Giliau į tiekėjų kišenę
Įmonės, kurios stokoja finansavimo, yra linkusios intensyviau naudotis prekybos kreditais ir taip perduoti bent ketvirtadalį likvidumo šoko savo tiekėjams.
Išeitis iš pažiūros gal ir nebloga.
Baimė dėl partnerių gebėjimo atsiskaityti tarpusavyje, kuri prasidėjo pandemijos pradžioje, nuo pernai rudens atslūgo, ir palengva viskas ėmė grįžti į savo vietas.
Prekinių kreditų tarpininkų vertinimu, kredito limitų suteikimas paspartėjo į eksportą orientuotose pramonės ir didmeninės prekybos šakose. Sparčiai atsigavo limitų suteikimas pastatų statybos įmonėms.
Viena iš priežasčių, dariusių įtaką naujų limitų poreikiui, buvo, kad įmonės dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių buvo priverstos ieškoti naujų tiekėjų.
Įmonių finansų ekspertai pastebi ir kitą svarbią tendenciją, kad padėtis tarpusavio atsiskaitymų srityje gerėja, bet ji dabar „sluoksniuojasi“.
„Kas buvo geras klientas, tapo dar geresnis, o kam, pavyzdžiui, buvo išjungta deguonies kaukė (pvz., neliko mokestinių atidėjimų ir kitų subsidijų), tai tokia bendrovė nebebus jau tokia gera klientė“, – aiškina Romualdas Trumpa, prekinių kreditų draudimo tarpininkės „Credeo“ rizikos vertinimo vadovas.
Nereta įmonė uždirba panašius pinigus, kaip ir iki pandemijos su tuo pačiu klientų portfeliu, tačiau tai iš dalies pavyksta dėl nuo pandemijos nukentėjusiems klientams išmokėtų subsidijų, atidėtų mokesčių – šitais pinigais dalis nuo COVID-19 nukentėjusių klientų vis dar apmoka sąskaitas. Šių pinigų nelikus prekių tiekėjai ir paslaugas teikiančios įmonės, tikėtina, susidurs su nauja realybe.
Išties per pandemiją atidėti mokesčiai tapo kone efektyviausia priemone, leidusia vykdyti įmonėms tarpusavio atsiskaitymus. Tačiau su vasara pasibaigus ir mokestinėms atostogoms jau po keleto mėnesių išryškės tai, apie ką kalba rizikos vertinimo analitikai.
Ekspertai pataria, kad kai dalis esamų klientų tampa rizikingi, norint saugiai uždirbti tuos pačius pinigus, reikia naujų klientų.
Išties verslas nesėdi sudėjęs rankų. Draudikų prekinių kreditų portfelyje, įvairiais vertinimais, 10–20% sudaro nauji limitai naujiems klientams.
Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė, kalba, kad pandemijos metu įmonės kur kas aktyviau tikrina verslo partnerių veiklos rezultatus, domisi, kuriai rizikos klasei jie priklauso.
„Esant tokiai dinamiškai rinkos situacijai, patariame nuolat stebėti savo tiekėjus bei kitus partnerius ir laiku reaguoti į pokyčius. Kylant abejonių, patariame reikalauti išankstinio apmokėjimo, aptarti griežtesnes sankcijas vėlavimų atvejais, tartis dėl užstatų ar kitų garantijų“, – vardija J. Rojaka.
Pasibaigus mokestinėms atostogoms, su iššūkiais labiausiai gali susidurti viešbučiai, restoranai, laisvalaikio paslaugų ir statybos sektoriai. „Scorify“ duomenimis, šiuo metu tarp įmonių, turinčių skolų „Sodrai“, daugiausia yra iš paslaugų sektoriaus – apie 9.400. Toliau rikiuojasi statybos (apie 3.000) ir mažmeninės prekybos (apie 3.000) sektoriai.
Tiesa, nemaža dalis verslų su VMI (bei „Sodra“) pasirašė mokestinės paskolos sutartis, kurios leido dešimtims tūkstančių bendrovių dar kuriam laikui be palūkanų atidėti daugiau nei 400 mln. Eur mokesčių sumokėjimą VMI.
Tačiau apie 200 mln. Eur, dėl kurių tokios sutartys nebuvo sudarytos, mokesčių administratorius nuo skolininkų sąskaitų galės nusirašyti jau nuo š. m. lapkričio.
VŽ nuomone, verslas dar turi mažiau nei du mėnesius savo buhalterijoje paieškoti skeletų ir peržiūrėti klientų portfelį, kad nereikėtų stoti į nemokių bendrovių gretas kartu su bankrutavusiais klientais.
Lyginant su įmonių įsipareigojimais kitoms įmonėms (prekiniais kreditais), kurie, Lietuvos banko duomenimis, sudaro daugiau nei 8 mlrd. Eur, tie 200 mln. Eur gal ir neatrodo dideli pinigai, tačiau tai nieko neliečia tol, kol nesutrinka konkrečios įmonės atsiskaitymų grandinė.
