2021-10-05 08:50

Sudėtingų rebusų kontekste

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Spartėjanti infliacija kelia įvairių hipotezių politiniuose kuluaruose: drąsiausi „pranašai“ imasi modeliuoti Vyriausybės virsmą – ši tema, regis, artimiausia valstiečių-žaliųjų vadovybei. Tuo tarpu politologai prognozuoja, kad esamos problemos neilgalaikės ir didesnių politinių pasekmių neturėtų sukelti.

Buriantys iš Vyriausybės griūties kortos šiuo metu kinkosi augančios infliacijos „arkliuką“. Skaičiai tam lyg ir palankūs — rugsėjį metinė infliacija pasiekė seniai regėtus 6,3%. Anot Statistikos departamento, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, transporto, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas.

Dujų, šilumos, elektros kainos didėja toliau, paskui save jos temps ir infliacijos procesus kituose sektoriuose. Ekonomistai pažymi, kad pakilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos, prastas daržovių derlius ir aukštesnės kitos sąnaudos, įskaitant didesnį darbo užmokestį, spartins maisto kainų kilimą. Infliaciją augins ir sprendimai, susiję su darbo rinka bei atlyginimais.

Vyriausybė paskelbė apie planus artimiausiu metu svarstyti kompensacinius mechanizmus, kurie padėtų suvaldyti kainų kėlimo pasekmes. Išeities ieško ir ES šalys, nes didesnė infliacija gresia visai Bendrijai.

Nors per pastarąjį trisdešimtmetį kainos beveik niekada nenustojo didėjusios ir kone kiekviena Vyriausybė susidurdavo su infliacijos sukeliamomis problemomis, įskaitant ir politinėmis, šįkart kritikos strėlių laidoma daugiau. Opozicija, regis, sulaukė sau palankaus meto – „peno“ juk yra: pandemijos iššūkiai, nelegali migracija, o čia štai dar ir spartūs infliacijos žingsniai. Ta proga griebiamasi viso arsenalo: liejasi kartais net piktdžiugą primenanti kritika, populistinių sprendimų lavina, hipotetinės lyderystės svajos – „jei aš būčiau...“ Taip lašas po lašo mėginama prisipildyti papildomų politinių balų kraitę.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikina, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybė nesugeba suvaldyti situacijos, todėl ši partija paskelbė inicijuojanti įstatymo pataisas, „kuriomis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpiui ir vieniems metams po jo būtų „užšaldomos“ valstybės reguliuojamos energijos ir dujų kainos“.

Politologai mano, kad dabartinė kainų spartesnio didėjimo situacija netruks ilgai.

„Tai, ką mes stebime, yra pokovidinis atsistatymas su šoku, atsiradusiu labai nepalankiu metu, prieš pat šildymo sezoną. Apskritai tai yra laikina problema, kuri kitą pavasarį tikrai bus garantuotai išsisprendusi“, — LRT televizijai sakė Algirdas Bartkus, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.

Ramūnas Vilpišauskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, pritaria, kad yra receptų, galinčių padėti amortizuoti kylančias kainas. Pasak jo, ES šiuo metu irgi galvoja ir ieško, kaip šioje situacijoje apsisaugoti nuo galimų politinių krizių, kurias galėtų sukelti spartesnė infliacija. Tai yra lengvinantis veiksnys Lietuvos Vyriausybei, kuriai irgi reikia skubos tvarka ieškoti amortizacinių ir kompensacinių receptų. Beje, vakar pasirodė pranešimų, kad kai kurios ES šalys jau imasi žaboti kylančias energetikos kainas.

Ar kainų augimas Lietuvoje galėtų sukelti didesnę politinę krizę? Politologai teigia, kad tai priklausys nuo daugelio veiksnių: ar bus rasti kažkokie bendri europietiški receptai šiai krizei įveikti, lems ir pačios Vyriausybės veiksmai.

„Taip pat ir nuo to, ar Lietuvoje atsiras pakankamai norinčiųjų imtis didelių ir agresyvių protestų prieš Vyriausybę. Svarbu įvertinti, kiek tokių protestinių nuotaikų yra visuomenėje, kiek parlamentinėse partijose. Taigi, čia nemažai dedamųjų“, — vardija R. Vilpišauskas.

Politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad Vyriausybės atsistatydina, kai visiškai nesugeba tęsti darbo, neturi paramos parlamente, griūva koalicija, susikompromituoja, nebeturi plano. Pasak jo, dėl dalies šių veiksnių galima ginčytis, bet svarbiausia – ar yra alternatyva. Kol jos nėra ir yra parama parlamente, klausimas, ar ministrų kabinetui reikėtų atsistatydinti, mažai prasmingas.

VŽ nuomone, galima suprasti, kad ši Vyriausybė, kaip, ko gero, nė viena kita iki šiol, priversta vienu metu spręsti kelis itin sunkius rebusus. Jų išgvildenimo sparta gali lemti, kokį pasitikėjimą pelnys šis ministrų kabinetas. Kol kas valdžia nepristatė visuomenei aiškių sprendimų, kaip amortizuos kainų didėjimą, o gana prieštaringi žingsniai mėginant suvaldyti blogėjančią epidemiologinę situaciją įduoda papildomų kritikos strėlių į politinių oponentų rankas. Taip pat kaip ir šiomis dienomis nuskambėjęs laidos pirkimo skandalas, į kurį įsivėlė Sveikatos apsaugos ministerija. „Kad ir kaip ten būtų, šis kluptelėjimas nėra šiaip sau kluptelėjimas. Tokie manevrai iš dalies kiša visą Vyriausybę į reputacijos malimo girnas“, – „Eltai“ vakar teigė politologė Rima Urbonaitė.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791