Kremliuje virtas jovalas – nei žodis, nei laisvė

Publikuota: 2022-07-29 05:50
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Užvėrus ar bent privėrus duris į Lietuvos koncertų sales besiveržiantiems Kremliaus politiką palaikantiems atlikėjams, imperinė rusų propaganda rado kitą landą – susisuko lizdą knygų lentynose. Kad ir kaip garsiai šūkautų „žodžio laisvės“ gynėjai, metas pagaliau suprasti, kad šalies agresorės naratyvą šlovinančios knygos neturi nieko bendro nei su laisve, nei su „kita nuomone“. Tai ta pati minkštoji galia, kurios Rusija griebiasi visomis priemonėmis: ir kuo stipriau ji gauna į kaulus Ukrainoje, tuo įnirtingiau mėginama skverbtis į mąstyti nelinkusius protus.

Kai kurių Lietuvos knygynų lentynose puikuojasi literatūra apsimetusi rašliava, kurios kitaip kaip paskviliais, iškraipančiais istoriją, nepavadinsi. Rusijos vykdomo karo Ukrainoje fone iš tokių pseudoknygų liejasi ne tik melas (kas seniai nestebina), bet ir kurstoma neapykanta. Pirmiausia – ukrainiečiams. Tiems, kurie kasdien lieja kraują gindami savo žemę nuo grobuoniškų atėjūnų.

Putlerio klapčiukų „istorikų“ bei įvairaus plauko propagandistų traukiama dainelė nesikeičia – esą Kyjivo Rusios nebuvo, ukrainiečių tautos nėra, Kyjivą įkūrė rusai ir pan. 

Tie „įkūrėjai“ vakar „pasveikino“ Ukrainos sostinę, mininčią Valstybingumo ir Kyjivo Rusios krikšto dieną, apšaudydami ją raketomis.  

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Rusai gali pavogti mūsų šaldytuvus, bet ne mūsų istoriją. Kai Kyjivas jau buvo kultūros sostinė, Maskva buvo pelkė. Ja ji liko ir dabar“, – teigė vakar Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.

Ir dar reikėtų pridurti, kad būtent ta pelkė iš Kyjivo Rusios gavo dovanų – šalies pavadinimą. Ir kad rusėnai ir rusai – toli gražu ne tas pats. 

Prokremliškose knygose, kurstančiose neapykantą ir Ukrainos genocidą, yra vietos ir Baltijos valstybėms – melo pelkėse besimurkdantys „istorikai“ neigia ir Baltijos šalių valstybingumą.

Nenuostabu – propagandinė dirva purenama ten, kur Kremliaus meška tiesia savo nagus. Kažkiek nuo isteriškos propagandos apsigynėme uždrausdami rusiškus TV kanalus, iš kurių sklinda visokių solovjovų, kiseliovų bei panašios šutvės blėniai. Vargais negalais atsikratėme ir vadinamųjų artistų, kurie veržėsi į Lietuvą šlovinti sovietijos ir jos besiilginčio caro.

Tiesa, Kultūros ministerija tuomet mėgino „nusiplauti rankas“, aiškindama, kad tai – tik privatus verslas, kad ji negalinti ten kištis ir pan.

Dabar, kai knygynų lentynose Lietuvoje puikuojasi agresyvios šalies propagandos instrumentu paversta rašliava, ta pati ministerija vėl kelia rankas: esą šiuo atveju žodžio laisvė negali būti draudžiama, piliečiai yra sąmoningi ir gali patys atsirinkti.

Galbūt sąmoningi ir gali atsirinkti. Tik naivu manyti, kad visi in corpore piliečiai tokie ir yra: zombiais tampama ne tik Rusijoje. Ne kartą ir ne du pas mus teko girdėti, kad „ukrainiečiai patys prisiprašė“, kad „vladimirovičius yra padorus žmogus“ ir pan. Ir taip kalba ne tik kokios nors senutės, ant suoliuko lukštenančios saulėgrąžas, – panašūs ir dar agresyvesni teiginiai liejasi ir iš jaunosios kartos atstovų lūpų – pakanka pasidairyti ir socialiniuose tinkluose. Aišku, galima manyti ir guostis, kad tai daugiausia troliai, kad dar kiti – apgauti / nupirkti ir pan.

Jie „atsirinko“. O laisvai platinama prokremliška rašliava tik dabar labiau pagilins jų „žinias“. Ir dar draugus pakvies, nes Kremlius įnirtingai ir atkakliai toliau manipuliuoja minkštosios galios svertais, naudojamais hibridiniame kare. Tai gal ir toliau leidžiam kritiško mąstymo neišsiugdžiusiems piliečiams nardyti „zombių universitetų“ minčių platybėse?   

„Tos knygos yra savotiškas vėlesnių žinučių, kurios retransliuojamos Rusijos valstybiniuose kanaluose, Rusijos televizinių propagandistų ir pan., pagrindas. Jeigu pasižiūrėtume į to paties Cholmogorovo knygas apie Baltijos regioną, kaip neigiamas mūsų egzistavimas, mes pamatytume, kad tai vėliau tampa savotiškais politiniais naratyvais televizinėse laidose ar politikų kalbose“, – LRT „Dienos temoje“ aiškino politologas, dezinformacijos ekspertas Nerijus Maliukevičius.

„Deja, bet dalies visuomenės mes niekada neišmokysime kritinio mąstymo ne dėl to, kad aš juos laikyčiau nevisaverčiais ar kvailiais, tiesiog jiems tai neįdomu. Žmonės gyvena savo informacijos burbuluose, jie nesigilina. Jeigu matoma knygoje, kad Kyjivo nebuvo, 50% visuomenės garantuotai nežino Ukrainos istorijos, bent jau bendrais bruožais, kad buvo LDK, kad buvo Kyjivo Rusia, o tokius dalykus kaip Holodomoras, kur vyko Ukrainos žudymas sovietų rankomis, apskritai mažai kas žino. Turime nukirsti bet kokias priešiškos veiklos galimybes ir neleisti joms sudygti“, – toje pačioje laidoje teigė viešųjų ryšių specialistas Kęstutis Gečas.

Prasidėjus Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, sąmoningi Lietuvos verslininkai nutraukė bet kokius ryšius su rusais. Iš parduotuvių išnyko rusiškos prekės, vaistinės atsisakė rusiškų preparatų ir pan. Aišku, kad kokia nors tinktūra ir vaistažolių sirupas žalos nepadarys – tiesiog taip mūsų šalies verslas pademonstravo aukštos moralės principus ir solidarumą su Ukraina. Ko nepasakysi apie prokremlišką spausdintą šlamštą platinančius prekeivius, nors būtent toks „verslas“ barsto žalos sėklas. Apie tai turėtų pagalvoti ir Kultūros ministerija, ir už šalies saugumą (ir informacinį) atsakingos institucijos.

„Beje, knygų deginti nereikia: sukraukime į vagoną, prikabinkime prie lokomotyvo, einančio tranzitu iš Kaliningrado į rusiją, ir palydėkime į moskoviją, kur šitas knygas grafomanai ir rašo“, – savo „Facebook“ paskyroje pataria K Gečas. Ko gero, į talką ilgai kviesti nereikėtų.

VŽ nuomone, kai biznis yra biznis, kai nėra kritinio mąstymo, kai trumparegiškai žvelgiama į išorės grėsmes, gali atsitikti siaubingų dalykų. Karas irgi kai kam yra biznis, tai matome ir dabar, kai apsukrūs Putino klano vanagai pelnosi iš karinės pramonės apsukų.

Toli gražu ne visi dar yra visiškai atsparūs Rusijos minkštųjų galių bei pinigų kerams, naiviai manydami, kad „vienas kartas“ didelės žalos nedaro. Juolab kad netrukdomai galima susižerti kelias dešimtis sidabrinių... Bet penktoji kolona iš niekur neatsiranda, o brandinti jai pasitelkiama visa apimanti Kremliaus propaganda, visos ideologinės priemonės, kurias puikiausiai išmano ir ištobulino KGB mašina.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 44

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku