Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?
Vyriausybė kol kas paskelbė tik apie papildomą 1 mlrd. Eur storio paramos antklodę: 365 mln. Eur turėtų būti skirta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 268 mln. Eur – žaliajai ekonomikai, o 320 mln. Eur – valstybės ir verslo skaitmenizavimui, nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Anot ministerijos, iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų gauti finansinę paramą už beveik 400 mln. Eur, o likusi suma pajudės kitąmet. Tad ši parama labiau primena vitaminus, kurie sustiprins kai kurių įmonių atsparumą energetiniams skersvėjams, o ne greitosios pagalbos priemones, kurios padėtų išgyventi atšiaurią žiemą. Verslas kelia milijardo eurų vertės klausimą – ar šiandien šias papildomas lėšas išties reikia skirti toms priemonėms, kurias įvardija EIM.
Asta Kazlauskienė, Transporto inovacijų asociacijos laikinoji vadovė, VŽ konstatuoja: priemonės labiau primena bendro ilgalaikio plano dalį, kuri tiesiog pavadinta pagalba šiuo metu krizę patiriančiai Lietuvos ekonomikai. Esminių problemų, su kuriomis šiandien susiduria skirtingi verslo sektoriai, jos nesprendžia.
Jai antrina Goda Karosaitė, restoranų tinklą valdančios „Čili Holdings“ vadovė, – esant dabartinei padėčiai galimybė gauti paramą inovacijoms, žaliajai ekonomikai ar skaitmenizavimui įmonėms nepadės. Maitinimo sektorius, pasak G. Karosaitės, šiandien susiduria su konkrečiais iššūkiais – milžinišku elektros ir dujų kainų augimu, brangstančiomis maisto žaliavomis, vartojimo mažėjimu. Todėl jam daug svarbiau, kad valstybė numatytų energijos sąnaudų kompensavimo mechanizmą.
Verslininkai tvirtina, kad energetikos krizė daugeliui tapo rimtesniu išbandymu nei pandemija. Todėl turėtų atsirasti panašių paramos mechanizmų, kokie veikė karantino metu: subsidijos už prastovas, mokesčių atidėjimas, netaikant delspinigių ir palūkanų. Reikėtų svarstyti ir galimybę laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) elektrai, gamtinėms dujoms.
Tiesa, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė užsimena apie vieną greitosios pagalbos priemonę verslui – įmonėms, kurių energijos sąnaudos viršija 10%, gali būti atidėti mokesčiai. Tačiau atrodo, kad ir šio sprendimo teks palaukti: papildoma pagalba įmonėms turi būti priimta bendru Vyriausybės sutarimu, tam reikalinga numatyti lėšų biudžete, nurodo EIM.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, jau įspėjo, kad taip dosniai kaip gyventojų verslo dėl energetikos valstybė nerems – biudžetas to nepakeltų. Sprendimai, anot ministrės, turi būti ilgalaikiai – išdalinti 1 mlrd. Eur kompensacijoms galima čia ir dabar, tačiau reikia rasti sprendimus, kad po kelių mėnesių įmonės vėl neateitų su ištiesta ranka. Be to, šalies verslas pernai uždirbo apie 10 mlrd. Eur pelno, atkreipė dėmesį ministrė, vadinasi, nemaža dalis įmonių turi finansinę pagalvę, kuri padės susidoroti su energijos kainų iššūkiais. Ir priminė, kad įmonės privalo įsivertinti rizikas, kurias, vykdydamos savo veiklą, prisiima.
VŽ pritaria, kad žaliųjų inovacijų, atsinaujinančios energetikos, skaitmeninimo kryptys yra teisingos ir perspektyvios. Tačiau mano, kad valstybė, kuri surado papildomą milijardą projektams, duosiantiems naudos tik ateityje, ir kuri nedvejodama pažadėjo gyventojams kompensacijas už elektrą, turėtų tiesiai šviesiai pasakyti energijos kainų šoką patiriančiam verslui, ar yra pajėgi (ir ar mato būtinybę) suteikti jam greitąją pagalbą. Jei taip – kokių pagalbos priemonių įmonės gali tikėtis. Jeigu ne – dėl kokių priežasčių greitoji neatvažiuos. Verslo organizacijos yra pasirengusios pateikti argumentų ir skaičiavimų dėl paramos poreikio, Vyriausybė neabejotinai turi savųjų, kurių svarbiausias, žinoma, yra finansų stoka. Belieka argumentus sąžiningai dėti ant stalo ir priimti jais pagrįstus sprendimus.
