W. Hoyeris. Parama Ukrainai ir energetikos pertvarkai
Didelei daliai ES ekonomikos būtina nafta ir dujos, o jas daugiausia tiekia Rusija. Europa atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, nes yra labai priklausoma nuo nedraugiškos, nepatikimos valstybės, aprūpinančios ją didžiąja dalimi energijos.
Be to, dėl konflikto ir dėl jo taikomų sankcijų sutriko daugelio prekių, įskaitant metalus ir maisto produktus, taip pat naftą ir dujas, eksportas iš šio regiono, o infliacija pasiekė dešimtmečius nematytą lygį.
Neseniai atlikto Europos investicijų banko (EIB) tyrimo duomenimis, numatoma, kad 2022 m. realus ES ekonomikos augimas bus gerokai mažesnis nei 3%, nors prieš karą Europos Komisija buvo apskaičiavusi 4%.
Tolesni prekybos trikdžiai arba didesnės ekonominės sankcijos gali įstumti Europos ekonomiką į recesiją. Vis dėlto, kad ir kaip sunku būtų Europos namų ūkiams, šie sunkumai yra niekis, palyginti su tuo, ką išgyvena Ukraina. Todėl turime – ir privalome – teikti visą įmanomą paramą šiai šaliai, kad atėjus laikui ją atstatytume.
Neseniai Lugane vykusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje EIB paskelbė siūlymą steigti naują fondą Ukrainos atstatymui remti – ES ir Ukrainos solidarumo patikos fondą (angl. EU-Ukraine Gateway Trust Fund), kuris telktų privačias ir viešąsias investicijas. Įnašus į fondą galėtų daryti ES valstybės narės ir kitos šalys bei partneriai, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos bendradarbiavimui ir veiksmingam fondo valdymui.
Neseniai EIB valdyba jau patvirtino ES garantija remiamą 1,59 mlrd. Eur finansavimą, skirtą mūsų partneriams Ukrainos vyriausybėje, kad būtų patenkinti neatidėliotini šalies poreikiai: atkurtos pagrindinės paslaugos, sutvarkyta sugadinta svarbiausia infrastruktūra ir įdiegtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės prieš ateinant šaltiems orams.
Daug kalbama apie tai, kaip apsirūpinti energija prieš artėjančią žiemą, siekiant išvengti katastrofiškų ekonominių ir socialinių padarinių Europos namų ūkiams. Tačiau vidutinės trukmės ir ilgalaikiai sprendimai slypi kitur, ne iškastiniame kure.
Žvelgiant į ateitį, Europai svarbu imtis veiksmų, kad užsitikrintų energijos tiekimą ir apsisaugotų nuo naujų tokio pobūdžio sukrėtimų. O veiksmai yra tokie patys, kaip ir tie, kurių reikia norint įveikti kitą pasaulinę krizę, besibeldžiančią į mūsų duris, – klimato kaitą. Kad būtų galima spręsti ateities problemas, pasauliui nepakanka šiuo metu turimų technologijų. Turime investuoti į žaliąsias inovacijas visur, ypač sunkiai keičiamuose sektoriuose.
Jei pasirinksime tinkamai, iššūkius galėsime paversti galimybėmis. ES banke šiuo metu rengiame plataus užmojo atsaką, kuris padėtų mažinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro ir paspartintų perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Šiuo metu, esu įsitikinęs, galime ir privalome padaryti ir viena, ir kita.
Vartodami mažiau anglies dioksidu aplinką teršiančio iškastinio kuro ir investuodami į inovatyvias, žaliąsias ir skaitmenines technologijas, kad sparčiau mažėtų ekonomikos priklausomybė nuo jo, sustiprinsime Europos energetinį saugumą ir strateginį savarankiškumą. Tai padės mums pasiekti klimato tikslus, be to, taps tvaraus ekonomikos augimo pagrindu. Naujoji geopolitinė padėtis skatina mus ne keisti savo strateginę kryptį, o dėti dvigubai daugiau pastangų dėl EIB politikos priemonių ir spartesnio jų įgyvendinimo.
Europos žaliasis kursas yra didžiulis žingsnis tinkama linkme, bet jei norime išvengti katastrofiško klimato pasikeitimo ir sukurti stipresnę, savarankiškesnę ir konkurencingesnę ekonomiką, turime investuoti daugiau ir greičiau. Dėl Rusijos karo Ukrainoje šis poreikis tampa dar didesnis ir neatidėliotinas.
Nei žmogus, nei valstybė negali sutrukdyti pūsti vėjui ar šviesti saulei. Atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįsta energetikos sistema užtikrintų Europos energetinį saugumą ir strateginį savarankiškumą.
Komentaro autorius – Werneris Hoyeris, Europos investicijų banko (EIB) pirmininkas
