D. Acemoglu. Uždaryti mokesčių rojų – tikras Vakarų ryžto išbandymas

Kaip ir daugelyje kitų kleptokratinių režimų, Putino galia yra paremta autokrato ir oligarchų sabdėrių. Autokratas valdo šalį, tačiau nori ir suteikia galimybę savo sąjungininkams praturtėti, taigi tie susikrauna turtus iš šalies gamtinių išteklių arba per režimo sankcionuotas monopolijas.

Tačiau taip galima pakliūti į spąstus – oligarchų turtams augant, jie vis labiau nerimauja dėl autokrato galios užgrobti jų turtą ar pakenkti šeimoms. Lieka dvi išeitys. Pirma – kurti formalias ir de facto institucijas autokratų veiksmams suvaržyti, galbūt net nutiesiant kelią taip reikalingoms struktūrinėms reformoms. Antra išeitis yra perkelti turtą ir šeimos narius į užsienį, kad jie išvengtų Michailo Chodorkovskio – didžiausio Rusijos oligarcho, kurio turtą XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje Putinas eksproprijavo, o jį patį – įkalino – likimo.

Daug Rusijos oligarchų pasirinko antrą galimybę, kuriai reikia labai svarbios dvejopos Vakarų pagalbos. Pirma, Vakarų bankų sistema turi suteikti galimybę jiems nesunkiai išplauti savo turtus. Daug metų šiuos oligarchų poreikius tenkino Londonas, Šveicarija, Liuksemburgas, Kipras, Džersis, Bahamų salos ir daug mažesnių jurisdikcijų, tokių kaip Kaimanų salos. Europos bankai taip pat noriai dalyvavo šiame procese, o JAV finansų sistema jiems visiems suteikė reikalingą infrastruktūrą.

Antra, Vakarų finansų sostinės turi priimti oligarchų šeimų narius leisdamos jiems įsigyti nuosavybės (dažnai per patikos ir fiktyvias įmones) ir priimti jų vaikus į geriausias švietimo institucijas. Tokie miestai kaip Londonas ir Niujorkas pasitiko oligarchus bei jų giminaičius išskėstomis rankomis ir priėmė į aukštąją visuomenę.

Galima pagrįstai manyti, kad Putino gebėjimas įtvirtinti personalistinę autokratiją būtų gerokai apribotas, jei Rusijos elitas nebūtų turėjęs to auksinio raktelio į Vakarus. Tačiau tai pasakytina ne tik apie Rusiją. Įvairių šalių turtuoliai, įskaitant Persijos įlankos nafta prekiaujančias šalis, Kiniją, Indiją, Turkiją, kai kurias Lotynų Amerikos šalis ir anksčiau Ukrainą, taip pat pasirūpino savo neteisėtų turtų saugumu padedami Vakarų finansų institucijų ir vyriausybių.

Tokios operacijos ne tik padėjo išsilaikyti autokratiniams režimams Rusijoje ir kitur. Jos taip pat prarijo Vakarų finansų institucijas ir ekonomikas. Oligarchų pinigai transformavo finansų rinkas, nes į jas buvo įlieta daugybė likvidaus turto, be to, jie pakeitė finansinio tarpininkavimo pobūdį ir prisidėjo prie didėjančio pasaulinio pusiausvyros sutrikimo. Nuo 1990 m. JAV, Jungtinė Karalystė ir kelios kitos Vakarų šalys susidūrė su dideliu einamosios sąskaitos deficitu, kuris buvo dengiamas kapitalo srautais iš likusio pasaulio.

Tai truko trisdešimt metų ir tarptautinėje finansų sistemoje cirkuliuojančių neaiškios kilmės pinigų kiekis pasiekė milžinišką dalį. Gabrielius Zucmanas iš Kalifornijos universiteto skaičiuoja, kad ne mažiau kaip 8% viso pasaulio finansinio turto (daugiau nei 7,5 trln. JAV dolerių) šiuo metu yra vadinamosiose mokesčių rojaus šalyse – į šį skaičių neįskaičiuoti kitų rūšių neaiškios kilmės pinigai, esantys pačioje Vakarų finansų sistemos širdyje. Nenuostabu, kad autokratiški režimai yra susiję su neproporcingai didele tokių neaiškios kilmės pinigų veiklos dalimi. Zucmanas mano, kad maždaug 52%  viso Rusijos (ir dar didesnė dalis Persijos įlankos regiono šalių) namų ūkių turto yra laikomi užsienyje.

Tokie neteisėti pinigų srautai pagilino socialines ir politines problemas visame pasaulyje. Prabangaus būsto paklausa paskatino pavojingą nekilnojamojo turto bumą tokiuose populiariuose miestuose kaip Londonas, Niujorkas ir Vankuveris. Kadangi aukščiausios klasės nekilnojamasis turtas šiuose miestuose daugiausia priklausė turtuoliams, kilusi būsto kainų infliacija padidino nelygybę. Neteisėti pinigų srautai tikriausiai taip pat prisidėjo prie pastaraisiais metais kilusio didelio Vakarų akcijų rinkų bumo, kuris turtuoliams krauna dar didesnius turtus.

Tačiau pražūtingiausias poveikis buvo Vakarų finansinėms ir fiskalinėms institucijoms. Vakaruose nusėdę neaiškios kilmės pinigai paspartino perėjimą prie ne tokių skaidrių nuosavybės struktūrų ir sudėtingų patikos fondų, kuriais siekiama išvengti mokesčių – tokias struktūras palaiko didžiulė visą pasaulį apimanti bankininkų, finansininkų ir teisininkų infrastruktūra. Siekdamas išsiaiškinti mokesčių vengimo mastą JAV, Zucmanas su kolegomis išanalizavo atsitiktine tvarka pasirinktų auditų duomenis ir priėjo prie išvados, kad 1% turtingiausių JAV namų ūkių slepia per 20% savo pajamų, pasinaudodami šios nedoros pramonės siūlomomis priemonėmis.

Taip pat paviešindamas vadinamuosius Panamos dokumentus, o paskui ir Pandoros dokumentus, Tarptautinis tyrimus atliekančių žurnalistų konsorciumas parodė, kad mokesčių vengimas pasitelkiant lengvatinio apmokestinimo teritorijas yra gerokai sistemiškesnis ir labiau paplitęs nei buvo manoma. Į pasaulinę pinigų plovimo operaciją yra įsivėlę tūkstančiai verslininkų, politikų ir garsenybių iš viso pasaulio.

Šios schemos metė šešėlį ant Vakarų demokratijų ir finansų institucijų. Kol pasaulio kleptokratai krovėsi didžiulius neteisėtus turtus (ir kol Vakarų elitas visame tame dalyvavo) Vakarų vyriausybės nesugebėjo iš turtuolių surinkti mokesčių. Dėl to gerovės valstybės institucijos susilpnėjo, jų teikiamos paslaugos sumenko, o nelygybė padidėjo.

Priblokšti neišprovokuoto Putino sukelto karo Vakarų politikai skubėjo pritarti griežtoms prekybos sankcijoms atjungdami daugelį (bet ne visus) Rusijos bankus nuo tarptautinės SWIFT finansų sistemos ir užšaldydami didžiąją dalį Rusijos centrinio banko užsienio valiutų atsargų. Tačiau apriboti mokesčių vengimą ir neaiškios kilmės pinigų srautus tuo metu, kai jie tapo neatsiejama dabartinės finansų sistemos dalimi, reikės daugiau drąsos.

Vis tik, jei kada gali būti geriausias laikas pakeisti kursą, tai jis yra dabar. Vakarų politikos formuotojai gali pažaboti mokesčių vengimo schemą, kuri daug metų teikė nesąžiningą privalumą galingiausioms pasaulio korporacijoms ir verslo rykliams. Tokiais veiksmais jie taip pat gali padidinti labai reikalingas pajamas iš mokesčių ir paremti naujas savo šalyse vykdomas infrastruktūros ir socialines programas. Jeigu Vakarai nori būti istorijos teisuoliais, nusitaikyti į Rusiją nepakaks. Teks išmėžti savo Augijo arklides.

Komentaro autorius - Daronas Acemoglu, Masačusetso technologijos instituto ekonomikos profesorius  

 Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.