Smėliadėžės varžytuvės dėl nenupintų laurų vainikų
Prieš porą dienų Asta Skaisgirytė, prezidento vyriausioji patarėja, ėmėsi vertinti valdančiųjų veiksmus dėl nelegalios migracijos.
„Pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, bet maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja, mėginusi pridėti taškų savo viršininkui.
Pasak jos, ir fizinį barjerą reikėjo statyti anksčiau – esą apie tai „buvo daug kartų pasakyta“.
Ant rusenančių žarijų užlašinta alyva netruko įsižiebti. Premjerė Ingrida Šimonytė socialiniame tinkle „Facebook“ rašė bandanti prisiminti tą „aiškų pokalbį“.
„Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji, irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – atkirto Vyriausybės vadovė.
Neliko skolinga ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, įvardijusi prezidento patarėjos poziciją kaip norą „pasišildyti kitų pasiektoje šlovėje“.
Toliau viskas vyko kaip gana prastoje pjesėje, kur vietoj dialogo svaidomasi priekaištais, aiškinant, kas ką pasakė, kas ką suprato, kur ir kieno „ta šlovė“ ir t. t.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas situaciją vertina priešingai, pažymėdamas, kad dėl kai kurių, jo požiūriu, svarbių krizės valdymui sprendimų prezidentas kurį laiką netgi abejojo.
„Liepos viduryje priėmėme sprendimus Seime tam, kad nebūtų prieglobsčio teise manipuliuojama ir kada būtų laisvės ribojimas apribotas, kad eitų signalas į kilmės šalis, kad tai nėra tas kelias, per kurį reikia judėti (...). Tada buvo debatai, ar (prezidentas – ELTA) vetuos, ar nevetuos. Labai gerai, kad nebuvo vetuota ir po to buvo išreikšta parama. Tačiau manau, kad raktinis sprendimas šalia šio svarbaus sprendimo buvo rugpjūčio antros dienos Vyriausybėje su Seimo NSGK dalyvavimu subrandinta ir pradėta apgręžimo politika. Manau, kad tai situaciją pakeitė iš esmės“, – teigė L. Kasčiūnas.
Vakar „į eterį“ vėl išėjo minėta prezidento patarėja.
„Esminis dalykas tai, kad šiuo momentu mums pavyko tą krizę suvaldyti ir tai yra gerai. Tai, kad per vėlai pradėta tai daryti, – akivaizdu, ir to įrodymas yra keturi tūkstančiai nelegalių migrantų, kurie yra šiuo metu Lietuvoje“, – pareiškė A. Skaisgirytė.
Derėtų priminti, kad kurį laiką Europos Komisija nebuvo linkusi laiminti Lietuvos pasiryžimo neįleisti neteisėtų migrantų, juolab – statyti fizinį barjerą.
Tačiau kai rugpjūčio 1 d. į pasienį atvyko Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, kad iš arti pamatytų susiklosčiusią situaciją, požiūris pasikeitė. Ji patikino puikiai suprantanti, kad Lietuva susidūrė su hibridinio karo veiksmais ir kad sprendimai, atsižvelgiant į tai, turi būti ryžtingi ir veiksmingi. Eurokomisarė pripažino, kad mūsų šalies sprendimas įrengti fizinį barjerą tarp Lietuvos ir Baltarusijos apsaugant ES išorinę sieną yra reikalingas.
Praktiškai tai atrišo mūsų pasieniečiams rankas apsukti neteisėtais būdais besibraunančius migrantus.
Todėl buvo ar nebuvo to „aiškaus pokalbio“, pagrasino prezidentas pirštu ar ne – tai jau dviejų besiginčijančių pusių reikalas. Ir, ko gero, visiškai neesminis.
Nes, VŽ požiūriu, kur kas svarbiau, kad tikruosius iššūkius – vėl įsisiautėjančią pandemiją ir daug problemų sukėlusią neteisėtą migraciją – drauge spręstų visos institucijos. Nebaksnodamos viena kitos pirštais, neskabydamos lapelių nuo laurų vainiko, kurio dar niekas ir nenupynė. Koronavirusas nerimsta, o ir anapus sienos sėdintis hibridinio karo organizatorius vargu ar nuleido rankas. Tad padirbėti visiems dar teks iš peties. O medalius išties reikėtų segti – bet tik, pasak L. Kasčiūno, pasienyje dirbantiems pareigūnams.
