Lietuvos ateities matymas: mums ir dėl mūsų

Publikuota: 2021-10-26
Irmanto Gelūno („15min“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Irmanto Gelūno („15min“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Paskelbtas startas rengti valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“: ilgalaikės valstybės pažangos strategijos dokumentą Vyriausybė yra užsibrėžusi parengti iki 2023 m. pavasario sesijos pradžios ir pateikti jį parlamentui. Planuojama į mūsų šalies ateities projektavimą įtraukti jos ateičiai neabejingus piliečius, akademinę bendruomenę ir įvairias asocijuotas grupes – taip tikimasi minimizuoti rizikas, kad pažangos strategija liks tik popieriuje ir nuguls dulkėti valdininkų stalčiuose.

Pirmąją valstybės ilgalaikę strategiją „Lietuva 2030“ Seimas patvirtino 2012 m. pavasarį – ją ruošė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Tuomet ji buvo apibūdinama kaip visuomenės susitarimas, jos sąmoninga valios ir apsisprendimo išraiška, kviečianti įtvirtinti vertybes ir kartu kurti modernią, veržlią, atvirą pasauliui, savo nacionalinį tapatumą puoselėjančią stiprią valstybę. Daugiau ar mažiau sėkmingai šią tradiciją tęsė XVI ir XVII vyriausybės.

Dabar imamasi žvelgti į dar tolesnę ateitį – į 2050-uosius. Naująją strategiją rengti planuojama remiantis ateities įžvalgomis ir jomis parengtais scenarijais, siekiant išvengti linijinio mąstymo spąstų, kai dažniausiai manoma, kad ateitis bus maždaug tokia pati kaip šiandiena, tik truputį geresnė, nors technologinė, socialinė, ekonominė, klimato ir geopolitinė kaita gali būti ne visada nuspėjama ir itin sparčiai kintanti.

Pasak Vyriausybės pranešimo, šiuo užmoju Lietuva jungiasi į priešakinių, pasaulines tendencijas atidžiai sekančių ir savo ateitį nuolat apmąstančių valstybių, tokių kaip Suomija, Jungtinė Karalystė ir Singapūras, gretas. Didėja susivokimas tarp ES valstybių narių: pavyzdžiui, Ispanija ką tik baigė rengti strategiją „Ispanija 2050“. „Naują Lietuvos ateities projektavimą pradedame ne tuščiame lauke, nes galime pasinaudoti prieš dešimtmetį sukurtos ateities strategijos „Lietuva 2030“ patirtimi ir iš jos pasimokyti. Kaip tuometė dalyvė matau, kad geras pradinis „Lietuvos 2030“ įdirbis ilgainiui išsisėmė. Taip atsitiko dėl to, kad Lietuvoje stokojame apie ateitį mąstančių ir mintis reiškiančių. Ateities mąstymui sukūrę namus – Seimo Ateities komitetą ir Vyriausybės strateginės analizės centrą – turime rūpintis mąstytojų gretų pagausinimu. Šiandien pradedamas strategijos „Lietuva 2050“ rengimas yra gera galimybė“, – vakar kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak Ramūno Vilpišausko, VU TSPMI Jean Monnet profesoriaus, svarstant apie būsimos Lietuvos viziją, yra du svarbiausi klausimai: ar apskritai prasminga galvoti apie trijų dešimtmečių perspektyvą, kai dėl sparčių technologinių pokyčių, sveikatos, geopolitinių ir kitokių krizių pasaulyje sunkiai galime nuspėti, kas įvyks po metų ar kitų? Ir kaip sumažinti riziką, kad parengta pažangos strategija liks tik popieriuje?

„Taip, situacija pasaulyje sparčiai keičiasi, neapibrėžtumas yra didžiulis, o informacijos sklaida, įskaitant ir dezinformaciją, kaip niekada sparti. Bet dėl to tik stipresnis tampa neapibrėžtumo valdymo poreikis bei visuomenės atsparumo galimoms krizėms stiprinimo priemonės, kurias rengiant būtina galvoti apie ilgalaikes tendencijas. Būtent todėl ES tapo įprasta modeliuoti raidos scenarijus, siejamus su klimato kaita, bent iki 2050-ųjų“, – aiškina politologas.

Ar yra rizikos, kad naujoji strategija liks tik popieriuje ir bus nukišta į tolimiausius valdžioje esančių politikų stalčius? Kaip, beje, atsitiko ne vienai įvairiomis progomis ir įvairioms sritims kurtoms vizijoms?

„Svarbu, kad strategijos rengime dalyvautų visos rimtai apie ateitį galvojančios politinės partijos ir institucijos, ir valdantieji, ir opozicija, kad būtų išgirsti ir skeptikai, ir entuziastai visuomenėje, kad scenarijų kūrime sudalyvautų įvairių sričių ekspertai. Tokiam bendros kūrybos procesui reikia laiko, strateginės kantrybės ir lyderystės. Galiausiai, svarbu numatyti reguliarų jos atnaujinimą, įvertinant pasaulyje vykstančius pokyčius. Tik tada galima bus tikėtis, kad Lietuvos visuomenė labiau sutars ir susitelks, kad Lietuva išliktų ir klestėtų 2050-aisiais“, – teigia R. Vilpišauskas.

VŽ nuomone, teisi premjerė, sakydama, kad Lietuvos ateities matymas ir jos projektavimas visų pirma reikalingas mums ir dėl mūsų. Todėl iš tiesų labai svarbu, kad viziją, kokią Lietuvą norime matyti po trijų dešimtmečių, kurtų kuo daugiau ir kuo įvairesnių aktyvių bei neabejingų visuomenės atstovų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20
J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje? 4

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su...

Verslo aplinka
2021.11.19
Šviesoforas mokesčių mokėtojams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) montuoja šviesoforą įmonių „keliuose“: netrukus kiekviena bendrovė galės...

Verslo aplinka
2021.11.19
Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui 5

Lietuvos verslas nenustoja stebinęs ir džiuginęs. Mūsų šalis bene sėkmingiausiai Europos Sąjungoje įveikė...

Verslo aplinka
2021.11.18
(Ne)šventiniai Lietuvos pašto siurprizai 15

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas vėl sukilo prieš leidėjus – nuo kitų metų dvigubai keliamos...

Verslo aplinka
2021.11.17
A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta? 2

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Lucasas. Pasienio etika 1

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto,...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus 1

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant...

Verslo aplinka
2021.11.16
Dovanų karalius nemirė 1

Nors iki Kalėdų dar geras mėnuo, parlamentarai išsijuosę rikiuoja dovanas rinkėjams – besimeilindami jiems,...

Verslo aplinka
2021.11.16
Optimizmas su išlygomis

Dėliodami artėjančių 2022-ųjų prognozes, ekonomistai teigia, kad nepaisant kone rekordinės infliacijos,...

Verslo aplinka
2021.11.15
D. Acemoglu. Bitkoino ištakos 5

Bitkoino kaina pasiekė naujas aukštumas, o Salvadoras ir Kuba nusprendė jį pripažinti kaip teisėtą...

Verslo aplinka
2021.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku