Lietuvos ateities matymas: mums ir dėl mūsų

Publikuota: 2021-10-26
Irmanto Gelūno („15min“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Irmanto Gelūno („15min“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Paskelbtas startas rengti valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“: ilgalaikės valstybės pažangos strategijos dokumentą Vyriausybė yra užsibrėžusi parengti iki 2023 m. pavasario sesijos pradžios ir pateikti jį parlamentui. Planuojama į mūsų šalies ateities projektavimą įtraukti jos ateičiai neabejingus piliečius, akademinę bendruomenę ir įvairias asocijuotas grupes – taip tikimasi minimizuoti rizikas, kad pažangos strategija liks tik popieriuje ir nuguls dulkėti valdininkų stalčiuose.

Pirmąją valstybės ilgalaikę strategiją „Lietuva 2030“ Seimas patvirtino 2012 m. pavasarį – ją ruošė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Tuomet ji buvo apibūdinama kaip visuomenės susitarimas, jos sąmoninga valios ir apsisprendimo išraiška, kviečianti įtvirtinti vertybes ir kartu kurti modernią, veržlią, atvirą pasauliui, savo nacionalinį tapatumą puoselėjančią stiprią valstybę. Daugiau ar mažiau sėkmingai šią tradiciją tęsė XVI ir XVII vyriausybės.

Dabar imamasi žvelgti į dar tolesnę ateitį – į 2050-uosius. Naująją strategiją rengti planuojama remiantis ateities įžvalgomis ir jomis parengtais scenarijais, siekiant išvengti linijinio mąstymo spąstų, kai dažniausiai manoma, kad ateitis bus maždaug tokia pati kaip šiandiena, tik truputį geresnė, nors technologinė, socialinė, ekonominė, klimato ir geopolitinė kaita gali būti ne visada nuspėjama ir itin sparčiai kintanti.

Pasak Vyriausybės pranešimo, šiuo užmoju Lietuva jungiasi į priešakinių, pasaulines tendencijas atidžiai sekančių ir savo ateitį nuolat apmąstančių valstybių, tokių kaip Suomija, Jungtinė Karalystė ir Singapūras, gretas. Didėja susivokimas tarp ES valstybių narių: pavyzdžiui, Ispanija ką tik baigė rengti strategiją „Ispanija 2050“. „Naują Lietuvos ateities projektavimą pradedame ne tuščiame lauke, nes galime pasinaudoti prieš dešimtmetį sukurtos ateities strategijos „Lietuva 2030“ patirtimi ir iš jos pasimokyti. Kaip tuometė dalyvė matau, kad geras pradinis „Lietuvos 2030“ įdirbis ilgainiui išsisėmė. Taip atsitiko dėl to, kad Lietuvoje stokojame apie ateitį mąstančių ir mintis reiškiančių. Ateities mąstymui sukūrę namus – Seimo Ateities komitetą ir Vyriausybės strateginės analizės centrą – turime rūpintis mąstytojų gretų pagausinimu. Šiandien pradedamas strategijos „Lietuva 2050“ rengimas yra gera galimybė“, – vakar kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak Ramūno Vilpišausko, VU TSPMI Jean Monnet profesoriaus, svarstant apie būsimos Lietuvos viziją, yra du svarbiausi klausimai: ar apskritai prasminga galvoti apie trijų dešimtmečių perspektyvą, kai dėl sparčių technologinių pokyčių, sveikatos, geopolitinių ir kitokių krizių pasaulyje sunkiai galime nuspėti, kas įvyks po metų ar kitų? Ir kaip sumažinti riziką, kad parengta pažangos strategija liks tik popieriuje?

„Taip, situacija pasaulyje sparčiai keičiasi, neapibrėžtumas yra didžiulis, o informacijos sklaida, įskaitant ir dezinformaciją, kaip niekada sparti. Bet dėl to tik stipresnis tampa neapibrėžtumo valdymo poreikis bei visuomenės atsparumo galimoms krizėms stiprinimo priemonės, kurias rengiant būtina galvoti apie ilgalaikes tendencijas. Būtent todėl ES tapo įprasta modeliuoti raidos scenarijus, siejamus su klimato kaita, bent iki 2050-ųjų“, – aiškina politologas.

Ar yra rizikos, kad naujoji strategija liks tik popieriuje ir bus nukišta į tolimiausius valdžioje esančių politikų stalčius? Kaip, beje, atsitiko ne vienai įvairiomis progomis ir įvairioms sritims kurtoms vizijoms?

„Svarbu, kad strategijos rengime dalyvautų visos rimtai apie ateitį galvojančios politinės partijos ir institucijos, ir valdantieji, ir opozicija, kad būtų išgirsti ir skeptikai, ir entuziastai visuomenėje, kad scenarijų kūrime sudalyvautų įvairių sričių ekspertai. Tokiam bendros kūrybos procesui reikia laiko, strateginės kantrybės ir lyderystės. Galiausiai, svarbu numatyti reguliarų jos atnaujinimą, įvertinant pasaulyje vykstančius pokyčius. Tik tada galima bus tikėtis, kad Lietuvos visuomenė labiau sutars ir susitelks, kad Lietuva išliktų ir klestėtų 2050-aisiais“, – teigia R. Vilpišauskas.

VŽ nuomone, teisi premjerė, sakydama, kad Lietuvos ateities matymas ir jos projektavimas visų pirma reikalingas mums ir dėl mūsų. Todėl iš tiesų labai svarbu, kad viziją, kokią Lietuvą norime matyti po trijų dešimtmečių, kurtų kuo daugiau ir kuo įvairesnių aktyvių bei neabejingų visuomenės atstovų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 44

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku