NATO patvirtino sprendimą dėl pajėgų stiprinimo iki brigadų lygio rytų flange

Pranešimas yra atnaujintas citatomis, situacijos kontekstu. 

Anot Aljanso, regione dislokuoti tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.

„Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių ir turės patikimą greitai pasiekiamą pastiprinimą, iš anksto dislokuotą įrangą bei sustiprintą vadovavimą ir kontrolę“, – rašoma patvirtintoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje.

Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos, vėliau panašūs vienetai buvo atsiųsti į kitas rytinio sparno šalis.

Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija. Šios šalies kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas Gitanas Nausėda birželį pasirašė memorandumą dėl šio vieneto vertimo į brigadą.

Lietuvos atstovai sako keliantys tikslą, kad brigada šalyje galop būtų dislokuota pilna apimtimi, o tai būtų įmanoma padaryti maždaug 2027 metais, pagerinus priimančiosios šalies infrastruktūrą.

Dabartinis planas dėl didžiosios brigados dalies buvimo Vokietijoje, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra startinė pozicija.   

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, sprendimus didinti pajėgas leidžia aiškus Rusijos įvardijimas grėsme NATO. Tai įtvirtinta patvirtintoje Aljanso strateginėje koncepcijoje.

„Rusija įvardyta kaip aiški grėsmė Aljanso narėms, su tuo susiję ir kiti sprendimai, kurie didina aukštos parengties ir kitas pajėgas Rytų flange, didina egzistuojančias kovines grupes iki brigados dydžio vienetų“, – BNS telefonu iš Madrido sakė Arvydas Anušauskas.

Aljanso lyderiai taip pat nutarė, jog ginkluotė rytiniame Aljanso sparne turi būti dislokuojama iš anksto, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.

A. Anušauskas sakė, kad artimiausiu metu į Lietuvą atvyks Vokietijos karininkai įvertinti esamos karinės infrastruktūros, spręsti dėl brigados „vadovavimo elemento“ dislokavimo vietos.

„Tada prasidės mūsų parengiamieji darbai“, – teigė ministras.

„Numatome investuoti į tai ženklius resursus per artimiausius kelerius metus, kad kiekvienais metais praktiškai didintume savo galimybes priimti pajėgas“, – kalbėjo jis.

Remiantis Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešimu, NATO valstybių lyderiai:

• sutarė, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę Aljanso saugumui. (Iki šiol buvusiuose dokumentuose vartotas „partnerystės“ terminas). 
• priėmė naują Aljanso Strateginė koncepciją, kurioje įtvirtintas priešakinės gynybos principas.
• sutarė sustiprinti NATO rytinį pakraštį priešakinių pajėgų brigadomis, atsižvelgiant į konkrečius regioninius ypatumus.
• numatė kitas saugumo sustiprinimo priemones, tokias kaip išankstinis įrangos ir amunicijos dislokavimas, greito pastiprinimo galimybės, oro ir jūros domenų sustiprinimas.
• 20 mlrd. Eur didinamas bendras NATO biudžetas bei numatoma kitais metais Vilniuje surengti analogišką NATO viršūnių susitikimą.
• Priimti sprendimai ir Švedijos bei Suomijos narystės patvirtinimas (formaliai šis procesas prasidės liepos 5 d. pasirašius atitinkamus dokumentus ir Lietuvai reikės juos ratifikuoti), tai reikšmingai sustiprins Baltijos šalių gynybą.

Didinamos greitojo reagavimo pajėgos 

Aljanso lyderiai taip pat sutarė dėl NATO Greitojo reagavimo pajėgų didinimo iki 300.000 karių. Tačiau kol kas, remiantis užsienio žiniasklaidos skelbiama informacija, išlieka neaiškumų, kada tiksliai ketinama nuo 40.000 iki 300.000 padidinti greitojo reagavimo pajėgas.

NATO pareigūnai teigė, kad kariai turėtų būti parengti iki 2023 m., tačiau Vokietijos pareigūnai primygtinai tvirtina, kad Vokietijos dalis, maždaug 15.000 karių, bus parengti tik 2025 m. Vokietija kol kas nekomentuoja, kaip Berlyno planai dera su NATO pareigūnų pareiškimais. 

Aljanso lyderiai taip pat nutarė rytiniame sparne iš anksto dislokuoti daugiau ginkluotės, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad priimti sprendimai „transformuos ir sustiprins“ Aljansą po to, kai karą Ukrainoje pradėjusi Rusija sugriovė Europos saugumą.

„NATO lyderiai apsisprendė dėl fundamentalių pokyčių mūsų gynyboje ir atgrasyme, kad atsakytume į naują saugumo realybę“, – teigė jis.

Prieš viršūnių susitikimą JAV taip pat paskelbė padidinsiantys karių skaičių Vidurio ir Rytų Europoje.

Tai reikš ir papildomus amerikiečių pajėgumus Lietuvoje, šiuo metu šalyje dislokuotas rotacinis amerikiečių batalionas su papildomomis pajėgomis.

[infogram id="f451c664-cca4-4a7f-bf07-ffd758736021" prefix="OCi" format="interactive" title="Putino karas :: NATO plėtra"]