R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities

Publikuota: 2022-05-13
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta įprastos diskusijos dėl procedūrų ir jų reformų. Europos dieną – gegužės 9 d. – oficialiai buvo apibendrinti konferencijos dėl Europos ateities siūlymai. Ši metus trukusi konferencija buvo skirta viešoms diskusijoms ir ES valstybių piliečių nuomonėms apie tai, kuo turėtų užsiimti ES, kur reikėtų sustiprinti jos galias, o kur jas grąžinti valstybėms narėms. Tiesa, daugiau dėmesio sulaukė siūlymai stiprinti ES galias. Šio proceso metu surinktos idėjos praėjusio mėnesio pabaigoje buvo apibendrintos viename sąraše, kuris apėmė devynias sritis ir iš viso 49 siūlymus.

Tačiau ką toliau daryti su šiais siūlymais, ES valstybių narių nuomonės skiriasi. Europos Parlamento nariai jau pasisakė dėl to, kad reikėtų organizuoti procesą, kuris atvestų prie ES sutarties pakeitimo. Ambicingas ES reformos idėjas, kurių įgyvendinimui veikiausiai reikėtų keisti ES sutartį, palaiko ir Europos dieną kalbą Strasbūre pasakęs neseniai Prancūzijos prezidentu perrinktas E. Macronas. Jam pritaria ir Italijos premjeras M. Draghi.

Tačiau sutarties keitimui būtinas visų 27 valstybių pritarimas. Bent dešimt ES šalių – daugiausia Vidurio ir Šiaurės Europos bei Baltijos valstybės – jau paskelbė, kad nepritaria „neapgalvotam ir skubotam“ ES sutarties keitimui, ir siūlo susitelkti į konkrečius ES piliečiams rūpimų problemų sprendimus. Beje, tokios pačios nuomonių skirtys buvo matomos dar prieš pradedant konferenciją dėl Europos ateities. Tad viešos diskusijos nepakeitė ES šalių nacionalinių pozicijų.

ES sutarties keitimui prieštaraujančios šalys, tarp jų ir Lietuva, dėl skirtingų priežasčių įtariai žiūri į ES institucines reformas. Vienų dominuojantis motyvas yra nenoras perduoti daugiau galių ES institucijoms, pavyzdžiui, atsisakant veto teisės ekonominių sankcijų ar mokesčių klausimais. Kitos nuogąstauja, kad bandymas keisti ES sutartį sukeltų rimtą politinę Bendrijos krizę, jei ją vėl referendume atmestų Airijos ar kokios kitos ES šalies piliečiai, kaip ne kartą įvyko ankstesnių bandymų reformuoti ES metu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau Lietuva ir dalis kitų status quo palaikančių šalių aktyviai palaiko ES plėtrą, ypač kandidatės statuso suteikimą Ukrainai, taip pat Sakartvelui ir Moldovai. Bet iki šiol Bendrijos plėtra paprastai vykdavo kartu su ES institucinėmis reformomis, kuriomis būdavo siekiama peržiūrėti ES sprendimų priėmimo procedūras, kad Bendrija pasirengtų funkcionavimui išaugus jos narių skaičiui. Atrodo, kad vidines reformas kaip sąlygą bet kokiai naujai ES plėtrai kelia ir Prancūzijos prezidentas.

Tiesa, šią savaitę Europos dienos ir konferencijos uždarymo proga Strasbūre pasakytoje kalboje E. Macronas akcentavo ne tik poreikį reformuoti ES institucijas ir procedūras, bet ir poreikį kurti Europos politinę bendruomenę. Sprendžiant iš to, kad joje Prancūzijos prezidentas matytų ne tik Ukrainą, bet ir Jungtinę Karalystę, tikėtina, kad ji būtų ne pasirengimo prisijungti prie Bendrijos etapu to siekiančioms ES kaimynėms, bet alternatyva narystei ES. Tokias idėjas, kurios primena po Šaltojo karo pabaigos vykusias diskusijas dėl naujos Europos institucinės architektūros, veikiausiai įtariai vertins Baltijos šalys ir kitos ES plėtros šalininkės.

Tad po pirminio gana vieningo ES atsako į Rusijos karą prieš Ukrainą dabar vėl ryškėja vis daugiau nesutarimų tarp 27 šalių tiek dėl konkrečių šiuo metu sprendžiamų klausimų, pavyzdžiui, šeštojo sankcijų paketo, tiek dėl strateginių ES reformos reikalų. Atsako į Rusijos karą atveju Vakarams susitarti padėjo JAV lyderystė. Tuo tarpu lyderystės ES institucinių reformų ir plėtros klausimais kol kas nepavyko imtis nei Prancūzijos prezidentui, nei Vokietijos kancleriui. Tiksliau, iniciatyvos kol kas apsiriboja tik idėjų siūlymais, bet ne jų įgyvendinimui būtinos Bendrijos šalių paramos sutelkimu. Tokioje situacijoje labiausiai tikėtinas scenarijus bus tolesnis ES reagavimas į išorės krizes, laviruojant tarp to, kas siektina, ir to, kas politiškai įmanoma.

Komentaro autorius – Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija?

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
05:50
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 19

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 11

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku