Mokestiniai pasikeitimai: reforma ar pudra?

Būsimos vadinamosios mokesčių reformos štrichai buvo aptarti vakar prezidentūroje vykusiame pasitarime. Prezidentas Gitanas Nausėda į jį pakvietė finansų ministrę Gintarę Skaistę, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską bei visų parlamento frakcijų atstovus. Pasitarimas surengtas valstybės vadovui tikintis išgirsti iš politikų atsakymą, ar yra galimybių dar šioje, rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje, Seimo rudens sesijoje apsispręsti dėl pagrindinių mokestinių pokyčių.

Prezidento nuomone, mokesčių reforma turi lemti tam tikrus struktūrinius pokyčius, reformos tikslas tikrai negali būti didinti mokesčius, bet yra svarbus tikslas – padaryti apmokestinimą tolygesnį ir teisingesnį tarp visuomenės grupių.

Lietuvoje jau kuris laikas fiksuojama auganti infliacija, todėl, pasak prezidento, ypač svarbus yra NPD didinimas, tai sutelktų didžiausią naudą mažiausių pajamų gavėjams. Diskusija parodė, kad šiuo klausimu yra konsensusas – atrodo, kad jis bus vienintelis su kitų metų biudžetu teikiamas mokestinis pasiūlymas, tad didėti jis galėtų jau nuo 2022 m. sausio.

Šiuo metu NPD siekia 400 Eur. Prezidentas dar šį pavasarį pateikė pasiūlymą jį padidinti iki 450 Eur, jis tikėjosi, kad šis pakėlimas įsigalios jau šiemet. Tačiau Vyriausybė ir Seimo valdantieji nesutiko su tokia iniciatyva, bet pažadėjo, kad NPD didinimo klausimas bus svarstomas kartu su 2022 m. biudžeto projektu.

Kiek numatoma kelti NPD, turi apsispręsti prie Finansų ministerijos veikianti darbo grupė. Anot finansų ministrės, padidinimas turėtų būti derinamas su minimalios mėnesio algos numatomu pakėlimu — nuo šiemetinių 642 Eur iki 730 Eur.

Į diskusijų planą įtrauktas ir klausimas dėl pajamų apmokestinimo – pasak prezidentūros atstovų, darbo santykių apmokestinimas Lietuvoje yra aukštesnis nei kitų gyventojų pajamų. Mėginama žvelgti į estišką sistemą: kai visos pajamos sudedamos į bendrą katilą ir tuomet apmokestinama tam tikrais mokestiniais tarifais. Esą tai galėtų būti siejama su pajamų dydžiu, ypač kalbama apie aukštas pajamas gaunančius gavėjus.

M. Majauskas tikina, kad mokesčių naštos didinti neplanuojama, neturėtų mažėti ir gyventojų pajamos – jos gali tik didėti: išloštų mažiausiai uždirbantieji. NPD didinimo naštą, pasak parlamentaro, galėtų prisiimti biudžetas, vidurinė klasė nukentėti neturėtų.

Kita vertus, jis neatmetė, kad gali būti peržiūrėtos kai kurios mokestinės lengvatos. Tačiau kokių pakeitimų mokestinių lengvatų srityje galima tikėtis, kol kas nekomentuojama. Dėl to esą apsispręs darbo grupė, o vėliau ir Vyriausybė.

Seimo rudens sesijoje taip pat planuojama imtis jau kone samanomis apaugusio klausimo – nulinio mokesčio tarifo reinvestuojamajam pelnui.

VŽ nuomone, pirmoji valdžios kadencijos pusė yra palankiausias metas imtis esminių reformų. Regis, valdantieji demonstruoja ryžtą dar rudens Seimo sesijoje apsispręsti dėl pagrindinių mokestinių pokyčių. Tiesa, vadinti tai mokesčių reforma gal būtų per skambu.

Norisi tikėti ir pažadu, kad jokie sprendimai nebus priimami skubos tvarka – valdantieji tikina pasiryžę elgtis „kaip krištolo parduotuvėje“.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)