Naujas Kremliaus hibridinis karas Europoje

Nors ši kampanija turi daug tikslų, juos visus sieja viena bendra ypatybė – Kremliaus troškimas suskaldyti ir susilpninti Europos Sąjungą. Tai reiškia galimybę kuo greičiau gauti Vokietijos sutikimą dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, sužlugdyti ES dujų rinką siekiant grįžti prie sovietinio stiliaus ilgalaikių sutarčių, kai dujų kainos buvo susietos su naftos kainomis, susilpninti Ukrainą ir priversti Moldovą atsisakyti Europos asociacijos sutarties bei vietoje to prisijungti prie Rusijos sukurtos Eurazijos ekonominės sąjungos.

Kremlius mėgsta iš pradžių užmesti meškerę ir pažiūrėti, ar pavyks išlipti sausam iš balos, ir tik paskui, pasitaikius progai, imasi rimtų veiksmų. Tai reiškia, kad Vakarams – Jungtinėms Amerikos Valstijoms, ES ir Jungtinei Karalystei – reikia veikti greitai, kad užbėgtų už akių tam, kas bus vėliau. Didžiausia klaida, kokią galima padaryti reaguojant į Rusijos provokacijas – tai nedaryti nieko arba reaguoti per lėtai ir per švelniai. Kaip teigia Keiras Gilesas iš Karališkojo tarptautinių reikalų instituto, Vakarai privalo pripažinti, „kad konfrontacijos su Rusija išvengti nepavyks, nes tai jau vyksta.“ Istorija rodo, kad „Rusija gerbia jėgą ir niekina kompromisus bei susitarimus.“

Laimei, Vakarai jau turi daug veiksmingų priemonių ir atėjus į valdžią naujai Vokietijos vyriausybei, kuri, tikėtina, bus mažiau draugiškai nusiteikusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu, atsiranda naujo strateginio mąstymo galimybė.

Laimėti dujų karą turėtų būti nesunku. Liepos 21 dieną JAV ir Vokietija pateikė bendrą pareiškimą dėl „Nord Stream 2“, kuriame pareiškė, „kad šalys yra pasiryžusios priversti Rusiją atsakyti už jos agresiją ir piktybinius veiksmus padidindamos Rusijos išlaidas per sankcijas ir kitomis priemonėmis.“ Po keturis mėnesius trukusios Rusijos eskalacijos JAV prezidento Joe Bideno administracija turėtų jausti pareigą vėl pradėti taikyti Kongreso patvirtintas sankcijas dėl „Nord Stream 2“, o Vokietijos vyriausybė turėtų su jomis sutikti. Taip su tuo dujotiekiu susiję darbai būtų greitai sustabdyti. Tačiau jeigu Bideno administracija veiksmų nesiims, tai gali padaryti Kongresas, įtraukdamas naujas privalomas sankcijas į 2022 fiskalinių metų įstatymą dėl nacionalinės gynybos.

Šiuo metu Europoje sukaupta nepakankamai dujų atsargų, nes „Gazprom“ apsukriai pasistengė sukurti dirbtinį trūkumą. Valstybinei Rusijos energetikos milžinei priklauso ketvirtadalis Vokietijos, Austrijos ir Nyderlandų dujų saugojimo talpyklų ir ši įmonė jas laikė tuščias, o savo talpas buvo užpildžiusi iki kraštų. Akivaizdus sprendimas, kurį turi priimti ES, tai uždrausti „Gazprom“ ir kitiems užsienio tiekėjams turėti talpyklas ES ir nustatyti minimalų atsargų lygį esamose saugojimo talpyklose. Kadangi ES iš esmės yra „Gazprom“ dujų monopsonistas (vienintelis pirkėjas), ji turi pradėti veikti kolektyviai siekdama apriboti „Gazprom“ monopoliją.

Nors Bideno administracija taikstosi su „Nord Stream 2“ (nors draudžia tiesti „Keystone XL“  naftotiekį iš Kanados), kitais atžvilgiais ji atsisakė veltis į Europos dujų krizę. Tai turi pasikeisti. Dabar, kai Europa užsitikrino galimybę priimti SGD krovinius, JAV turi pasistengti aprūpinti Europą suskystintomis gamtinėmis dujomis.

O dėl dramos Baltarusijos pasienyje – mūsų akyse vyksta naujos rūšies hibridinis karas, kurį kursto neteisėtas Baltarusijos valdytojas Aliaksandras Lukašenko. NATO ir ES turi pripažinti šią situaciją ir pasiūlyti visapusišką pagalbą Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai. ES užsienio reikalų taryba teisingai pasielgė įvesdama sankcijas visoms oro linijoms ir įmonėms, dalyvaujančioms neteisėtame žmonių vežime iš Artimųjų Rytų prie Baltarusijos sienos. JAV turi pasekti šiuo pavyzdžiu ir sustiprinti savo (gana švelnias) sankcijas Baltarusijai.

Nuo tada, kai Bidenas tapo prezidentu, JAV tvirtai gina pietinę Baltarusijos kaimynę Ukrainą. Rugsėjo mėnesį įvykęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Baltuosius Rūmus buvo istorinis įvykis. Maža to, šiais metais Ukrainoje jau apsilankė ne mažiau kaip trys JAV vyriausybės ministrai, o lapkričio 10 dieną JAV priėmė stebinančiai griežtą  JAV ir Ukrainos Strateginės partnerystės chartiją. Šiuo dokumentu JAV įsipareigoja palaikyti „Ukrainos teisę be jokio išorinio įsikišimo pačiai spręsti dėl savo užsienio politikos kurso, įskaitant Ukrainos siekį įstoti į NATO.“

Be šių daug žadančių įvykių Ukrainos vyriausybė naujuoju gynybos ministru ką tik paskyrė labiausiai gerbiamą vyriausybės narį Oleksiyjų Reznikovą. Netrukus tiesiai iš Donbaso apkasų jis vyks į Vašingtoną.

Tačiau ES, NATO, Vokietija ir Prancūzija turi imtis veiksmų. Gerai, kad bent visos šios šalys pastarosiomis dienomis pasmerkė Rusijos agresiją. Įspūdinga, kad Jungtinė Karalystė išsiuntė į Ukrainą 600 specialiųjų pajėgų karių.

Jeigu naujoji Vokietijos vyriausybė iš tiesų siekia užtikrinti Europoje taiką, vienintelis pats efektyviausias dalykas, kurį ji gali padaryti, tai pritarti Ukrainos priėmimui į NATO. Ukraina jau daug metų ginasi nuo Rusijos agresijos ir tapo likusios Europos buferine zona. Vokietija nėra pasiruošusi gintis pati, todėl turi padėti tai daryti Ukrainai tiekdama jai ginklus, kaip tai jau daro JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Lenkija ir Lietuva.

Galiausiai dar yra Balkanų klausimas. Buvusioje Jugoslavijoje vėl auga įtampa, nes ES atsižadėjo įsipareigojimo pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija. Šiaurės Makedonijoje proeuropietiška vyriausybė ką tik prarado galią po to, kai padarė ES daugybę nuolaidų ir manais negavo nieko.

Būtų gerai, jei ES rimčiau pažiūrėtų į siekį įgyvendinti „nesuskaldytos, laisvos ir taikios Europos“ idėją, kaip 1989 metų gegužę pasakė George'as H.W. Bushas. Jeigu nedelsiant būtų inicijuotos stojimo derybos su Šiaurės Makedonija ir Albanija, tai galėtų sulaikyti Republika Srpska nuo minčių atsiskirti nuo Bosnijos ir Hercegovinos.

JAV ir ES savo rankose turi daug gerų kortų. Tačiau teks žaisti greitai ir veiksmingai, siekiant atremti naujausius Rusijos antpuolius.

Komentaro autorius - Andersas Aslundas, Laisvojo pasaulio forumo Stokholme vyresnysis mokslinis bendradarbis

Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.