Gamintojų pasjansas

Apžvelgus nemažą dalį pramonės įmonių metinių pranešimų, galima įžvelgti apdirbamosios gamybos tendencijas – įmonės įvardija svarbiausius praėjusių metų įvykius ir atskleidžia vykstančius pokyčius. Metiniuose pranešimuose gamybininkai dažniausiai akcentuoja, kad šiuo metu prognozuoti ateities neįmanoma, nes tai gali smarkiai prasilenkti su realybe. Nors dauguma nuosmukio neplanuoja, šių metų prognozės gamybininkams nėra palankios. Ne itin optimistinės nuotaikos sklinda iš Europos gamintojų stovyklos – baiminamasi recesijos, todėl prastėja ir lūkesčiai. Tokios niūrios nuotaikos pradėjo veikti ir Lietuvos pramonininkus, kurie kartu su Europos gamintojais dalyvauja pridėtinės vertės grandinėse.

Viena opiausių problemų gamintojams – žaliavų trūkumas: nutrūko bendradarbiavimas su Kinija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukėlė ir energetikos, ir žaliavų kainas. Atitinkamai didėja pramonės įmonių išlaidos, o vertinant santykinai didelį energetikos intensyvumą tokiose apdirbamosios gamybos šakose kaip mašinų gamyba, maisto produktų gamyba, medienos ir medinių dirbinių gamyba ir t. t., išlaidos linkusios didėti ir artimiausioje ateityje, o kompensuoti augančias sąnaudas didesnėmis kainomis ir pardavimais bus itin sunku.

Pasaulinės geopolitinės ir makroekonominės tendencijos grasina sumažinti daugelio gamintojų pajamas: net ir garsioms, stipriai rinkose įsitvirtinusioms įmonėms sunku tiksliau prognozuoti artimiausią ateitį. Tai metinėje ataskaitoje mini ir moderniosios biotechnologijos UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“.

„Atsižvelgiant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, valstybės gali koreguoti savo biudžetų išlaidas – vietoje planuotų investicijų į ekonomikos skatinimą valstybės gali daugiau lėšų skirti gynybai stiprinti. Tai reikštų mažėjantį mokslo sektoriaus finansavimą ir mažesnį dėmesį technologinių inovacijų kūrimui bei vystymui. Be to, finansavimą mokslui gali mažinti ir energetinių resursų brangimas, ir auganti infliacija“, – rašoma bendrovės metinės atskaitomybės dokumentuose.

Tiesa, planuojama, kad ši įmonė toliau įgyvendins gamybos plėtros projektus, susijusius su gyvybės mokslų sektoriui skirtų produktų gamyba.

Sėkmingai praėjusiais metais dirbusi Vilniaus termovizorinių optikos prietaisų gamybos UAB  „Yukon Advanced Optics Worldwide“ (2021 m. uždirbo 50,9 mln. Eur grynojo pelno) ir pernai įsteigusi dvi naujas įmones, jau antroje praėjusių metų pusėje pajuto komponentų tiekimo sutrikimus. Rusijos karas privertė įmonę perkelti gamybą – mat bendrovė turėjo įmonių ir šalyje agresorėje, ir Ukrainoje, ir Baltarusijoje. Dalis sprendimų įgyvendinama šiuo metu.

„Griežta Kinijos izoliacinė politika kovai su epidemiologine situacija išderino tiekimo grandines, pailgindama žaliavų gavimo terminus. Infliacijos augimo tempai gali ilgainiui turėti įtakos paklausos bei pasiūlos pokyčiui ir atsiliepti bendrovės finansiniams rezultatams“, – įspėjama „Yukon Advanced Optics Worldwide“ metiniame pranešime.

Kai kurių gamybos įmonių metiniuose planuose greta optimistinio plano įrašomas ir pesimistinis variantas: arba augimas, arba bent jau 2021 m. lygis. Gamintojai sako ieškantys naujų užsakovų, diskutuoja su esamais klientais ir pan.

Nepaisant nestabilios padėties, kai kurios įmonės investicijų nestabdo. Štai Panevėžio LEZ dirbanti norvegiško kapitalo trikotažo gamybos UAB „Devold“ rašo, kad pernai įgyvendino robotikos projektą siuvimo padalinyje ir jau yra pradėjusi darbus dėl gamybos įmonės Latvijoje steigimo.

Sudėtingus uždavinius tenka spręsti gamintojams, dirbantiems su mediena ar metalu – auga ne tik jų kaina, bet ir paklausa. Prognozuojama, kad jos dar didės. Iškyla dilema: didinti produkcijos kainą ir taip susilpninti konkurencines galias ar ieškoti kito kelio. Marijampolės metalo apdirbimo UAB „Stevila“ metalo brangimo neperkėlė užsakovams – tai amortizavo savo pelno sąskaita. Pasak Viliaus Senkaus, vadovo ir akcininko, metai pasižymėjo metalo krizėmis, ypač aliuminio. Buvo laukiama, kad kainos stabilizuosis, bet taip neatsitiko. Neperkėlus metalo brangimo užsakovams, tai teko amortizuoti savo pelno sąskaita.

Šiemet „Stevila“ paleidžia robotikos cechą, suplanuota daugiau investicijų. V. Senkus išskiria keletą momentų, į ką atkreipia dėmesį dirbdamas su tiekėjas, – kokybė, kaina ir gamybos terminas. Kokybė yra nediskutuotinas dalykas, o konkurencinį pranašumą, patikimumą lemia terminų laikymasis – vėluojant pristatyti produktus realu susidurti su baudomis. Įvertinus tiekėjų vėlavimo riziką, buvo nuspręsta investuoti į nuosavą oksidacijos liniją, kuri bus paleista dar šį pusmetį.

VŽ nuomone, bent kiek tiksliau numatyti, kaip „kris kortos“ pramonės sektoriui antrąjį pusmetį, juolab – kitąmet, vargu ar imtųsi net pats įžvalgiausias pranašas. Kol kas ekonomikos horizonte tebešmėžuoja logistikos problemos, žaliavų stygius ir didėjančios jų kainos, neslopsta infliacija, pasauliui grasina ir recesija. Lietuvos gamintojams teks išspręsti ne vieną painų uždavinį, ieškoti išeičių iš sudėtingiausių situacijų – bet juk kelią įveikia einantis. Neprošal kartais išklausyti ir kolegų patarimų, bylojančių, kad Lietuva turi rinktis – tapti masinės gamybos ar unikalių, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamintoja.