Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus
Dabartinis siūlymas – nuo 2022 m. ne pirmajai būsto paskolai taikyti ne mažesnį nei 30% pradinį įnašą. Šiuo metu jau baigėsi jo derinimas su rinkos dalyviais. Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas, sako, kad bankas mato itin didelį aktyvumą būsto segmente, o jis kelia kainas. Didelė dalis turto įsigyjama nuosavomis lėšomis, tačiau esą pastaruoju metu būsto paskolų išdavimo tempas gerokai paspartėjo.
„Temperatūra rinkoje akivaizdžiai didėja. Nerimą kelia, kad vis dažniau imamos papildomos paskolos, tikėtina, norint įsigytą būstą išnuomoti ar uždirbti iš vertės kilimo ateityje“, – sako LB vadovas.
Anot centrinio banko, tokie sandoriai prisideda prie rinkos kaitimo ir kelia didesnę riziką, kad dėl tinkamai nepasvertų finansinių įsipareigojimų netikėtai pasikeitus ekonominei situacijai namų ūkiai patirs rimtų finansinių problemų. Kaip rodo paties LB duomenys, antrosios būsto paskolos 2021 m. sausį-rugpjūtį sudarė 166 mln. Eur, arba apie 12% suteiktų naujų būsto paskolų srauto, kiek daugiau nei 2019 m. pabaigoje ir 2020 m., kai sudarė apie 10-11%.
Analitikai ir verslas šiuos siūlymus pasitiko be nerimo. „Tai – labiau kosmetinis pakeitimas, detalių šlifavimas, nemanau, kad labai reikšmingas. Reikalavimas vietoj 15% turėti 30% pradinį įnašą skausmingas tik nedidelei daliai pirkėjų“, – VŽ aiškino Tomas Sovijus Kvainickas, NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas.
Kiti idėją palaiko ir pažymi, kad NT vertės ir kainos skirtumas šiandien sudaro 7% – tokį neatitikimą fiksuoja LB. „Tie nepatenkintieji, kurie neturės galimybės įsigyti turto arba jiems teks dar pataupyti, kitu atveju vėliau patekę į bėdą, negalėdami išsimokėti paskolos, kaltins valstybę ir bankus. Tą matėme 2006–2009 m.“, – prognozuoja Mantas Mikočiūnas, NT agentūros, veikiančios prekės ženklu „Capital“, brokeris.
Su tuo tarsi būtų galima sutikti. VŽ skaičiavimais, lyginant LB ir Registrų centro duomenis, 2020 m. iš 32.800 notariškai patvirtintų butų sandorių apie 1.500 galėjo būti sudaryti su antrąja paskola. Taigi 4,6% visų sandorių. Per šių metų sausį-rugpjūtį iš 29.300 tokių — apie 1.240, arba 4,2%.
Net ir turint omenyje, kad bendrai tokie sandoriai, kuriuos užsimota reguliuoti griežčiau, nesiekia ir 5% visos rinkos, vargu, ar pokyčiai smarkiai išklibintų ir juos – pinigų žmonių sąskaitose per pandemiją prisikaupė, o perkant būstą su antrąja paskola dažnai ir taip prašoma didesnio pradinio įnašo.
Vis dėlto velnias slypi detalėse. LB taip pat siūlo kredito davėjams, kurių būsto paskolų portfelis yra didesnis nei 50 mln. Eur, taikyti papildomą 2% kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui. Liepos duomenimis, šią ribą peržengia kone visi didieji šalies bankai, kurie taip pat yra aktyvūs būsto sandorių finansuotojai. Bankų atstovai tikina, kad papildomo kapitalo reikalavimas gali atsiliepti būsto paskolų palūkanų normoms – jos augtų, nes kredito įstaigoms finansuoti šias paskolas taptų brangiau.
„Prognozuoti konkretų jo poveikį kol kas sudėtinga. Bet jis taip pat turės įtakos bankų pelningumo rodikliams“, – VŽ teigė Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė. „Kapitalo poreikis įprastai atsispindi palūkanų normose, todėl įvedus šią priemonę yra tikimybė, kad dalis papildomos finansavimo kainos nuguls palūkanų normose“, – jai antrina Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.
VŽ nuomone, nors LB akcentuoja, kad siūlomos priemonės visiškai nepaveiks pirmąjį būstą įsigyjančių asmenų, akivaizdu, jog pabrangus skolinimuisi būtų paliesti ir jie. O žinodami, kad turi laiko iki kitos liepos, gal net bandytų paskubėti apsipirkti.
O galbūt tai labiau psichologinė LB banko žinutė tiek plėtotojams, tiek pirkėjams, kad situacija stebima ir, prireikus, bus pasiruošta griebtis didesnių pokyčių.
