Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti
Nors šalyje trūksta darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičiuojama dešimtimis tūkstančių, vien Užimtumo tarnyboje (UT) registruotų bedarbių skaičius siekia beveik penktadalį milijono: lapkričio pradžioje šalyje buvo 189.800 darbo neturinčių asmenų, iš jų 23.000 per mėnesį suteiktas bedarbio statusas.
26% visų šiuo metu registruotų bedarbių (72.000) yra ilgalaikiai, iš kurių daugiau kaip 6% (4.500) apskritai nėra dirbę, o virš 27% (beveik 20.000) yra nedirbę ilgiau nei dvejus metus, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). UT duomenimis, yra apie 60.000 laisvų darbo vietų.
SADM siūlo taisyti įstatymus — kad darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.
„Asmeniui bedarbio statusas būtų panaikinimas, jeigu žmogus be svarbių priežasčių antrą kartą per šešis mėnesius nuo pirmo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos jo atsisakytų“, – spaudos konferencijoje aiškino Monika Navickienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Pasak jos, svarbiausias pertvarkos tikslas yra atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis – išsiaiškinti, ar žmogus neranda darbo, nes turi įvairių problemų ir jam reikia papildomos pagalbos, ar jis nenori dirbti oficialiai, nes dirba šešėlyje.
„Norime, kad įvyktų atskyrimas tų žmonių, kuriems yra reikalingos paslaugos, ir tų, kurie piktnaudžiauja nemokėdami mokesčių“, – teigia SADM vadovė.
Pirmąjį pusmetį žmogui bus siūlomas darbas, atitinkantis jo kvalifikaciją ir darbo patirtį, o nuo septinto mėnesio – bet koks darbas, atitinkantis jo sveikatos būklę.
Jokia naujiena, kad bedarbių armija yra itin marga: yra išties ieškančių darbo žmonių, tačiau yra jau „etatinių“ UT klientų, kurie jo nė nesiruošia ieškoti ir legaliai dirbti – pluša šešėlyje, uždarbiauja užsienyje. Ir tuo pat metu tiesia ranką į nedarbo išmokas.
Ministrė perspėja: „Tie žmonės, kurie bus identifikuoti kaip dirbantys šešėlyje, bus braukiami iš UT sąrašų nedelsiant ir nebegalės gauti sveikatos draudimo ir su tuo susijusių paslaugų.“
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis palaiko tokią kryptį, tačiau sako, kad vis dar yra daug neaiškumų, be to, problemos sprendimas yra paviršutiniškas.
„Kryptis teisinga, bet mums nesuprantama ypatinga skuba ir kai žiūri į sprendinius, jie yra gana paviršutiniški ir negiluminiai. Be to, kad pakeičia vieną statusą į kitą, jie iš principo palieka lengvatas tiems, kurie nepasiruošę ir nenori dirbti“, – BNS teigė A. Romanovskis.
Jis pažymi, jog ir dabar teisės aktai leidžia žmogų išbraukti iš bedarbių sąrašo, jeigu jis atsisako darbo, tačiau praktiškai, anot jo, tai nedaroma. Verslo atstovai siūlo, jog dirbti nepasirengusiais žmonėmis turėtų rūpintis savivalda ir socialinė sistema.
Anot LVK vadovo, planuojama reforma pakeis statistiką, sumažins oficialų nedarbą, tačiau struktūrinių pokyčių nebus, gyventojų užimtumo problemų vis tiek neišspręs.
Ekonomistas Romas Lazutka mano, jog reforma yra tinkama, tik gerokai pavėlavusi.
„Einama tinkama linkme, tik stebėjausi daug metų, kodėl girdėdami kalbas, jog bedarbiai nenori dirbti, dėl to nesiimama jokių priemonių. Pagal tarptautinės darbo organizacijos, Europos Sąjungos bedarbio apibrėžimą jis turi atitikti tris sąlygas: nedirba, yra pasirengęs dirbti ir aktyviai ieško darbo. Tad situacija buvo tikrai nenormali ir galbūt siūlomi konkretūs apribojimai ją keis“, – BNS sakė R. Lazutka.
Pasak jo, sunkiausia bus ne identifikuoti nelegaliai dirbančius, bet sugrąžinti juos į legalią darbo rinką. Anot ekonomisto, viena pagrindinių problemų, kodėl žmonės vengia legalaus darbo, yra įvairūs įsiskolinimai – nesumokėti alimentai, įvairios baudos, pradelstos sąskaitos už komunalines paslaugas. Kaip bus sprendžiama ši problema, nėra iki galo aišku.
VŽ nuomone, atrodo, kad SADM norėtų vienu šūviu nupyškinti du zuikius: užsukti išmokų kranelį „chroniškiems“ bedarbiams ir padėti (paraginti) UT klientams greičiau susirasti darbą. Iniciatyva sveikintina, tiesa, sunkoka tikėtis, kad vien tik „atjunkius“ juos nuo išmokas dalijančios „oazės“, dauguma puls darbintis, o verslas sulauks patikimų darbuotojų. Užpildyti gana gilias spragas, žiojančias darbo rinkoje, padėtų kompleksiniai sprendimai, tarp jų ir tie, kuriuos siūlo ekspertai: legaliai ir paprasčiau įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų, mums kultūriškai artimų šalių.
