Pasirinkimas išlieka

VŽ primena: prezidentas iki paskutinės jam įstatymais leidžiamos dienos tempė sprendimą, kol galiausiai lapkričio 3 d. vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems ar COVID-19 nepersirgusiems darbuotojams.

Kritikuodamas Vyriausybės ir Seimo daugumos sprendimą šalies vadovas tuomet jokių rimtų argumentų nepateikė, neišgirdome ir nė vieno pasiūlymo. Užtat nusikalbėjimo klasikos „lobyną“ papildė jo vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, prabilusi apie „nekaltuosius“ antivakserius.

Su jos „minčių galia“ vakar mėgino varžytis Seimo opozicijos atstovai, stoję prezidento ir antivakserių pusėn.

Kliedesius primenančios kalbos sklido iš valstiečio Valiaus Ąžuolo lūpų.

„Galime pasveikinti valdančiuosius. Jūs esate konstitucinių teisių okupantai, ir žmonės su jumis turėtų elgtis kaip su okupantais“, – rėžė jis po opozicijos pralaimėto balsavimo.

„Daugybė studentų, kurie visą gyvenimą taupė mokslui, turės jį mesti todėl, kad nesusimokės už tuos jūsų testus nubalsuotus“, – pyko valstietis Dainius Kepenis, pasiūlęs oponentams atskirame kambarėlyje „išaiškinti vyriškai“.

Į graudentojų chorą įsijungusių kitų opozicijos frakcijų atstovai rypavo, kad regionuose yra skurdžiai gyvenančių žmonių – „tai kaipgi jie susimokės tuos kelis šimtus eurų per mėnesį už testus“...

O kas gi juos verčia mokėti? Pigaus populiarumo toliau besivaikantys parlamentarai sąmoningai nutyli, kad ir „taupieji“ studentai, ir varguoliai iš regionų turi galimybę pasirinkti – testuotis už savus finansus ar skiepytis nemokamai.

Nutyli antivakserių gynėjai ir tai, kad jokie testai nuo koronaviruso neapsaugos. Anksčiau ar vėliau testas sužimba pavojaus signalu, dažniausiai rodančiu jau tik vienintelį kelią — pas medikus. Ir tenka jiems reanimacijos palatas sparčiai pildančius „sveikuolius“, iki tol neigusius kovidą, gydyti.

O štai Singapūras nusprendė nuo gruodžio 8 dienos nebeapmokėti COVID-19 medicininių sąskaitų žmonėms, pasirinkusiems „nesiskiepyti savo noru“. Beje, Singapūre skiepijimo apimtis yra viena didžiausių pasaulyje – paskiepyta 85% gyventojų, turinčių teisę skiepytis. Pasirinkimas ir ten yra — skiepykis arba susimokėk už „norus“.

VŽ primena, kad apie tokią galimybę kalbėjo ir ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Raimondas Kuodis.

„Ekonomistai jau virš 103 metų žino, ką daryti tokiais atvejais. Akivaizdu, kad tavo laisvė nesiskiepyti baigiasi tuo, kad tu tada esi potencialiai pavojingas visuomenei, nes nešioji bacilą, mirtį. Tokiu atveju reikia tau suformuoti antrą smegenų pusę. Pirma tavo smegenų pusė sako, kad „nereikia skiepytis, gal galima pazuikiauti, tegul kiti skiepijasi. Gal čia tie kiti tegul sukuria kolektyvinį imunitetą. Aš čia patylėsiu, paatostogausiu, gal kaip nors prašoksiu“. Ta antra smegenų pusė turi būti suformuota, pateikiant žmonėms normalią sąskaitą už tai, kas bus“, – LNK televizijoje aiškino R. Kuodis.

Gal antivakserių kišenes vakar kartu su opozicijos atstovais apverkusi minėtoji I. Segalovičienė išdrįstų paskaičiuoti ir viešai pasakyti, kiek valstybei kainuoja į gilų koronos glėbį patekusių antivakserių gydymas?

Ir dar gal ta nesiskiepijančiųjų gynėja dar ir sugebėtų paskaičiuoti, kiek šalies verslui, ekonomikai atsieitų naujas griežtas karantinas, kurio taip ir šaukiasi absurdiškiausių sąmokslo teorijų kūrėjai, platintojai ir išpažinėjai?

Tad dar sykį apie pinigus. Ir apie efektyvų viešųjų finansų valdymą. Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos ministras, primena: Vyriausybė siekia finansuoti efektyviausią priemonę virusui valdyti – skiepus.

„Konstitucija Vyriausybę ir Seimą įpareigoja valstybės biudžeto lėšas naudoti racionaliai ir Vyriausybės pagrindinis akcentas teikiant šitą įstatymo projektą buvo (...) finansuoti efektyviausią priemonę, finansuoti sprendimą, kuris iš esmės padeda kovoti su virusu, o ne laikiną testavimo priemonę“, – Žinių radijui yra sakęs ministras.

„Kai kam nors atrodys, kad jiems reikia 3 mln. Eur, 5 mln. Eur tiems patiems medikų atlyginimams, mokslo finansavimui, inovacijoms, tai pagalvokime, kad tais 19 mln. Eur, kuriuos išleidžiame testavimui, visų mokesčių mokėtojų pinigais mes finansuojame kažkieno baimę, kažkieno įgeidį“, – teigė A. Dulkys.

Prezidentūra, kurios vadovas pažadėjo gerbsiantis bet kokį parlamento sprendimą dėl veto, vakar pareiškė, kad Seimas turės prisiimti atsakomybę už pasekmes.

Prezidente, o kas prisiimtų atsakomybę, jei toliau būtų finansuojami antivakserių įgeidžiai, pratęsiantys pandemijos gyvavimą ir toliau skinantys gyvybes?

Beje, vakar Seimo salėje iš opozicijos stovyklos neišgirdome jokių pasiūlymų – tarsi iš užsikirtusios plokštelės sklido vien tik žodžiai „reikia kitokių priemonių“. Tai gal pasiūlykite bent vieną efektyvią?

Prezidento veto tapo jiems dar viena proga pakovoti su valdančiaisiais, pakritikuoti Vyriausybės veiksmus, priminti apie save rinkėjams — eilinį kartą blėniais užsiimti.

VŽ nuomone, laikas parodys, ar užsuktas viešųjų pinigų kranelis paskatins dalį nors kiek mąstančių piliečių ryžtis žengti koja kojon su mokslu. Tikėtina, kad bent asmeninė kišenė (jei ne sveikata) taps kur kas svaresniu argumentu nei ligšiolinis niekur nevedantis broliavimasis su kvailiausių sąmokslo teorijų apologetais.