Eksportas auga, ar užteks gamybos pajėgumų?
Pasak verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“, lietuviškos kilmės prekių eksporto 2021 m. metinė vertė (be energetinių produktų) turėtų augti 17%, prekių reeksporto augs iki 12,7%, o paslaugų – iki 8,9%. Kitąmet, tikintis išlaikyti tą patį spartų ES ekonomikų augimo tempą, prognozuojamas dar didesnis augimas.
2021 m. pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, paaugo penktadaliu. Statistikos departamento duomenys rodo, kad aukštos pridėtinės vertės dalis bendrame lietuviškos kilmės prekių eksporte siekė 7,3%.
Tarp sektorių chemijos pramonė ir toliau išlieka eksporto lyderė, šiemet per pirmus šešis mėnesius eksportavusi 625 mln. Eur daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Reikšmingai prie lietuviškų gaminių eksporto vertės augimo prisidėjo baldų ir medienos bei inžinerinė pramonė. Kol kas sėkme negali pasigirti tabako gaminių ir popieriaus bei jo gaminių pramonė.
Kiek lėčiau atsigauna paslaugų eksportas, tačiau antrąjį ketvirtį ir jis jau įsibėgėjo – ūgtelėjo 22%.
Nepaisant neslūgstančios pandemijos, eksporto prognozės kitiems metams yra gana optimistiškos: tarptautinės organizacijos gerina ekonomikos augimo prognozes, vadinasi, eksporto paklausos potencialas išlieka labai didelis.
Analitikai teigia, kad pandemija kai kuriems sektoriams atvėrė didesnių galimybių. Tačiau ne paslaptis, kad eksporto būklę didžia dalimi lemia prekybos partnerių užsienio rinkose galimybės. Todėl eksportuotojai itin atidžiai seka euro zonos šalių ekonomikos būklę – mat nemaža dalis Lietuvos eksporto tenka būtent šios zonos rinkoms.
Prognozuojama, kad Lietuvos eksporto kreivė ir toliau kils aukštyn, nes pagrindinių mūsų šalies užsienio prekybos partnerių ekonominis augimas šiuo metu yra labai spartus, o tai tiesiogiai veikia eksporto apimtį ir kainas.
Deja, eksportas nėra apsaugotas nuo politinės aplinkos grėsmių. Tačiau lietuviškas verslas, regis, jau yra gerai išmokęs įvairių krizių pamokas, tad eksporto kryptys yra diversifikuotos. Tai padeda sumažinti priklausomybę nuo politiškai nestabilių režimų. Dabartinių aktualijų fone ryškiai išsiskiria Baltarusija ir Kinija: kliautis palankesne prekyba su kaimyne neverta ir dėl esamų ar naujų ekonominių sankcijų, kurias ir ES, ir JAV taiko diktatoriškam A. Lukašenkos režimui.
Ne kažkiek sujauktų kortas ir blogėjantys santykiai su Kinija — juolab kad atsiranda alternatyva. „Verslios Lietuvos“ eksporto departamento vadovė Rasa Uždavinytė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu mūsų šalies įmonės gali pasinaudoti palankiai susiklosčiusiais santykiais su Taivanu ir įžengti į šią rinką.
„Manome, kad eksportas, anksčiau tekęs Kinijos rinkai, iš dalies gali būti nukreiptas į Taivano rinką. Lietuviškos kilmės eksporto struktūra Kinijoje ir Taivane yra šiek tiek panaši – į abi valstybes eksportuojama mediena ir jos gaminiai, optikos prietaisai – daugiausia lazeriai, chemijos produktai. Į Taivaną dabar būtų palankus metas įžengti Lietuvos maisto ir gėrimų gamintojams, tekstilės gaminių kūrėjams, nes taivaniečiai palankiai vertina lietuviškus gaminius. Tai taip pat atveria puikių galimybių e. komercijai“, – sako R. Uždavinytė.
Šią savaitę vyks pirmasis Taivano ir Lietuvos verslo susitikimų renginys, spalio pabaigoje tikimasi sulaukti Taivano delegacijos Lietuvoje — viešės 40 įmonių, verslo asociacijų ir kitų organizacijų atstovai, bus organizuojamas dviejų šalių verslo forumas.
„Bus kalbama apie investicijas, rinkų atvėrimą ir ekonominį bendradarbiavimą. Tai yra puiki žinia, nes tokio lygio delegacijų nesame turėję. Jei pažiūrėtume į Čekiją, kur jie sukūrė 24.000 darbo vietų per pastaruosius dešimtmečius, kažkas panašaus Lietuvoje būtų labai naudinga“, – BNS aiškino Mantas Adomėnas, užsienio reikalų viceministras.
VŽ nuomone, nors statistiniai eksporto rodikliai, ekonomikos augimas ir analitikų prognozės nuteikia gana optimistiškai, nederėtų pamiršti, kad šiame pozityviame fone slypi ir šiokie tokie „povandeniniai akmenys“. Jau ne pirmus metus skelbiama, kad Lietuvos eksportuotojai yra priartėję prie gamybos pajėgumų panaudojimo ribų. Tad norint neprarasti pozicijų užsienio rinkose ir eiti koja kojon su augančia paklausa, teks dar labiau didinti investicijas į gamybos pajėgumus.
