Užsuktas išmokų kranelis darbuotojų nepridės

Publikuota: 2021-10-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Lietuvoje fiksuojamas rekordinis bedarbių skaičius – šimtai tūkstančių ilgą laiką registruojasi Užimtumo tarnyboje, nė neketindami trauktis iš šios išmokas dalijančios „oazės“. Tuo metu verslas skundžiasi didėjančiu darbuotojų trūkumu. Analitikai siūlo: jei vietiniai nėra linkę užpildyti laisvų darbo vietų, o darbuotojų poreikis yra didžiulis, reikia įvesti lengvesnes migracijos taisykles asmenims iš kultūriškai artimesnių šalių.

Pagal iš Seimo atkeliavusią statistiką, rugpjūtį fiksuotas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius – 64.800. Kaip teigia Vytautas Mitalas, Laisvės frakcijos atstovas, per 30 metų tokio kito skaičiaus rasti nepavyko.

Paradoksalu, kad ne mažiau įspūdingas ir bedarbių skaičius. Kaip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta studija, Statistikos departamento (SD) fiksuojami nedarbo skaičiai yra bene perpus mažesni nei Užimtumo tarnybos (2021 m. rugpjūčio 31 d. Užimtumo tarnyba fiksavo 211.000 bedarbių). Tokia situacija susidaro dėl skirtingai apibrėžiamų bedarbio sąvokų. Pagal SD, bedarbis yra nedirbantis 15–74 metų asmuo, kuris aktyviai ieško darbo (per paskutines keturias savaites) ir per apibrėžtą laikotarpį (dvi savaites) gali pradėti dirbti, o Užimtumo tarnyba skaičiuoja visus joje užsiregistravusius, vadinasi, daugiau nei 100.000 bedarbių nei ieško darbo, nei nori dirbti.

Ir tai jau tapo ilgalaike tradicija – tie, iš šimtatūkstantinio būrio, tenkinasi išmokomis, tačiau nemaža dalis jų dar ir dirba. Tik jau „šešėlyje“ ir gauna dvigubą naudą – ir iš valstybės, ir iš verslo. Bet jie nemoka mokesčių, užtat gauna iš valstybės nedarbo išmokas, naudojasi visomis sveikatos draudimo paslaugomis ir t. t. Kitaip tariant, melžia iš valstybės pinigus, kuriuos suneša dirbantys ir mokesčius mokantys piliečiai. Meškerės bedarbiai nenori – duok jiems žuvį. Ir iki šiol ją gauna.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi inicijuoti permainas, kad tie žmonės, kurie piktybiškai tiesiog registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturėdami paskatų dirbti, turėtų kiek įmanoma mažiau tokių galimybių.

Pasak Monikos Navickienės, socialinės apsaugos ir darbo ministrės, siūloma, kad jei bedarbis porą kartų atsisakys siūlomo darbo, „atjunkyti“ jį nuo šios sistemos.

„Todėl svarstome galimybę pakeisti reglamentavimą tuo požiūriu, kad, jeigu tu vieną, kitą kartą atsisakai normalaus, gero darbo pasiūlymo, kuris būtų nuo minimalaus iki vidutinio darbo užmokesčio, tai apriboti galbūt ir galimybes likti Užimtumo tarnyboje kaip registruotu bedarbiu“, – spaudos konferencijoje vakar kalbėjo ministrė.

Kaip teigiama minėtoje LLRI studijoje, santykinai greitai išspręsti dalį darbo rinkos problemų galėtų Lietuvos migracijos politikos posūkis į didesnį atvirumą ir lankstumą. Šiuo metu mūsų šalyje galiojanti imigracijos politika yra sudėtinga ir neatliepianti poreikių – įmonės negali priimtinais terminais įdarbinti jiems trūkstamos darbo jėgos, o norintys į Lietuvą atvykti gyventi, dirbti ir kurti šeimas negali to padaryti, nors tokių darbuotojų poreikis yra. Sudėtingi procesai skatina nelegaliai įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių. Nuo tokių nelegalių praktikų nukenčia tiek patys ūkio subjektai, tiek užsieniečiai.

Lietuvoje nedarbo spąstai yra maždaug 13 proc. punktų didesni nei Europos Sąjungos vidurkis ir minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio kėlimas šios problemos nesprendžia.

Atsižvelgiant į darbuotojų trūkumą, kurio nepadės išspręsti vien vietinė darbo jėga, siūloma kuo skubiau kaip valstybei įsitraukti į konkurencinę kovą dėl talentų ir darbo jėgos.

Dėl to tikslinga įvesti lengvesnes migracijos taisykles iš kultūriškai artimesnių šalių, visų pirma, Lietuvos pietinių ir rytinių kaimynių, kadangi atvykus tų valstybių piliečiams galima tikėtis greitesnio, sklandesnio ir mažiau kainuojančio integracijos proceso.

Pasak ekspertų, valstybė neturėtų imtis spręsti darbuotojų atitikimo rinkos poreikiams ar atskiroms kvalifikacijoms uždavinių. Patys ūkio subjektai yra suinteresuoti atrinkti geriausius ir tinkamiausius darbuotojus be valstybės įsikišimo. Juolab stebina kvotos – kam reikalingi apribojimai, jei darbuotojų trūksta? O mūsiškiai Užimtumo tarnybos klientai darbintis nei skuba, nei trokšta.

Taip pat LLRI siūlo trumpinti visus migracijos procesus, nacionalinės vizos išdavimo ir laikino leidimo gyventi išdavimo terminus, atsižvelgiant į kaimyninių šalių praktiką, kur terminai yra trumpesni. Lietuvoje taikomi reguliavimai, palyginti su kitomis kaimyninėmis šalimis, yra pernelyg sudėtingi, neskaidrūs ir sukuria daug sunkiai įveikiamų kliūčių. Kai kuriose ES šalyse – Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje – imigracijos taisyklės darbuotojams iš trečiųjų šalių yra paprastesnės nei Lietuvoje, ten mažesnė ir biurokratija.

VŽ nuomone, naivu tikėtis, kad vien tik užsukus išmokų kranelį daliai chroniškų bedarbių jie puls darbintis, o verslas sulauks patikimų darbuotojų. Užpildyti gana gilias spragas, žiojėjančias darbo rinkoje, padėtų kompleksiniai sprendimai, tarp jų ir tie, kuriuos siūlo ekspertai. Juolab kad dėl darbo jėgos Lietuvos verslui tenka konkuruoti su kaimynėmis šalimis, kurios taiko kur kas paprastesnes bei lankstesnes darbuotojų imigracijos sąlygas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 93

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 2

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15
A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai? 1

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta...

Verslo aplinka
2021.10.14
Lenkiškas džinas angliškame butelyje 13

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sukūrė visai Europos Sąjungos (ES) ateičiai pavojingą precedentą ir...

Verslo aplinka
2021.10.14
V. Gutauskas. Reideriai ir feniksai - verslo apsaugos problema

Teisėsaugos institucijoms nepakankamai efektyviai saugant teisėtai veikiantį verslą nuo nusikalstamų veikų be...

Verslo aplinka
2021.10.13
Biudžetas: realus ar optimistinis? 1

Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl svarbiausio metų finansinio dokumento — 2022-ųjų valstybės...

Verslo aplinka
2021.10.13
M. Dubnikovas. Koncertina pasienyje gali padėti surinkti daugiau mokesčių iš cigarečių 5

Apdorotą tabaką rūkantys žmonės per pirmą šių metų pusmetį į biudžetą sunešė 129,6 mln. eurų akcizo mokesčio,...

2021.10.12
Užsuktas išmokų kranelis darbuotojų nepridės 12

Lietuvoje fiksuojamas rekordinis bedarbių skaičius – šimtai tūkstančių ilgą laiką registruojasi Užimtumo...

Verslo aplinka
2021.10.12
Su inovatorių karūna – cenzūros link 6

Jei Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) buvo sukurtas tam, kad po jo uždanga savo reikaliukus...

Verslo aplinka
2021.10.11
M. Juozaitis. Kada ginčas su VMI verslui savaime tapo nuosprendžiu reputacijai? 4

Šiandien verslas, bylinėdamasis su mokesčių inspekcija (VMI), rizikuoja viskuo. Sulaukti nepageidaujamo...

Verslo aplinka
2021.10.10
V. Juzikis. Kodėl tvarumą verta laikyti veiklos rizika?

Yra trys pagrindinės varomosios jėgos, kurios skatina verslą peržiūrėti savo veiklą ir rūpintis jos tvarumu.

Verslo aplinka
2021.10.09
R. Vainienė. Galimybių pasas neturi būti apyvartų mažinimo ar revanšizmo įrankis 9

Senokai neskaičiau tokio emocingo, neargumentuoto ir nenuoseklaus „Verslo žinių“ redakcinio straipsnio. Bet...

Verslo aplinka
2021.10.08
Nušluostysime prekybos tinklų krokodilo ašaras? 22

Didžiųjų prekybos tinklų aimanos dėl neva pirkėjų sveikatos, kurie stumdosi galimybių paso nereikalaujančiose...

Verslo aplinka
2021.10.08
Archajiškas Lietuvos įstatymas maitina kitų šalių biudžetus 8

Pandeminis technologijų bumas padėjo Lietuvą atrasti naujiems investuotojams, o startuoliams – pritraukti...

Verslo aplinka
2021.10.07
J. Žukovskis. Dar vienas nemokamas patarimas viceministrui P. Lukševičiui 1

Jau daug metų Lietuvoje žemės ūkio produkcijos gamintojai, perdirbimo pramonės bei prekybos įmonės gyvena tam...

Verslo aplinka
2021.10.06
Valdiški pinigai: lengva prašvilpti 21

Nors viena iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacijos „galvų“ jau nusirito, toliau netyla...

Verslo aplinka
2021.10.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku