2021-09-10 08:50

Ministrams atėjo ruduo

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Viena naujausių ir svarbių naujienų politikos lauke, kaip jau rašė „Verslo žinios“ – buvęs premjeras Saulius Skvernelis kartu su 12 savo šalininkų pagaliau įgyvendino tai, apie ką kalbėta kelerius metus. Spjovė į neegzistuojančią Ramūno Karbauskio barzdą ir įkūrė frakciją „Vardan Lietuvos“.

Iš pirmo žvilgsnio, galima pasidžiaugti: „pagaliau susiprato“, kitu kampu pažvelgus – „išdavė“. Priklauso nuo požiūrio. Galima premjerą išsinuomoti, galima lizinguoti, galima keliuką iki jo trobesių asfaltuoti. Kas prisimins? Ramūnas Karbauskis tikrai prisimena ir primins, jei rinkėjai pamirštų, taigi Sauliui teks per politikos purvą klampoti. UAB „Paliūtis“ visame pasaulyje garsėja savo gaminamais guminiais batais, niekada nevėlu kreiptis.

Apie „giluminius“ procesus diskutuoti ketinanti žiniasklaida jau tiesina dalgius: bus forumų beigi debatų. Valdantieji turėtų džiaugtis, nes, nors niekas iš jų valdymo svertų neketino atimti, dabar bus Seime lengviau. Metus gal ir bus galima paviršium slysti, o paskui S. Skvernelis eis valdžios imti, bet sutiks R. Karbauskio argumentus, kurie nebus patys maloniausi. Taip ir žaidžiam smėlio dėžėje.

Kad ir kaip norėtųsi pasišaipyti ar pajuokauti, neturime tokios prabangos. Gyvename ant geopolitinių santykių parako statinės, ne S. Skvernelio, R. Karbauskio ir Ingridos Šimonytės, Gabrieliaus Landsbergio tarpusavio „meilės“ yra svarbu. Pagrindinis klausimas – kiek kiekvienas mūsų yra pasirengęs ginti Tėvynę ir savo namus?

Tada kyla daugiau klausimų apie tarpusavio pasitikėjimą. Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė kalbėjo, kad PVM mokestis bus padidintas tik krizinių laikotarpiu, bet taip ir nesugrįžo iki 18%. Ne A. Kubiliaus problema, blogiau, kad nemokame laikytis pažadų, taip prasideda nesmagumai, negražiai sakant – mėšlas ir niekas nenori būti Herakliu arklides mėžiančiu.

Vienu metu buvo dėta vilčių, kad I. Šimonytė sugebės atstatyti tarnybos autoritetą ir norą joje dirbti. Neatstatė. Nėra nei pinigų, nei pagarbos šiai auditorijai. Akivaizdu, kad pandemija ir imigrantai suvalgė daug resursų, bet gaisrų gesinimas nėra prakeiksmas, kurio negalima suvaldyt. Ar kas žinot Vyriausybės kanclerės vardą ir pavardę? 99% respondentų sunkiai atsakytų. Gal ir nereikia žinot, kad tik ši institucija dirbtų.

O ties „dirbtų“, kliūnam. Smarkiai. Ministrų kabinetą galbūt derėtų peržiūrėt, tik naivu klausti, kas yra Lietuvos Respublikos lyderis/lyderė?

Lenkim pirštus: kas žinote, kas yra žemės ūkio ministras? Kas vadovauja Teisingumo ministerijai? Krašto apsaugos ministras bent Briuselyje buvo?

Galbūt visi dirba, tik darbų nesimato per drovumą nesimato.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791