovai pradeda dėlioti ateities scenarijus, kaip ji atrodys...

Nuomonės
2022.11.18
D. Vitkauskas. ES teisinio elito akibrokštas: grąžina įtakingiems rusams turtus

Besidžiaugiant dėl Ukrainos karinių pergalių Charkivo ir Chersono srityse, mažai pastebėtas Rusijos...

Nuomonės
2022.11.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku