Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę
Verslininkai, ypač smulkieji, teigia, kad dar vienas karantinas būtų baisiausia, kas gali juos ištikti. Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikisi, kad karantinas įvestas nebus, o Vyriausybės siūlymas yra veikiau padrąsinimas tiems, kurie vis dar nesivakcinuoja.
Jis džiaugiasi politinių partijų ir įvairių institucijų pasiektu susitarimu, kad skiepai yra vienintelis atsakymas pandemijos valdymui – tai reiškia, kad Vyriausybė gali įgyvendinti sprendimus, kurie užtikrintų, jog visi žmonės skiepytųsi ir nebūtų įvestas karantinas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pastebi, kad per pastarąją savaitę sumažėjo ir protrūkių ugdymo įstaigose bei antrą savaitę iš eilės koronavirusinės infekcijos protrūkių žemėlapyje stebimos palankios tendencijos, o praėjusią savaitę registruota ketvirtadaliu mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, lyginant su laikotarpiu prieš tai.
Tačiau epidemiologai susilaiko nuo bent kiek optimistiškesnių prognozių – džiaugtis dar per anksti.
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pabrėžia, kad nors teigiamų ženklų yra, kol kas mūsų užsikrėtimo skaičiai yra labai aukšti, daug žmonių gydoma ligoninėse, reanimacijose.
„Jei pradėsi per anksti džiaugtis, vėliau labai liūdėsi“, — perspėja jis.
Artėjant žiemai bei galimai gripo epidemijai, specialistai pataria rimčiau susirūpinti vakcinavimu – ar tai būti trečia, ar pirma dozė, nes skiepams reikia laiko, kad juos įsisavintų organizmas.
Pasak specialistų, dar nesame pasiekę pakankamo imunizacijos procento – persirgusių ir pasiskiepijusių žmonių procentas sudaro tam tikrą užtvarą viruso plitimui, tačiau situacija pakrypo į gerąją pusę tik tose šalyse, kuriose imunizacija siekia 90%.
Lietuvoje bent viena vakcinos doze Lietuvoje paskiepyta 1,84 mln. gyventojų, arba 66,1% visuomenės.
„BioNTech“ ir „Pfizer“ penktadienį į Lietuvą pristatė 138.060 „Comirnaty“ vakcinos dozių.
Lapkričio 10 d. Europos Komisija (EK) patvirtino dar vieną, jau aštuntąją sutartį dėl galimo vakcinos nuo COVID-19 pirkimo. Pagal sutartį su „Valneva“ visos ES valstybės narės 2022 m. galės įsigyti beveik 27 mln. vakcinos dozių. Be to, sutartyje numatyta galimybė vakciną pritaikyti prie naujų atmainų, o valstybėms narėms – 2023 m. papildomai užsisakyti iki 33 mln. vakcinos dozių.
„Valneva“ yra Prancūzijos ir Austrijos biotechnologijų įmonė, kurianti vakciną, pagamintą iš gyvo viruso jį nukenksminant. Tai tradicinė, 60–70 metų naudojama itin saugi skiepų technologija.
Šia technologija paremti skiepai nuo gripo ir daugelis skiepų nuo vaikystės ligų. Tai gali būti patrauklu žmonėms, bijantiems skiepytis vakcinomis, kurių gamyba pagrįsta nauja technologija.
„Valneva“ pažymėjo, kad jos trečiosios fazės tyrimas, atliktas su 4.012 suaugusiųjų Didžiojoje Britanijoje, parodė „teigiamus“ vakcinos rezultatus, o susidariusių neutralizuojančių antikūnų kiekis yra didesnis nei pasiskiepijus „AstraZenecos“ vakcina.
EK yra nusprendusi remti šią vakciną, atsižvelgdama į patikimus mokslinius duomenis, taikomą technologiją, įmonės patirtį kuriant vakcinas ir jos gamybos pajėgumus, kurių pakanka, kad būtų aprūpintos visos ES valstybės narės.
Šiuo metu tai vienintelė potenciali nukenksminta COVID-19 vakcina, kurios klinikiniai tyrimai atliekami Europoje.
Lietuvos Vyriausybė yra pritarusi siūlymui įsigyti 372.000 „Valnevos“ vakcinos dozių.
Tačiau trečiadienį Ministrų kabinetas pareiškė, kad Lietuva neįsigis planuotų „Valnevos“ vakcinų nuo COVID-19 dėl bendro vakcinų pertekliaus ir nepakankamo šio preparato veiksmingumo, netinkamumo revakcinacijai.
Protokolinį sprendimą parengusi SAM teigia, kad Vyriausybė šias vakcinas rezervavo „atsižvelgdama į tuo metu turimus duomenis bei epidemiologinę situaciją“.
„Kadangi situacija pasikeitusi, mes norime pasiūlyti nebeįsigyti vakcinų iš kompanijos „Valneva“, – Vyriausybės pasitarime sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministerija nurodo, kad šiuo metu nepaskiepytų ir nepersirgusių pilnamečių asmenų Lietuvoje yra 350.000, tačiau Lietuva jau yra užsitikrinusi skiepų poreikį kitomis vakcinomis, „todėl nėra poreikio įsigyti šią vakciną“.
VŽ nuomone, tai keistokas ir galbūt kiek skubotas sprendimas. Viena vertus, tyrimai parodė, kad susidariusių neutralizuojančių antikūnų kiekis skiepijant „Valneva“ yra didesnis nei pasiskiepijus „AstraZenecos“ vakcina.
Kita vertus, ji galėtų tikti nepasiskiepijusiai visuomenės daliai – ne užkietėjusiems antivakseriams ar tiems, kurie (ne be atlygio) skleidžia blėnius apie nuo skiepų išaugsiančias uodegas, galinčias prisijungti prie 5G, o iš tikrųjų bijantiems neva mažai ištirtų skiepų poveikio. Jei „Valneva“ kuriama pagal klasikinę, dešimtmečius egzistuojančią technologiją, galbūt ja labiau pasitikėtų dėl naujovių abejojantys piliečiai. Ir tuomet turėtume kur kas geresnį ir saugesnį imunizacijos lygį.
Keistokai skamba ir A. Dulkio argumentas, kad „Valnevos“ vakcinas pristatytų tik 2022 m. antrąjį ketvirtį. O kas sakė, kad koronavirusas tada jau bus pamojęs rankele? Skiepus gaminančios farmacijos kampanijos perspėja: šis virusas, atrodo, tampa endeminis ir pasireikš reguliariai kaip gripas. Tad vakcinos reikės daug ir geriau, jei turėsime didesnį pasirinkimą.
