Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Publikuota: 2022-09-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam verslui buvo įjungti subsidijų ir lengvatinių paskolų mechanizmai, sustyguota prastovų tvarka, pritaikytos mokestinės pagalbos priemonės. Šiemet šalies ūkis sulaukė ne mažesnio išbandymo. Dantis iššiepė energetikos krizė, daugybė įmonių tvirtina, kad dėl į nematytas aukštumas pakilusių elektros, dujų, šilumos kainų gali tekti stabdyti veiklą.

Vyriausybė kol kas paskelbė tik apie papildomą 1 mlrd. Eur storio paramos antklodę: 365 mln. Eur turėtų būti skirta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 268 mln. Eur – žaliajai ekonomikai, o 320 mln. Eur – valstybės ir verslo skaitmenizavimui, nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Anot ministerijos, iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų gauti finansinę paramą už beveik 400 mln. Eur,  o likusi suma pajudės kitąmet. Tad ši parama labiau primena vitaminus, kurie sustiprins kai kurių įmonių atsparumą energetiniams skersvėjams, o ne greitosios pagalbos priemones, kurios padėtų išgyventi atšiaurią žiemą. Verslas kelia milijardo eurų vertės klausimą – ar šiandien šias papildomas lėšas išties reikia skirti toms priemonėms, kurias įvardija EIM.

Asta Kazlauskienė, Transporto inovacijų asociacijos laikinoji vadovė, VŽ konstatuoja: priemonės labiau primena bendro ilgalaikio plano dalį, kuri tiesiog pavadinta pagalba šiuo metu krizę patiriančiai Lietuvos ekonomikai. Esminių problemų, su kuriomis šiandien susiduria skirtingi verslo sektoriai, jos nesprendžia.

Jai antrina Goda Karosaitė, restoranų tinklą valdančios „Čili Holdings“ vadovė, – esant dabartinei padėčiai galimybė gauti paramą inovacijoms, žaliajai ekonomikai ar skaitmenizavimui įmonėms nepadės. Maitinimo sektorius, pasak G. Karosaitės, šiandien susiduria su konkrečiais iššūkiais – milžinišku elektros ir dujų kainų augimu, brangstančiomis maisto žaliavomis, vartojimo mažėjimu. Todėl jam daug svarbiau, kad valstybė numatytų energijos sąnaudų kompensavimo mechanizmą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslininkai tvirtina, kad energetikos krizė daugeliui tapo rimtesniu išbandymu nei pandemija. Todėl turėtų atsirasti panašių paramos mechanizmų, kokie veikė karantino metu: subsidijos už prastovas, mokesčių atidėjimas, netaikant delspinigių ir palūkanų. Reikėtų svarstyti ir galimybę laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) elektrai, gamtinėms dujoms.  

Tiesa, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė užsimena apie vieną greitosios pagalbos priemonę verslui – įmonėms, kurių energijos sąnaudos viršija 10%, gali būti atidėti mokesčiai. Tačiau atrodo, kad ir šio sprendimo teks palaukti: papildoma pagalba įmonėms turi būti priimta bendru Vyriausybės sutarimu, tam reikalinga numatyti lėšų biudžete, nurodo EIM.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, jau įspėjo, kad taip dosniai kaip gyventojų verslo dėl energetikos valstybė nerems – biudžetas to nepakeltų. Sprendimai, anot ministrės, turi būti ilgalaikiai – išdalinti 1 mlrd. Eur kompensacijoms galima čia ir dabar, tačiau reikia rasti sprendimus, kad po kelių mėnesių įmonės vėl neateitų su ištiesta ranka. Be to, šalies verslas pernai uždirbo apie 10 mlrd. Eur pelno, atkreipė dėmesį ministrė, vadinasi, nemaža dalis įmonių turi finansinę pagalvę, kuri padės susidoroti su energijos kainų iššūkiais. Ir priminė, kad įmonės privalo įsivertinti rizikas, kurias, vykdydamos savo veiklą, prisiima.

VŽ pritaria, kad žaliųjų inovacijų, atsinaujinančios energetikos, skaitmeninimo kryptys yra teisingos ir perspektyvios. Tačiau mano, kad valstybė, kuri surado papildomą milijardą projektams, duosiantiems naudos tik ateityje, ir kuri nedvejodama pažadėjo gyventojams kompensacijas už elektrą, turėtų tiesiai šviesiai pasakyti energijos kainų šoką patiriančiam verslui, ar yra pajėgi (ir ar mato būtinybę) suteikti jam greitąją pagalbą. Jei taip – kokių pagalbos priemonių įmonės gali tikėtis. Jeigu ne – dėl kokių priežasčių greitoji neatvažiuos. Verslo organizacijos yra pasirengusios pateikti argumentų ir skaičiavimų dėl paramos poreikio, Vyriausybė neabejotinai turi savųjų, kurių svarbiausias, žinoma, yra finansų stoka. Belieka argumentus sąžiningai dėti ant stalo ir priimti jais pagrįstus sprendimus.   

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

J. Červiakovskis. Valstybės dilema: kompensacijos ar investicijos į vandentvarką

Elektros kainų šuolis sukėlė šoką ne tik eiliniams vartotojams, bet ir verslo įmonėms bei viešajam sektoriui.

Nuomonės
2022.10.03
Farsas su kliedesių prieskoniu 20

Nors Putinas jau nusibraižė „padidintos“ Rusijos žemėlapį, civilizuotas pasaulis jam siunčia tvirtą žinią:...

Nuomonės
2022.10.03
J. Dedela. Lietuvoje smulkiam ir vidutiniam verslui išlikti yra sunkiausia Europoje 6

Lietuvos verslo išlikimo rodiklis – žemiausias Europoje: pirmųjų metų neišgyvena daugiau nei kas trečias, o...

Nuomonės
2022.10.02
V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku