D. Vitkauskas. 2022 m. pasirodys tabletės nuo COVID-19, tačiau krizę įveiksime ne jų dėka

Praėjus metams galima sakyti, kad visos šios prognozės pasitvirtino. Iki pat šių metų pavasario pabaigos Lietuvoje netgi nebuvo naudojamas žodis „anti-vakseris“ (ar, kaip būtų lietuviškiau, „skieptikas“), o absoliuti dauguma komentatorių ir spauda trimitavo apie vakcinų „deficitą“. 

Vasaros gale pradinis optimizmas dėl galimybių paso dėka išaugusio paskiepytųjų skaičiaus - ir savo ruožtu ženkliai sumažėjusio infekcijų skaičiaus - užleido vietą nevilčiai dėl dar vienos delta atmainos keliamų bangų. O dabar dar ir turėsim naują reikalą su omicron viruso variantu. Tačiau į 2022 metus žiūrėčiau su viltimi. Ir tam yra daug priežasčių.

Pirma, vakcinos veikia. Taip, veikia silpniau prieš naujus variantus ir silpsta laikui bėgant, bet vis tiek veikia. Taip, trečia ir netgi ketvirta vakcinos dozės bus reikalingos. Nors ribodama galimybių paso galiojimo laiką tik 7 mėnesiams, Lietuvos valdžia paskubėjo faktiškai reikalauti trečios tos pačios vakcinos iš visų gan ankstokai. 

Tiek EMA, tiek daug kitų ES šalių palieka teisę rinktis, išskyrus turinčius esmines imuniteto problemas asmenis. Daugumai mūsų protingiau būtų reguliariai matuotis vis dar turimų po antros vakcinos dozės antikūnų skaičių, o trečiai - tikrai sustiprinančiai dozei - išlaukti  naujos kartos vakcinų, kurių formulės bus pritaikytos kovoti ir su visais žinomais COVID-19 variantais, ir netgi sezoniniu gripu. 

Taigi nušausime 2 zuikius ir kartu sumažinsime eksperimentavimą. „Moderna" tokią super-vakciną jau testuoja, naujos kartos vakcinas planuoja ir kiti.

 Tuo tarpu tarp vakcinų gamintojų aiškėja, kad konkurencinę kovą palaipsniui laimi mRNA technologija - pirmiausia dėl to, kad leidžia per kelias savaites sumodeliuoti naują vakcinos formulę ir greičiau pereiti iš tyrimų į gamybos stadiją. 

Tačiau bet kokių naujų produktų testavimas ir reguliatorių patvirtinimas kaip visada užtruks. Dėl to nesitikėkime naujos kartos vakcinų rinkoje anksčiau, nei 2022-ųjų pavasarį.

Antra, kovoti su krize padės natūralus imunitetas. Labai tikėtina, kad iki 20% populiacijos daugumoje šalių jau persirgo, kai kurie - netgi 2 kartus. Lietuvos valdžią reiktų pagirti, kad skirtingai nuo daugumos kitų ES šalių, e. sveikatos ir kitų įrankių dėka, tiek savo laiku užregistravę teigiamą PGR testą, tiek pasimatavę reikiamą antikūnų lygį, bus laikomi „persirgusiais“ ir turės tokias pat teises kaip ir pasiskiepiję. 

Gan reikšminga natūralų imunitetą turinčių asmenų grupė bus ir papildoma priemonė nuimti šiemet „skieptikų“ sukeltą erzelį dėl galimybių paso neva tai diskriminacinės prigimties.

Trečia, visuotinis karantinas iš tikrųjų davė mažiau rezultatų, nei tikėjomės. Virusas įrodė, kad jis plinta daugmaž labiau priklausomai nuo sezoninių faktorių, negu valdžios burtais nupaišytų draudimų. Šaltasis metų laikas ir maždaug 2 mėnesių pagerėjimo ar atoslūgio ciklai daro virusui daugiau įtakos, nei reguliatorių politika. 

O ekonominė ir socialinė žala, kurią sukūrė „COVID-19 naivios“ ar „zero COVID-19“ politiką taikiusios šalys (kelios Pietryčių Azijos valstybės - salos, taip pat Australija ir Naujoji Zelandija) yra didesnė, nei tomis priemonėmis pasiekta nauda visuomenės sveikatai. Todėl jokia sveiko proto valdžia masinio karantino 2022 metais nesiims.

Ketvirta, nauji COVID-19 variantai buvo ir bus, gal net ir labiau sklaidūs nei delta, pramušantys vakcinos ar natūralų imunitetą. 

Tačiau jų simptomiškumas, hospitalizacijos ar mirtingumas bus mažesni - pirmiausia vėlgi masinės vakcinacijos ir natūralaus imuniteto dėka. Dėl to nereiktų tikėtis tokios tragiškos ligoninių apgulties kaip 2021 metais. Kitais metais COVID-19 priartės savo realiu pavojingumu prie sezoninio gripo.  

Penkta, žmonės ir verslas pavargo - ir ne tik nuo karantino priemonių. Jie pavargo ir nuo kasdienio galvojimo apie viruso keliamą pavojų. Visi jau pribrendome požiūriui, kad  COVID-19 neišnaikinsime. Bet žalą galime sumažinti maksimaliai - atsakingai elgdamiesi viešai, prisilaikydami higienos, vakcinuodamiesi. Bendrai įtampa visuomenėje dėl šios krizės atslūgs.

Šešta, netrukus rinkoje pasirodys su COVID-19 kovojančios tabletės. „Merck", „Pfizer" ir kiti žymūs farmakologijos gigantai laukia šių vaistų patvirtinimo netrukus ir ES, ir JAV. Tačiau tikėtis, kad tabletės taps panacėja ar alternatyva vakcinai, nereiktų. 

Geriau laukime nemažai diskusijų 2022 metais apie tablečių pašalinius efektus ir jų tariamą neefektyvumą - ypač prieš naujas viruso atmainas. „Skieptikai“ greitai persiorientuos į kovą su „eksperimentiniais vaistais“. 

Trečiojo pasaulio šalyse bus socialinių-ekononimių problemų ir dėl originalių COVID-19 vaistų kainos, ir dėl padirbtų vaistų kokybės. Vėl grįšime į nemalonią diskusiją apie tai, kodėl turtingiausios pasaulio šalys vakcinų ir kitų preparatų dėka gana greitai suvaldė krizę, o žmonės toliau miršta nuo COVID-19 neturtinguose kraštuose.

Tačiau nežiūrint į visus šiuos neramumus su COVID-19 susitvarkysime geriau 2022 metais, nei tvarkėmės šiemet. Į šią ligą pagaliau pradėsim žiūrėti kaip į sezoninį gripą ir kitas kvėpavimo ligas. 

Neberūpės teorinė užkrato diagnozė, bet praktiniai simptomai. Problemų išliks, įskaitant aikštingus ir emocijomis besiremiančius politikus Lietuvoje ir kitur, kurie nori parodyti rinkėjams, kad kažką „daro“. 

Mano pasiūlymas politikams, perfrazuojant seną posakį: po visų 2021 metų politinių avantiūrų siekiant suvaldyti COVID-19, 2022 metais mums reikia daugiau kalbų, o ne darbų. Daugiau lyginimo tarp skirtingų valstybių politikos ir pasiekto rezultato. Daugiau duomenų ir analizės, o ne skubotų emocijomis grįstų poelgių.

Kaip bebūtų, pasaulis nebus toks visas rožinis 2022 metais. Pagrindinės naujos problemos bus ekonominės, o ne sveikatos. Dirbtinai COVID-19 pristabdytas paklausos traukinys jau beveik du metus politikų ES ir JAV buvo kompensuojamas beprecedenčiu pinigų spausdinimu ir skolinimusi. 

JAV ir Europos rinkos užverstos pigiais ir prieinamais pinigais. Kur jie eina - ne į realią ekonomiką, bet į NT ir finansinių rinkų burbulus. Pagirios nuo šitos mūsų pačių sukurtos problemos gali pasirodyti ilgos ir labiau skausmingos, nei pats COVID-19. Bet apie tai - atskiras pokalbis.

Komentaro autorius - Dovydas Vitkauskas, Teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas