Nuo 2022-ųjų pradžios galimas tik NPD pakėlimas, kiti mokesčių pokyčiai – vėliau
Apie tai pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė po pirmadienį prezidentūroje surengto pasitarimo mokesčių sistemos pokyčių klausimais. Prezidentas Gitanas Nausėda į pastarimą pakvietė G. Skaistę, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską bei visų Seimo frakcijų atstovus.
Pasitarimas surengtas valstybės vadovui tikintis išgirsti iš politikų atsakymą, ar yra galimybių dar šioje, rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje Seimo rudens sesijoje, apsispręsti dėl pagrindinių mokestinių pokyčių.
Vienintelis siūlymas
Pagrindinis Seimo rudens sesijos darbas tradiciškai yra kitų metų valstybės biudžeto priėmimas. Kartu planuojamas mokestiniuose įstatymuose nustatytų neterminuotų lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūrėjimas, bet mokesčių peržiūros darbo grupė dar nėra pateikusi galutinių projektų.
G. Skaistė, atsakydama į žurnalistų klausimus, paminėjo, kad bene vienintelis kartu su kitų metų biudžetu teikiamas mokestinis pasiūlymas bus NPD didinimas. Šiuo metu jis siekia 400 Eur. Kiek numatoma kelti NPD turi apsipręsti prie Finansų ministerijos veikianti darbo grupė. Anot ministrės, rugsėjo pabaigoje darbo grupė kaip tik svarstys klausimus, susijusius su socialinės atskirties mažinimu, taigi, ir su NPD didinimu.
„NPD padidinimas turėtų būti derinamas su minimalios mėnesio algos (MMA) numatomu pakėlimu“, – kalbėjo ministrė.
Vyriausybė planuoja kitąmet MMA padidinti nuo šiemetinių 642 Eur iki 730 Eur.
G. Nausėda dar šį pavasarį pateikė pasiūlymą NPD padidinti iki 450 Eur. Prezidentas tikėjosi, kad šis pakėlimas įsigalios jau šiemet. Tačiau Vyriausybė ir Seimo valdantieji nesutiko su tokia iniciatyva, bet pažadėjo, kad NPD didinimo klausimas bus svarstomas kartu su 2022 m. biudžeto projektu.
Spalį prie Finansų ministerijos veikianti darbo grupė turi pateikti galutines išvadas, kokias mokesčių permainas ji siūlytų. Pirmiausia bus nusitaikyta į mokestines lengvatas.
PVM lengvatos
G. Skaistė pirmadienį patikino, kad nebėra prasmės atsisakyti šildymui taikomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, todėl tai esą nebebus siūloma.
Tačiau kokių pakeitimų mokestinių lengvatų srityje galima tikėtis, kol kas nekomentuojama. Dėl to esą apsispręs darbo grupė, o vėliau ir Vyriausybė.
Bet kuriuo atveju, kaip pabrėžė finansų ministrė, bet kokie mokestiniai pakeitimai įsigalios ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų priėmimo. Taigi, netgi jeigu šioje rudens sesijoje Seime būtų apsispręsta ką nors keisti mokesčių sistemoje, pokyčiai įsigaliotų anksčiausiai kitų metų viduryje arba nuo 2023-ųjų.
G. Nausėda yra sakęs, kad mokesčiai turi būti teisingesni ir proporcingesni, esmines korekcijas reikia daryti dabar, tačiau tai nereiškia, kad juos reikia didinti.
Kiti pokyčiai — vėliau
M. Majauskas po susitikimo su prezidentu patikino, kad mokesčių naštos didinti neplanuojama. Kita vertus, jis neatmetė, kad gali būti peržiūrėtos kai kurios mokestinės lengvatos.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius komentavo, kad laukiama politikų sutarimo dėl būtiniausių mokestinių pokyčių, kurie mažintų socialinę atskirtį.
„Kaip ne kartą minėta, Lietuvoje pajamos yra apmokestinamos ne kiek pagal jų dydį, kiek pagal veiklos formą. Dėl mokesčių sistemos teisingumo matosi bendras konsensusas, kad tai reikia spręsti. Kaip tai galėtų būti sprendžiama? Iš vienos pusės tai galima daryti siekiant darbo santykių patrauklumo ir sprendžiant tam tikras socialines problemas. Lietuvoje mes patiriame išaugusią infliaciją, tai, prezidento nuomone, ypač svarbus yra NPD didinimas, kas sutelktų didžiausią naudą mažiausių pajamų gavėjams. Diskusija parodė, kad yra konsensusas dėl NPD didinimo. NPD galėtų koreguotis ir didėti jau nuo kitų metų sausio mėn.“, – sakė jis.
Anot patarėjo, vertinant kitus mokestinius pasiūlymus daugiausia buvo kalbėta apie tai, kad įstatymų įsigaliojimas galėtų būti ne anksčiau nei po pusmečio.
Kita klausimo pusė, V. Augustinavičiaus tikinimu, susijusi su kitų pajamų traktavimu mokesčių kontekste: „Darbo santykiu apmokestinimas yra aukštesnis nei kitų gyventojų pajamų ir čia taip pat buvo pasidalinta įžvalgomis, kaip tai galėtų tobulėti. Vienas žvilgsnių galėtų būti į estišką sistemą. Kai visos pajamos sudedamos į bendrą katilą ir tuomet apmokestinama ta tikrais mokestiniais tarifais. Tai galėtų būti siejama su pajamų dydžiu, ypač kalbama apie aukštas pajamas gaunančius gavėjus. Apie tai dar bus diskutuojama.“, – teigė jis.
Susitikime kalbėta ir apie Žaliąjį kursą bei iniciatyvas labiau apmokestinti automobilius.
„Prezidento nuomone, labai svarbu derinti tiek prevencines, tiek skatinamąsias priemones, nes neturėtų Žaliasis kursas būti tik su mokesčių didinimu“, – sakė patarėjas.
Seimo rudens sesijoje taip pat planuojama svarstyti ir pasiūlymus dėl nulinio mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui.
Svarbiausia kokybė
Atskirai su žurnalistais kalbėdamas Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus nesiėmė komentuoti, ar mokesčių pakeitimai galėtų būtų priimti su kitų metų biudžetu. Pasak jo, svarbiausia yra ne terminai – svarbu dažnai nekaitalioti mokesčių.
VERSLO TRIBŪNA
24 apartamentų projektas „Basanavičiaus“ įneša avangardo į Vilniaus prabangaus nekilnojamojo turto rinką. Daugiau nei šimtmetį istorijos menantis pastatas, kūrybinės NT vystymo kompanijos „reefo“ rankose atgimsta į kokybiškam gyvenimui pritaikytą, meno galeriją primenantį ir moderniais sprendimais stebinantį naują prabangos standartą rinkoje.
Maksimalus dėmesys klientams, greitis ir atidumas klientui – štai, kaip pasikeitusį prekės ženklą pristato „MaxZaliuzes.lt“. Iki šiol klientams šis ženklas buvo pažįstamas kaip „123zaliuzes.lt“. Įmonę, kuriai taip pat priklauso ir „Domus Lumina“, įsigijo ilgametę patirtį tarptautinėje verslo arenoje sukaupęs, pastaruosius dvejus metus įmonių grupei vadovavęs airis Murray Clark. Šiandien „MaxZaliuzes.lt“ atstovai atskleidžia, kad klientų laukia ypatingos naujovės ir dar geresnė paslaugų kokybė.
LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ efektyvumo link žengia pasitelkusi dirbtinį intelektą, skaitmenizavimą ir automatizavimą, mobilius robotus bei dronus. Naujovės keičia ne tik įmonės darbuotojų darbą, bet svarbiausia – svariai prisideda prie kokybiškesnių pervežimo paslaugų.
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
„Kokybinis aspektas yra labai svarbus, nes mokesčių srityje turbūt kas blogiausia gali būti, tai dažnas keitimas ir taisyklių kaitaliojimas. Aš suprantu, kad gali būti įvairūs motyvai būtinai spėti su biudžeto procesu, bet, mano galva, kokybinis elementas yra svarbesnis“, – žurnalistams pirmadienį sakė jis.
„Jeigu mokesčiai yra peržiūrimi, tai turbūt turėtų būti nukreiptas dėmesys į pačios peržiūros kokybę, negu būtinai spėti į vieną arba kitą terminą“, – pridūrė jis.
