A pasakė, B pakibo
Ketvirtadienį STT pareiškė apie galimą korupciją statybų priežiūros srityje. Anot Justo Lauciaus, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, šiuo metu surinkti duomenys rodo, jog įvairaus dydžio – nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų – kyšius valstybės tarnautojams galėjo duoti kelios dešimtys papirkėjų.
Skelbiama, kad per daugiau nei metus vykstantį tyrimą nustatyta per 60 galimų įtariamųjų, iš kurių – 20 valstybės tarnautojų. Per kratas rasta virš 300.000 Eur grynųjų pinigų.
Tyrime minimos 5 institucijos: Vilniaus savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos, Darbo inspekcijos, Nacionalinė žemės tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, taip pat Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, jog tyrimo akiratyje – ir Statybų inspekcija.
„Figūruoja įvairūs turto vystytojai. Konkrečių pavardžių nepatvirtinsiu ir nepaneigsiu, nekomentuosiu. Tai kirstųsi su nekaltumo prezumpcija“, – teigė J. Laucius. Dauguma tiriamų objektų yra Vilniuje.
Kaip informavo Darius Balčiūnas, STT Centrinės tyrimų valdybos viršininkas, tyrimas trunka daugiau nei metus, įtariama, kad valstybės tarnautojai per tarpininkus priimdavo kyšius įvairiose teritorijų planavimo proceso stadijose: nuo dokumentų rengimo, projektų derinimo iki statybos leidimų išdavimo ar objektų pripažinimo tinkamais naudoti.
Anot jo, galėjo būti dirbtinai kuriamos biurokratinės kliūtys taip netiesiogiai provokuojant ar reikalaujant kyšio.
Tyrimas pradėtas dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikio, neteisėto praturtėjimo. Iš viso tiriama virš 150 nusikalstamų veikų.
STT taip pat pranešė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Biržų rajono savivaldybėje — įtarimai pareikšti penkiems asmenims, tarp jų – ir meras Vytas Jareckas.
Įtarimai taip pat pareikšti buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui ir buvusiam Seimo nariui valstiečiui Viktorui Rinkevičiui. Jam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba organizavimo.
Istorijoje su statybos dokumentų rengimu, projektų derinimu, statybos leidimų išdavimu ryškėja senas kaip pasaulis modelis – „galėjo būti dirbtinai kuriamos biurokratinės kliūtys taip netiesiogiai provokuojant ar reikalaujant kyšio“. Laužomos galvos, ieškant priežasčių, kodėl NT brangsta, kodėl pasiūla maža ir pan. O, štai ir viena iš jų — „dirbtinių“. Ir jos nepriklauso nei nuo pasaulio grandinių, nei nuo infliacijų... Formulė paprasta ir „išmėginta“: vieniems leidimai „dirbtinai“ tuština kišenes, kitiems pildo.
Todėl bet kokių leidimų, kurie priklauso nuo kokių nors galių turinčių valdininkų, procedūroms turėtų būti skiriamas ypatingas, padidintas dėmesys atidžiai stebint, kodėl leidimas neišduodamas per nustatytą terminą, kodėl jo siekiantis žmogus ar įmonė nesuskaičiuojamą kiekį kartų siuntinėjami nuo Ainošiaus pas Kaipošių. Kol atsimuša į „atlygiui“ ištiestą valdininko ranką.
Jau tampa kone tradicija, kad metams baigiantis STT ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) prabyla apie „didelio masto“ tyrimus, kurie pradžioje fanfarų palydėti galiausiai išvirsta į nieką ir baigiasi labai tyliai. Tarsi visuomenė neturi teisės žinoti.
Tokių pradėtų ir tyliai numarintų tyrimų – aibė. Štai, pavyzdžiui, praėjusių metų liepą FNTT paskelbė apie didelio masto tyrimą, kuriame NT plėtros bendrovės neoficialus vadovas kartu su kitais asmenimis, įtariama, grobstė PVM. VŽ žiniomis, šioje schemoje galėjo dalyvauti ne viena UAB, tačiau viena pagrindinių – „Andrum“, Vilniuje plėtojanti būsto projektus. Paskelbė ir nutilo.
Norėtųsi palinkėti, kad pagaliau baigtųsi blogoji praktika kalbėti puse lūpų, kad atitinkamų institucijų užkurtos bylos pasiektų teismus ir, kas ne mažiau svarbu, kad visuomenė visada būtų informuojama apie bylų baigtį. Jei kaltė įrodyta, prašom apie tai paskelbti. Jei specialioji tarnyba suklydo – juo labiau. Nes reputacijos kaina sunkiai išmatuojama ir įvertinama.
