Naujas Kremliaus hibridinis karas Europoje

Publikuota: 2021-12-05
Rusijos kariuomenės pajėgos prie sienos su Ukraina. „Maxar Technologies“/AFP/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
Rusijos kariuomenės pajėgos prie sienos su Ukraina. „Maxar Technologies“/AFP/„Scanpix“ nuotr.
Laisvojo pasaulio forumo Stokholme vyresnysis mokslinis bendradarbis

Artėjant žiemai Kremlius pradeda Europai kelti problemų. Tarp naujausių Kremliaus machinacijų yra dujų karas su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, migrantų krizė palei Baltarusijos sieną su Lietuva, Latvija ir Lenkija, atnaujinta karinė mobilizacija prie rytinės Ukrainos sienos ir agitavimas, kad Serbija atsiskirtų nuo Bosnijos ir Hercegovinos.

Nors ši kampanija turi daug tikslų, juos visus sieja viena bendra ypatybė – Kremliaus troškimas suskaldyti ir susilpninti Europos Sąjungą. Tai reiškia galimybę kuo greičiau gauti Vokietijos sutikimą dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, sužlugdyti ES dujų rinką siekiant grįžti prie sovietinio stiliaus ilgalaikių sutarčių, kai dujų kainos buvo susietos su naftos kainomis, susilpninti Ukrainą ir priversti Moldovą atsisakyti Europos asociacijos sutarties bei vietoje to prisijungti prie Rusijos sukurtos Eurazijos ekonominės sąjungos.

Kremlius mėgsta iš pradžių užmesti meškerę ir pažiūrėti, ar pavyks išlipti sausam iš balos, ir tik paskui, pasitaikius progai, imasi rimtų veiksmų. Tai reiškia, kad Vakarams – Jungtinėms Amerikos Valstijoms, ES ir Jungtinei Karalystei – reikia veikti greitai, kad užbėgtų už akių tam, kas bus vėliau. Didžiausia klaida, kokią galima padaryti reaguojant į Rusijos provokacijas – tai nedaryti nieko arba reaguoti per lėtai ir per švelniai. Kaip teigia Keiras Gilesas iš Karališkojo tarptautinių reikalų instituto, Vakarai privalo pripažinti, „kad konfrontacijos su Rusija išvengti nepavyks, nes tai jau vyksta.“ Istorija rodo, kad „Rusija gerbia jėgą ir niekina kompromisus bei susitarimus.“

Laimei, Vakarai jau turi daug veiksmingų priemonių ir atėjus į valdžią naujai Vokietijos vyriausybei, kuri, tikėtina, bus mažiau draugiškai nusiteikusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu, atsiranda naujo strateginio mąstymo galimybė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Laimėti dujų karą turėtų būti nesunku. Liepos 21 dieną JAV ir Vokietija pateikė bendrą pareiškimą dėl „Nord Stream 2“, kuriame pareiškė, „kad šalys yra pasiryžusios priversti Rusiją atsakyti už jos agresiją ir piktybinius veiksmus padidindamos Rusijos išlaidas per sankcijas ir kitomis priemonėmis.“ Po keturis mėnesius trukusios Rusijos eskalacijos JAV prezidento Joe Bideno administracija turėtų jausti pareigą vėl pradėti taikyti Kongreso patvirtintas sankcijas dėl „Nord Stream 2“, o Vokietijos vyriausybė turėtų su jomis sutikti. Taip su tuo dujotiekiu susiję darbai būtų greitai sustabdyti. Tačiau jeigu Bideno administracija veiksmų nesiims, tai gali padaryti Kongresas, įtraukdamas naujas privalomas sankcijas į 2022 fiskalinių metų įstatymą dėl nacionalinės gynybos.

Šiuo metu Europoje sukaupta nepakankamai dujų atsargų, nes „Gazprom“ apsukriai pasistengė sukurti dirbtinį trūkumą. Valstybinei Rusijos energetikos milžinei priklauso ketvirtadalis Vokietijos, Austrijos ir Nyderlandų dujų saugojimo talpyklų ir ši įmonė jas laikė tuščias, o savo talpas buvo užpildžiusi iki kraštų. Akivaizdus sprendimas, kurį turi priimti ES, tai uždrausti „Gazprom“ ir kitiems užsienio tiekėjams turėti talpyklas ES ir nustatyti minimalų atsargų lygį esamose saugojimo talpyklose. Kadangi ES iš esmės yra „Gazprom“ dujų monopsonistas (vienintelis pirkėjas), ji turi pradėti veikti kolektyviai siekdama apriboti „Gazprom“ monopoliją.

Nors Bideno administracija taikstosi su „Nord Stream 2“ (nors draudžia tiesti „Keystone XL“  naftotiekį iš Kanados), kitais atžvilgiais ji atsisakė veltis į Europos dujų krizę. Tai turi pasikeisti. Dabar, kai Europa užsitikrino galimybę priimti SGD krovinius, JAV turi pasistengti aprūpinti Europą suskystintomis gamtinėmis dujomis.

O dėl dramos Baltarusijos pasienyje – mūsų akyse vyksta naujos rūšies hibridinis karas, kurį kursto neteisėtas Baltarusijos valdytojas Aliaksandras Lukašenko. NATO ir ES turi pripažinti šią situaciją ir pasiūlyti visapusišką pagalbą Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai. ES užsienio reikalų taryba teisingai pasielgė įvesdama sankcijas visoms oro linijoms ir įmonėms, dalyvaujančioms neteisėtame žmonių vežime iš Artimųjų Rytų prie Baltarusijos sienos. JAV turi pasekti šiuo pavyzdžiu ir sustiprinti savo (gana švelnias) sankcijas Baltarusijai.

Nuo tada, kai Bidenas tapo prezidentu, JAV tvirtai gina pietinę Baltarusijos kaimynę Ukrainą. Rugsėjo mėnesį įvykęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Baltuosius Rūmus buvo istorinis įvykis. Maža to, šiais metais Ukrainoje jau apsilankė ne mažiau kaip trys JAV vyriausybės ministrai, o lapkričio 10 dieną JAV priėmė stebinančiai griežtą  JAV ir Ukrainos Strateginės partnerystės chartiją. Šiuo dokumentu JAV įsipareigoja palaikyti „Ukrainos teisę be jokio išorinio įsikišimo pačiai spręsti dėl savo užsienio politikos kurso, įskaitant Ukrainos siekį įstoti į NATO.“

Be šių daug žadančių įvykių Ukrainos vyriausybė naujuoju gynybos ministru ką tik paskyrė labiausiai gerbiamą vyriausybės narį Oleksiyjų Reznikovą. Netrukus tiesiai iš Donbaso apkasų jis vyks į Vašingtoną.

Tačiau ES, NATO, Vokietija ir Prancūzija turi imtis veiksmų. Gerai, kad bent visos šios šalys pastarosiomis dienomis pasmerkė Rusijos agresiją. Įspūdinga, kad Jungtinė Karalystė išsiuntė į Ukrainą 600 specialiųjų pajėgų karių.

Jeigu naujoji Vokietijos vyriausybė iš tiesų siekia užtikrinti Europoje taiką, vienintelis pats efektyviausias dalykas, kurį ji gali padaryti, tai pritarti Ukrainos priėmimui į NATO. Ukraina jau daug metų ginasi nuo Rusijos agresijos ir tapo likusios Europos buferine zona. Vokietija nėra pasiruošusi gintis pati, todėl turi padėti tai daryti Ukrainai tiekdama jai ginklus, kaip tai jau daro JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Lenkija ir Lietuva.

Galiausiai dar yra Balkanų klausimas. Buvusioje Jugoslavijoje vėl auga įtampa, nes ES atsižadėjo įsipareigojimo pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija. Šiaurės Makedonijoje proeuropietiška vyriausybė ką tik prarado galią po to, kai padarė ES daugybę nuolaidų ir manais negavo nieko.

Būtų gerai, jei ES rimčiau pažiūrėtų į siekį įgyvendinti „nesuskaldytos, laisvos ir taikios Europos“ idėją, kaip 1989 metų gegužę pasakė George'as H.W. Bushas. Jeigu nedelsiant būtų inicijuotos stojimo derybos su Šiaurės Makedonija ir Albanija, tai galėtų sulaikyti Republika Srpska nuo minčių atsiskirti nuo Bosnijos ir Hercegovinos.

JAV ir ES savo rankose turi daug gerų kortų. Tačiau teks žaisti greitai ir veiksmingai, siekiant atremti naujausius Rusijos antpuolius.

Komentaro autorius - Andersas Aslundas, Laisvojo pasaulio forumo Stokholme vyresnysis mokslinis bendradarbis

Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Koziris abejonių fone

Nors verslininkai teigia, kad užsienio partneriai mažina užsakymus esą dėl Lietuvoje galiojančios...

Nuomonės
05:50
Be mažiukų neišaugs ir dideli 2

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
2022.08.16
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 45

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 2

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku