Putinas „pasistengė“ NATO labui

Publikuota: 2022-07-01
„ZUMA Press“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„ZUMA Press“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Pasibaigus istoriniu tapusiam NATO viršūnių susitikimui Madride, Lietuva kiek atsikvėpė – priimtas ilgai lauktas sprendimas sustiprinti rytinį Aljanso sparną, išplečiant čia veikiančias sąjungininkų kovines grupes iki brigadų dydžio. Tiesa, mūsų šaliai realių vokiškos brigados įkurtuvių gali tekti palaukti penketą metų. Todėl karo ekspertai pataria per tą laiką ne tik imtis tinkamos infrastruktūros įrengimo, bet ir visomis galimomis priemonėmis patiems pasirūpinti didesniu šalies saugumu.

Vienu iš svarbiausių aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų įvardijamas susitarimas dėl naujos NATO strateginės koncepcijos, kurioje teigiama, kad Rusija „kelia didžiausią ir tiesioginę grėsmę sąjungininkių saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantinėje erdvėje“. Iki šiol buvusiuose dokumentuose vartotas „partnerystės“ terminas.

Vien pats NATO suvokimas, kad taikos metas baigėsi, kad Rusija tapo realia karine grėsme, o Aljanso naujoje strateginėje koncepcijoje pirmą kartą per tris dešimtmečius pasirodęs sakinys, jog „negalime atmesti atakos prieš sąjungininkų suverenumą ir teritorinį vientisumą“, rodo, kad „Rusijos grėsmė“ jau nebėra vien pavienių šalių, tokių kaip Lietuva, nuolat keliamas klausimas – tai pripažįsta visos 30 NATO narių. 

Malonia staigmena ir didžiuliu NATO laimėjimu tapo atvertos durys Švedijos ir Suomijos narystei Aljanso „klube“. Joe Bidenas, JAV prezidentas, taikliai pastebėjo: „Rusija tikėjosi Europos „Finlandizacijos“, o gavo Europos „NATOfikaciją“. Būtent šito Putinas labiausiai ir nenorėjo ir būtent to labiausiai reikia Europai, užtikrinant jos saugumą.“ Naujos Aljanso narės reikšmingai sustiprins Baltijos šalių gynybą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių ir turės patikimą, greitai pasiekiamą pastiprinimą, iš anksto dislokuotą įrangą bei sustiprintą vadovavimą ir kontrolę“, – rašoma patvirtintoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje.

Lietuvos atstovai sako keliantys tikslą, kad Vokietijos brigada mūsų šalyje galop būtų dislokuota visa apimtimi, o tai būtų įmanoma padaryti maždaug 2027 m. 

Išgirdus tokį terminą, pirminė euforija kiek atslūgo – viešumoje pasirodė ironiški komentarai apie „popierines pajėgas“, „nuotolinę gynybą“ ir pan. Nes penkeri metai, turint pašonėje tokį agresyvų, svetimų žemių besigviešiantį kaimyną, – nemažas laikas.  

Tačiau to laiko reikia, jei ruošiamės priimti didesnes sąjungininkų pajėgas, juolab kad esminių darbų, kad Lietuvoje turėtume brigadą, imtasi tik dabar. Todėl procesas ir užims nemažai laiko – reikia kareivinių, poligonų, amunicijos ir kuro sandėlių, iš anksto dislokuotos įrangos ir, aišku, papildomų investicijų. Ko gero, reikės aktyviau kontaktuoti su Vokietija, daugiau iniciatyvos rodyti patiems, nes NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje netgi gana aptakiai konstatuota, kad kovinės grupės bus padidintos iki brigados dydžio vienetų ten, „kur ir kada reikės“.

Laikas yra esminis veiksnys, kiek ilgai šalis savomis pajėgomis galėtų atsilaikyti prieš užpuolikus. Tą rodo ir karas Ukrainoje, kuri, paneigusi visas prognozes, jau penktą mėnesį didvyriškai kaunasi su kur kas didesnėmis rusų agresorių pajėgomis. Valia priešintis, gebėjimai išnaudoti turimas priemones ir savalaikė, kritinė sąjungininkų parama yra labai svarbūs veiksniai.

Rusija Ukrainoje stipriai gauna į kaulus. Išsilaižyti žaizdas, atkurti esamas pajėgas bent į buvusį lygį prireiks laiko. Tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad tai truks dešimtmečius – kol soste sėdi Putleris su iš karo mašinos maitinančiais sėbrais, neabejotina, kad visi įmanomi naftos ir dujų doleriai vėl bus metami ginklavimuisi. Kaip teigė vienas britų ekspertas – kol Putinas valdžioje, taikos Europoje nebus. Todėl visos Vakarų šalys, įskaitant Lietuvą, turės skirti daugiau realaus, pinigine išraiška, o ne skambiais pažadais, NATO dokumentais ir popierine biurokratija paremto dėmesio. Ne kažkada ateityje, o jau dabar.

Dalia Grybauskaitė, kadenciją baigusi prezidentė, interviu CNBC teigė, kad tokių pokyčių, kokie vyksta dabar NATO, Lietuva reikalavo jau nuo 2014 m. – pirmiausia rytinio flango stiprinimo.

„Buvo labai sunku įkalbėti mūsų partnerius, bet dabar tai labai efektyviai padarė Putinas“, – tikino buvusi šalies vadovė. Ji pabrėžė, kad Lietuvai reikia parodyti, jog ji nebijo grasinimų, ir kartu būtina padėti Ukrainai nugalėti Rusiją mūšio lauke, nes tik tokį pralaimėjimą gali suprasti minėta persona.

Juolab kad Kremliaus tikslas Ukrainoje labiau susijęs ne su NATO plėtra, kuri neva kelia grėsmę Rusijai, o su archajišku rusų valstybės kaip imperijos supratimu, kuriai būtinai reikia, kad jos bijotų. Užguita tauta tokiais atvejais labiau gerbia ir myli carą, o vietoj duonos su sviestu yra šeriama tariama didybe ir iškrypėlišku pasididžiavimu „mūsų bijo“. Jiems sunku suvokti, kad yra visiškai natūralu bijoti (saugotis) neadekvačių ir apkvaitusių nuo savos propagandos ar vodkos būtybių, tačiau tai neturi nieko bendro su negebėjimu duoti „atgal į dantis“ – jei toks poreikis iškiltų.

„Sėti baimę“ toli gražu nėra tolygu „nugalėti“ ir Ukraina tai jau įrodė, kaip tai padarė ir NATO šalys, patvirtinusios naujus Aljanso gynybinius planus, padidinusios greitojo reagavimo pajėgas iki 300.000+, karinių išlaidų biudžetus ir be demokratiniam pasauliui būdingo politkorektiškumo aiškiai įvardydamos globalų grėsmės šaltinį – Piterio tarpuvartės banditus, užvaldžiusius Rusiją. NATO siunčia viešą signalą, kad barbarams ne vieta XXI amžiaus pasaulyje, kad imperialistė ideologija sulauks tinkamo atsako, o bet kokio dydžio valstybių suverenitetas nėra ir nebus diktatorių kaulas sąmoningai bukinamoms masėms.

VŽ nuomone, kol kas be sprendimo lieka viena didžiulė problema – branduolinis vėzdas neadekvačių politikų rankose. Bet šio klausimo sprendimas – jau kitas žingsnis, kuriam reikia kritinės masės pasaulio diplomatijos pastangų ir adekvačių valstybių vadovų. Kazachstanas prieš kelias savaites parodė prasmingą iniciatyvą, paraginęs branduolines valstybes pradėti derybas dėl šio siaubingo ginklo visuotinio sunaikinimo.    

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 44

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku