D. Acemoglu. Uždaryti mokesčių rojų – tikras Vakarų ryžto išbandymas

Publikuota: 2022-03-27
AFP/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
AFP/„Scanpix“ nuotr.
Masačusetso technologijos instituto ekonomikos profesorius

Galbūt Rusijos karas Ukrainoje vyksta ne taip, kaip buvo suplanuota, tačiau blogiausia dar priešaky. Ir nors Vakarų įvestos finansų sankcijos prieš Rusijos institucijas ir oligarchus yra platesnės nei kai kurie tikėjosi, jos nebuvo nukreiptos į Rusijos prezidento V. Putino Vakaruose įleistas šaknis.

Kaip ir daugelyje kitų kleptokratinių režimų, Putino galia yra paremta autokrato ir oligarchų sabdėrių. Autokratas valdo šalį, tačiau nori ir suteikia galimybę savo sąjungininkams praturtėti, taigi tie susikrauna turtus iš šalies gamtinių išteklių arba per režimo sankcionuotas monopolijas.

Tačiau taip galima pakliūti į spąstus – oligarchų turtams augant, jie vis labiau nerimauja dėl autokrato galios užgrobti jų turtą ar pakenkti šeimoms. Lieka dvi išeitys. Pirma – kurti formalias ir de facto institucijas autokratų veiksmams suvaržyti, galbūt net nutiesiant kelią taip reikalingoms struktūrinėms reformoms. Antra išeitis yra perkelti turtą ir šeimos narius į užsienį, kad jie išvengtų Michailo Chodorkovskio – didžiausio Rusijos oligarcho, kurio turtą XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje Putinas eksproprijavo, o jį patį – įkalino – likimo.

Daug Rusijos oligarchų pasirinko antrą galimybę, kuriai reikia labai svarbios dvejopos Vakarų pagalbos. Pirma, Vakarų bankų sistema turi suteikti galimybę jiems nesunkiai išplauti savo turtus. Daug metų šiuos oligarchų poreikius tenkino Londonas, Šveicarija, Liuksemburgas, Kipras, Džersis, Bahamų salos ir daug mažesnių jurisdikcijų, tokių kaip Kaimanų salos. Europos bankai taip pat noriai dalyvavo šiame procese, o JAV finansų sistema jiems visiems suteikė reikalingą infrastruktūrą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Antra, Vakarų finansų sostinės turi priimti oligarchų šeimų narius leisdamos jiems įsigyti nuosavybės (dažnai per patikos ir fiktyvias įmones) ir priimti jų vaikus į geriausias švietimo institucijas. Tokie miestai kaip Londonas ir Niujorkas pasitiko oligarchus bei jų giminaičius išskėstomis rankomis ir priėmė į aukštąją visuomenę.

Galima pagrįstai manyti, kad Putino gebėjimas įtvirtinti personalistinę autokratiją būtų gerokai apribotas, jei Rusijos elitas nebūtų turėjęs to auksinio raktelio į Vakarus. Tačiau tai pasakytina ne tik apie Rusiją. Įvairių šalių turtuoliai, įskaitant Persijos įlankos nafta prekiaujančias šalis, Kiniją, Indiją, Turkiją, kai kurias Lotynų Amerikos šalis ir anksčiau Ukrainą, taip pat pasirūpino savo neteisėtų turtų saugumu padedami Vakarų finansų institucijų ir vyriausybių.

Tokios operacijos ne tik padėjo išsilaikyti autokratiniams režimams Rusijoje ir kitur. Jos taip pat prarijo Vakarų finansų institucijas ir ekonomikas. Oligarchų pinigai transformavo finansų rinkas, nes į jas buvo įlieta daugybė likvidaus turto, be to, jie pakeitė finansinio tarpininkavimo pobūdį ir prisidėjo prie didėjančio pasaulinio pusiausvyros sutrikimo. Nuo 1990 m. JAV, Jungtinė Karalystė ir kelios kitos Vakarų šalys susidūrė su dideliu einamosios sąskaitos deficitu, kuris buvo dengiamas kapitalo srautais iš likusio pasaulio.

Tai truko trisdešimt metų ir tarptautinėje finansų sistemoje cirkuliuojančių neaiškios kilmės pinigų kiekis pasiekė milžinišką dalį. Gabrielius Zucmanas iš Kalifornijos universiteto skaičiuoja, kad ne mažiau kaip 8% viso pasaulio finansinio turto (daugiau nei 7,5 trln. JAV dolerių) šiuo metu yra vadinamosiose mokesčių rojaus šalyse – į šį skaičių neįskaičiuoti kitų rūšių neaiškios kilmės pinigai, esantys pačioje Vakarų finansų sistemos širdyje. Nenuostabu, kad autokratiški režimai yra susiję su neproporcingai didele tokių neaiškios kilmės pinigų veiklos dalimi. Zucmanas mano, kad maždaug 52%  viso Rusijos (ir dar didesnė dalis Persijos įlankos regiono šalių) namų ūkių turto yra laikomi užsienyje.

Tokie neteisėti pinigų srautai pagilino socialines ir politines problemas visame pasaulyje. Prabangaus būsto paklausa paskatino pavojingą nekilnojamojo turto bumą tokiuose populiariuose miestuose kaip Londonas, Niujorkas ir Vankuveris. Kadangi aukščiausios klasės nekilnojamasis turtas šiuose miestuose daugiausia priklausė turtuoliams, kilusi būsto kainų infliacija padidino nelygybę. Neteisėti pinigų srautai tikriausiai taip pat prisidėjo prie pastaraisiais metais kilusio didelio Vakarų akcijų rinkų bumo, kuris turtuoliams krauna dar didesnius turtus.

Tačiau pražūtingiausias poveikis buvo Vakarų finansinėms ir fiskalinėms institucijoms. Vakaruose nusėdę neaiškios kilmės pinigai paspartino perėjimą prie ne tokių skaidrių nuosavybės struktūrų ir sudėtingų patikos fondų, kuriais siekiama išvengti mokesčių – tokias struktūras palaiko didžiulė visą pasaulį apimanti bankininkų, finansininkų ir teisininkų infrastruktūra. Siekdamas išsiaiškinti mokesčių vengimo mastą JAV, Zucmanas su kolegomis išanalizavo atsitiktine tvarka pasirinktų auditų duomenis ir priėjo prie išvados, kad 1% turtingiausių JAV namų ūkių slepia per 20% savo pajamų, pasinaudodami šios nedoros pramonės siūlomomis priemonėmis.

Taip pat paviešindamas vadinamuosius Panamos dokumentus, o paskui ir Pandoros dokumentus, Tarptautinis tyrimus atliekančių žurnalistų konsorciumas parodė, kad mokesčių vengimas pasitelkiant lengvatinio apmokestinimo teritorijas yra gerokai sistemiškesnis ir labiau paplitęs nei buvo manoma. Į pasaulinę pinigų plovimo operaciją yra įsivėlę tūkstančiai verslininkų, politikų ir garsenybių iš viso pasaulio.

Šios schemos metė šešėlį ant Vakarų demokratijų ir finansų institucijų. Kol pasaulio kleptokratai krovėsi didžiulius neteisėtus turtus (ir kol Vakarų elitas visame tame dalyvavo) Vakarų vyriausybės nesugebėjo iš turtuolių surinkti mokesčių. Dėl to gerovės valstybės institucijos susilpnėjo, jų teikiamos paslaugos sumenko, o nelygybė padidėjo.

Priblokšti neišprovokuoto Putino sukelto karo Vakarų politikai skubėjo pritarti griežtoms prekybos sankcijoms atjungdami daugelį (bet ne visus) Rusijos bankus nuo tarptautinės SWIFT finansų sistemos ir užšaldydami didžiąją dalį Rusijos centrinio banko užsienio valiutų atsargų. Tačiau apriboti mokesčių vengimą ir neaiškios kilmės pinigų srautus tuo metu, kai jie tapo neatsiejama dabartinės finansų sistemos dalimi, reikės daugiau drąsos.

Vis tik, jei kada gali būti geriausias laikas pakeisti kursą, tai jis yra dabar. Vakarų politikos formuotojai gali pažaboti mokesčių vengimo schemą, kuri daug metų teikė nesąžiningą privalumą galingiausioms pasaulio korporacijoms ir verslo rykliams. Tokiais veiksmais jie taip pat gali padidinti labai reikalingas pajamas iš mokesčių ir paremti naujas savo šalyse vykdomas infrastruktūros ir socialines programas. Jeigu Vakarai nori būti istorijos teisuoliais, nusitaikyti į Rusiją nepakaks. Teks išmėžti savo Augijo arklides.

Komentaro autorius - Daronas Acemoglu, Masačusetso technologijos instituto ekonomikos profesorius  

 Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 10

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku