Galit patikslint. Ne visiems aišku. Minit eso, padkui ignitis.

Energijos sritis smarkiai siejasi su tarptautine teise ir tarptautiniais prekybiniais susitarimais - su šalimis kurios eksportuoja energetinius resursus. Vietinis energijos tiekėjas turėtų rūpintis, kad mes pasaulio mastu mokėtume tokią kainą už energiją, kad prekybos sutartyse mūsų energijos išteklių pirkimo kvotos būtų vykdomos. Kitu atveju galime sąrašo apačioje ir patirti deficitą. Kad taip neatsitiktų reikalinga atskaitingumas, kad energija buvo panaudota efektyviai ir tikslingai.

Nepyk, bet visiškus vėjus parašei. Neegzistuoja tokios kvotos jau seniai.

OPEC galvos kas kažkiek laiko susitinka ir dažniausiai tokias gavybos kvotas naudoja kaip ekonominę poveikio priemonę, yra netiesiogiai ir kvotavimas ekologinio poveikio aplinkai. Net ir vėjo jėgainių parkams nustatomas turbinų ir pločio limitas. Žmogui beribis tik dangus ir Saulės energija.

Tai išvystyk savo mintis iki galo, nes dabar skamba kaip kažkoks atsitiktinis kratinys. Koks ryšys tarp OPEC sprendimų ir vėjo parkų apribojimai? Kas konkrečiai priima kuriuos sprendimus? Kaip atrodo reali sprendimų ir veiksmų grandinėlė nuo OPEC sprendimo iki kuro kainos nustatymo konkrečioje degalinėje?

Čia rašymo limitas 1200 ženklų. Net ir straipsnius rašo taip, kad pavyktų per porą minučių perskaityti. O va sutarčių kurias pasirašo žmonės nelabai skaito. OPEC yra arabai, o arabai kartu su mokslu apie klimatą mus privedė iki saulės ir vėjo. Kad ir kas priimta sprendimus grandinėlėje, ji silpnėja. Sprendimus priima tie, kas jaučia pasaulio ribotumą, baigtinumą ir siekia išsaugoti gyvybę.

6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuuuuuuuuu6juuuuKkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkikikikikikkkikikikkkkkkkkkkkk

Konkurencija tik atrodo dirbtinė jeigu įsivaizduojame, kad energetiniais resursais lengvai dalinamasi. Bet pamėginkite nusilaužti šaką miške ir pamatysite, kad šita šaka jau kažkam priklauso - Jeigu ne miško savininkui, tai bent jau paukščiui ar vabalui. O užsiimti mažaverčių karklų ir žilvičių medienos auginimu ir genėjimu autonominėms mažoms katilinėms darbas purvinas ir triukšmingas - varginantis žmogų. Energiją tiekėjai perka ne iš ESO. ESO yra Energijos Skirstymo Operatorius. Energetinės žaliavos perkamos iš žaliavų gamyba užsiimančių didžiųjų pasaulio kompanijų, kurios valdo milijardus kainuojančią įrangą ir tanklaivius išgauna ir gabena naftą, dujas, anglį. Mūsų Lietuvoje per metus sumokami 700€ už elektros energiją neatspindi mūsų tikrųjų energetinių poreikių. Nes vienam žmogui energijos Lietuvoje energijos sunaudojama 9 kartus daugiau pinigų, pradedant nuo mokyklų šildymo, gatvių tvarkymo ir apšvietimo ir visos transporto infrastruktūros, kad parduotuvių lentynos būtų pilnos prekių.

Skaičiuoti, kiek vidutiniškai energijos suvartojama vienam žmogui Lietuvoje (ar bet kurioje X šalyje) yra akademiškai įdomus, bet praktiškai mažaprasmis užsiėmimas. Nes tas, kas konkrečiai energiją vartoja, tas už ją ir sumoka, o jo sumokėta suma įkalkuliuojama į jo veiklos kaštus. Kurie paskirstomi vartotojams ar mokesčių mokėtojams nepriklausomai nuo to, kiek konkrečiai jis tos gatvių apšvietimo ir parduotuvių lentynų apšvietimo "suvartojo". Kai dėl šakos miške, tai ji gali priklausyti miško savininkui, bet ne paukščiui ar vabalui. Pastarieji nėra nuosavybės teisės subjektai.

Energijos kaštų skaičiavimas vienam žmogui paaiškina dėl ko tokios kompanijos kaip Perlas nesutinka pagal savo sutartis su gamintojais dengti kainų skirtumo ilguoju laikotarpiu, jeigu bent 50% energiją vartojančių paslaugų yra visuomeninės ir gali būti tik subsidijuojamos, nes ekonominiu požiūriu yra nuostolingos. Tačiau nors atrodytų ir vabalai yra nuostolingi, tačiau yra svarbi jei ne būtina mūsų ekosistemos dalis, kuriuos dėka mes turime maisto. Energijos tiekėjo paskirtis pirmiausia yra bendravimas, suteikti žmonėms jausmą, kad jie turi užnugarį, o sumokama kaina yra pakankama, kad pabėgėliams stovyklose nereikėtų ardyti radiatorių, kad galėtų iš jų pasigaminę virykles išsivirti savo mėgstamos karštos košės.

Jeigu mąstyčiau taip, kaip jūs, tai užuot pliaukštelėjęs ir nugalabijęs užtūpusį uodą, jį atsargiai nukelčiau ir paleisčiau (prieš tai gal pabandęs sugėdinti, kad siurbia žmonių kraują :-)). Nes juk ir jie yra ekosistemos dalis, kurios dėka mes turime....tai, ką turime, ar ne?:) Gal jūs taip ir elgiatės, bet prisipažinsiu: aš - ne. Ir uodų, ir musių, ir sparvų, etc. atžvilgiu turiu "nulinę toleranciją", jei jie ketina tūpti/nutūpia ant maisto ar ant mano kūno. Beje, labai prajuokino jūsų apibrėžimas "energijos tiekėjo paskirtis pirmiausia yra bendravimas, suteikti žmonėms jausmą, kad jie turi užnugarį" :-):D. Ačiū, kaip sakoma, "you made my day" :-)

You're welcome, that's not a big deal. Natūraliai susiformuojantis dirvožemio derlingas žemės sluoksnis kuriame dar galima kažką užauginti yra apie 30 centimetrų. Po kelių metų intensyvios žemdirbystės žemę reikia palikti dirvonuoti sliekams ir bakterijoms, jeigu ir vėliau norėsime ekologiškai užaugintų javų ir daržovių ūkio, arba jeigu laukti nėra laiko tenka dirvą tręšti Jonavos kaliu, azotu ir fosforu. Šito dėka pamaitinsime avižiniais sausainiais milijoninius miestus, beliks tik piliečiams sąžiningai už elektrą ir vandenį susimokėti. Arba kaip pavyzdžiui Egipte dar ir už siurblius susimokėti tenka, kad pumpuoti įrigaciniais įrenginiais vandenį į dirbtinai sukurtus užliejamus žemdirbystės plotus. Užtat viduržiemį Lietuvoje turime importinių šviežių bulvių iš pietų.

Iš biržos perka - prie ko čia eso. Prašom atskirti prekę (elektrą) ir transportavimą (laidus).

Perskaitykite dar kartą pats savo atsakymą (apie "natūraliai susiformuojantį dirvožemį", etc., etc.") - ir gal pats suvoksite, kad jis yra visiškai "non sequitur" aukščiau vykusios diskusijos kontekste.

Tai ką Jūsų nuomone reikia daryti? Spausti "Perlą" kad rizikuotų savo pagrindiniu loterijų verslu, skolinti Jiems trūkstamus pinigus kad fiksuotų elektros kainą ar dar sykį papilti iš šalies Igničiui trąšų, kad dar ūgtelėtų? Ar vistik mokėsime liepą po 0,382 Eur už kilovatvalandę už tą pačią elektrą, kurią Ignitis dar labiau augindamas savo skolą nuleido iki 24 euro centų. Padėti išbristi Igničiui iš milijardinės skolos aišku sąžininga ir pilietiška, tačiau vargu ar 4000 Perlo klientų su +14 centų nuo 150 kilovatvalandžių ištrauks Lietuvą į perspektyvą ateityje nešti lengvesnę finansinę naštą.

Bendra esminė taisyklė (teisinėje valstybėje) turėtų būti: sutarčių reikia laikytis! Tad jei "Perlas" įsipareigojo sutartis su juo pasirašiusiems tam tikrą laiką tiekti elektrą už tam tikrą kainą, jis privalo tos sutarties laikytis. Iš ko ir kaip kompensuoti savo nemokėjimo įvertinti verslo riziką sukeltus nuostolius - paties "Perlo" problema. Nesugebi įsipareigijimų įvykdyti - bankrutuoji. Kad ir kokią naudą gautų "Ignitis" ar kas kitas, bet kito nauda ar netektys negali būti argumentu, atleidžiančiu "Perlą" nuo sutarčių laikymosi prievolės. Kita kalba apie tai, kad tokiems pseudo-verslininkams neturėjo būti leista užsiimti tokiu verslu, kurio jie neišmano ir net nesugeba suvokti, kad jo neišmano (taigi - ir įvertinti rizikas bei nuo jų apsidrausti). Turėjo būti nustatyti likvidumo reikalavimai, apsidraudimo reikalavimai ir pan. - panašiai kaip maždaug prieš ketvirtį amžiaus buvo nustatyti reikalavimai bankininkystei, smarkiai apriboję galimybę keliems draugeliams susimesti ir pasiskelbti banku ar kita depozitus priimančia institucija. Be kita ko, galėjo būti įvesti ir tam tikri kompetencijos reikalavimai, panašūs į tuos, kurie taikomi vaistinių savininkams.

"Perlas" vietoje virtuvės kombainų per sekmadienio lošimus galėtų dalinti laimėtojams mėnesinių sąskaitų už elektrą apmokėjimus. O Ignitis turėtų galvoti kaip atsakingiau skolintis, nes šita išsipūtusi kaina už elektrą yra iš dalies į energetikos sektorių suinvestuotų milijardų pasekmė. Aš nelabai domėjausi dėl ko finansų biržoje kas dvi dienas elektros kaina šokinėja aukštyn žemyn vos ne dvigubai, bet valstybė su savo kompensacijomis galutiniam vartotojui už elektrą situaciją rinkoje sujaukė. Ir po šito be reikalo Perlą užsipulti, kuris priešingai nei Ignitis neturi galimybių pasirašyti paskolų sutarčių tokiomis apimtimis. Na nebent labai norisi visus suvaryti pas didžiuosius. Dirbančiam jaunimui iš viso mažai svarbu kokia ten elektros kaina - jie internetu moka, ir apie elektromobilius su saulės elektrinėm svajoja. Stengiasi mažiau blaškytis ir kuo daugiau turimo laiko į pagrindinę veiklą sutelkti, kad amortizuoti infliaciją ir resursų brangimą.

o apie įtartiną jūsų veiklą banke dar nieko negavote? ;-) jei čia rimtai, jau turėjo būti žiniasklaidoje.

3-čias paketas, už mūsų 2016-ais buvo tik Malta, Kipras ir Bulgarija. Fig.12 https://www.researchgate.net/figure/EU-Member-States-in-2018_fig2_329373704

LEO buvo projektas, kuris turėjo apvienyti elektros energijos gamybą su skirstymu. Tačiau jam užbaigti trūko žmonėms jėgų. Dabar trūksta žmonių ir ministerijose. Jeigu žmogus gali kasdien keltis 7 ryto ir eiti dirbti, o per metus užtenka kelių savaičių atostogų, tegu dirba kad ir ministerijoj. Nes vistiek kaip elektrinio lauko veikiami elektronai keliauja per metalų atomų gardeles šitaip sukurdami elektros srovę suprasti išsilavinimas nelabai padės, tam reikalingi eksperimentai, laboratorijos, vizualizacijos. Žmogus namuose sunaudoja ketvirtadalį visos šalies metinės energijos, pridėjus kainą už benziną, dyzelį ir dujas turėsime beveik 70% energijos arba maždaug po 3000€ žmogui. Suprantama, kad tiekėjams krenta didelė atsakomybė tokią kainą pateikti žmonėms, nes trijų asmenų šeima turi uždirbti per metus bent 20000 eurų, kad padengtų šias energijos išlaidas. Žmonės nuo prasto maisto senatvėje susirenka kuokštą ligų, geriau jau išgertų vandens vietoj kavos ir nusnūstų popiečio miego užuot kankinęsi patys, o vėliau geros savijautos reikalavę iš gydymo sistemos įstaigose dirbančių žmonių.Valstybė juk ne melžiama karvė, o dabar kad ir karvės pamelžimo vietą įrengti reikia mokėti 17000€

Jūs mąstot nusenusiom XIX a. laukinio kapitalizmo dogmom, kai jokios rinkos nebuvo reguliuojamos ir paliktos savaiminei eigai. Pasaulis pasimokė ir suprato, kad toks laukinis kapitalizmas veda prie socialines atskirties, neramumų ir revoliucijų. Todėl valstybė, vienaip ar kitaip, ir kišasi, reguliuoja ir prižiūri tam tikras sritis, kurios gali stipriai veikti žmonių gerovę, kurios ypač svarbios valstybinigumui ir valstybės raidai (finansai, energetika, gamtiniai resursai) arba viena iš šalių pripažįstama kaip silpnoji pusė (darbo santykiai, fizinis asmuo kaip vartotojas ir tt.).

XIX amžius - tai Tautų pavasario, techninės revoliucijos, geležinkelių, telegrafo ir imperijų griūties pradžios amžius ir Jūsų minimo kapitalizmo augimo pradžia dėl augančios gamybos ir statybos, energijos ir naudingųjų išteklių gavybos pajėgumų. Dabartinis amžius siekia apvienyti geriausius 17 - 20 amžių tikslus - aprūpinti žmones techninėmis kasdienybę palengvinančiomis priemonėmis, kiek įmanoma tolygiau paskirstyti ir tausoti gamtinius resursus, suteikti prieigą prie švietimo ir informacijos platformų be amžiaus ribojimų, didinti įvairių visuomenės grupių žmonių užimtumą ekranų ir interneto pagalba. Tačiau, kai kurios šalys už tai moka didesnę kainą - pavyzdžiui kinai dėl gamyklų ir taršos, indai dėl skurdo ir nelygybės, Rytų slavai dėl energetinių resursų pasidalinimo, Amerika - dėl kapitalo pereikvojimo ir individualizacija maitinamo visuomenės susipriešinimo. Dabar vasara, šilta ir malonu laike, todėl, kad nuraminti mintis, pailsinti kūną galima pasinaudoti dar XVIII amžiaus mąstytojo Žano Žako Ruso kvietimu: "Sugrįžti atgal į gamtą".

Apgavo perlas? Man kažkodėl nekilo minčių pasirašinėti sutartį su kompanija, kuri neturi jokios patirties elektros rinkoje.

Jums nekilo, kitiems, kurie nera tokie gabūs, apsišvietę (be ironijos) - kilo.

Aš sutikčiau, kad šviečiančios komunikacijos su rinkos liberalizacija galėjo būti daugiau, bet griežtesnė reguliacija prives prie labai siauros pasiūlos iš tų pačių valstybinių įmonių.

Smagu, jog turime Birštono elektros fanų, būtina palaikyti smulkųjį craft commodity biznį regionuose!

Ačiū už pigią ironiją! Vertinau visus tiekėjus, jų sutartis ir sąmoningai dariau savo sprendimą ką rinktis. Nemanau, kad ministerijos klerkai su aukštuoju Riomerio universiteto išsilavinimu gali už mane nuspręsti geriau.

Komunikacijos :))) namų darbus pirma reikia pasidaryt prieš komunikuojant :))

Prieš maždaug 28 metus panašiai kalbėta ir apie bankus, "bankelius" bei visokias "holdingo kompanijas", kurios nevaržomai skelbėsi priimančios indėlius ir mokėsiančios didžiules palūkanas (net toks šūkis klaidžiojo" "Išmokysime jus gyventi iš palūkanų!"). Kuo tai baigėsi - gal ir jūs žinote. Tada irgi būta kaltinimų "sudegusiems" indėlininkams, kad jie nesugebėjo "galvoti savo galva", būti apdairiais ir t.t., Nepaneigsi, kad jų pačių kaltės tikrai būta - ir nemažos. Tačiau ta rinkos "laisvė" (skelbtis depozitus priimančia institucija ir atiduoti savo pinigus bet kam, kuo patiki) nebuvo palikta: po tų karčių pamokų buvo įvesti įvairūs reikalavimai ir apribojimai bankininkystei bei indėlių priiminėjimui, privalomas indėlių draudimas ir kt. Keista, kad iš tos patirties nepasimokyta dabar, leidžiant [kone?] bet kam skelbtis elektros pardavėju. Tad kaip ir tada, taip ir dabar nemenka dalis kaltės tenka ir Vyriausybei, lengva ranka paleidusiai tą rinką savieigai...

Vakar per zinias LNK kalbejo, kad yra 2 metai like igyvendinti Liberalizacijai, ir neivykdzius liberalizacijos nera jokiu baudu numatyta is EU. Taip pat pasakyta buvo, kad Portugalija , Ispanija, Italija irgi nera baigusios liberalizacijos. Realiai mano nuomone turetu parikti pasirinkima, kas nori tegu eina privaciai, kas nenori tegu lieka su visuomeniniu, ir nei vienoje valstybeje nera uzdeto 25% tarifo, kad "paraginti" is ESO iseiti.

Pavogė. Nes sulaužė sutarties sąlygas. Tokiu būdu, kuris iš esmės reiškia: "mūsų pelnai - mūsų, mūsų nuostoliai - jūsų". Gi atsakomybę už tai, kad išvis buvo galimas toks elgesys, pernelyg nerizikuojant, turi prisiimti Vyriausybė, kuri nenustatė jokių saugiklių, o tik svaiginosi manymu "rinka viską sutvarkys pati". (Ne tik ši vyriausybė, bet ir ankstesnė, kuri nustatė tos liberalizacijos sąlygas; šioji kalta tuo, kad aklai pasitikėjo anos vyriausybės "išmintimi").

Vakar per zinias LNK kalbėjo, kad yra 2 metai like įgyvendinti Liberalizacijai, ir neivykdzius liberalizacijos nera jokiu baudu numatyta is EU. Taip pat pasakyta buvo, kad Portugalija , Ispanija, Italija irgi nera baigusios liberalizacijos. Realiai mano nuomone turetu palikti pasirinkima, kas nori tegu eina privaciai, kas nenori tegu lieka su visuomeniniu, ir nei vienoje valstybėje nėra uždėto 25% tarifo, kad "paraginti" is ESO iseiti.