D. Vitkauskas. Bus ir trečias, ir ketvirtas skiepas

Publikuota: 2021-08-23
Nuotr. iš asmeninio albumo
svg svg
Nuotr. iš asmeninio albumo
Teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas

Oficialu – COVID-19 vakcina mus apsaugo ilgiau nei 6 mėnesius. Bet pats laikas visuomenei priprasti skiepytis bei planuoti, kad bus ir trečia, ir ketvirta skiepų dozė. Tiesa, didėja skiepų įvairovė ir tuo pačiu neaiškumas, ar vėl reiks skiepytis pirmosios kartos vakcinomis, kurių turime perteklių, ar antrosios kartos skiepais, kurie dabar kuriami specialiai kovai su delta ir kitomis viruso atmainomis

Lietuva turėtų nedelsiant susikoncentruoti į įsigijimą „Moderna“ ir „Pfizer“ tik ką pagamintų ir šiuo metu jau testuojamų naujų vakcinos „boosterių“, o taip pat kitų antrosios kartos COVID-19 vakcinų.

Bet pasiaiškinkime iš pradžių, iš kur apskritai atsirado trečio skiepo idėja.

1. Jei vakcinos veikia kaip tikėtasi, kam reikalingas trečias skiepas?

Vakcinos veikia. Tai, kad naujos COVID-19 atmainos, būtent delta, pramuš kai kurių paskiepytų asmenų imunitetą, buvo tikėtina. Šiuo metu visų šalių naudojamos pirmosios kartos COVID-19 vakcinos buvo sukurtos pernai, iki atsirandant atmainoms. Pagrindinis COVID-19 vakcinacijos tikslas — nukirsti paciento simptomus, išvengti hospitalizacijos ir mirties. Delta daugiausia chaoso sėja šalyse, nepaskiepijusiose didesnės dalies populiacijos. Analitikai mano, kad realus mirčių nuo ligos skaičius Indijoje, iš kurios kilo delta, yra beveik 4 milijonai, t.y. dešimt kartų daugiau, nei atsispindi oficialioje statistikoje. Lietuvos statistikos departamentas rugpjūčio bėgyje turėtų pateikti apibendrintą statistiką apie paskiepytų ir nepaskiepytų žmonių susirgimus, hospitalizacijas ir mirtis. Vadovaujantis kol kas turimais duomenimis, bent 90% šių negatyvių atvejų Lietuvoje yra būtent tarp nepasiskiepijusių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

2. Ar žmogus gali skiepytis skirtingų gamintojų vakcinomis?

SAM nusprendė leisti maišyti skirtingų gamintojų COVID-19 vakcinas tarp pirmosios ir antrosios dozių. Šį „mix-and-match“ strategija yra pirmiausia kai kurių šalių politikų, ne ekspertų, iniciatyva. Ji oficialiai nerekomenduojama nei vakcinos gamintojų, nei Europos vaistų agentūros (EMA). Bet preliminarūs tyrimai Ispanijoje ir Vokietijoje rodo, kad toks kokteilis nebūtinai nesaugus. Ši idėja pradėta svarstyti dar metų pradžioje Didžiojoje Britanijoje, kuri žymiai daugiau žmonių nei ES nutarė skiepyti vietine „Astra Zeneca“ vakcina, pagaminta pagal tradicinę adenovirusinę vektorinę technologiją. Ši vakcina pasirodė mažiau efektyvi, nei mRNA technologija pagrįstos vakcinos („Moderna“, „Pfizer“). Tačiau skiepijant nuo kai kurių kitų ligų, tarkim poliomielito ar Ebolos viruso, „mix-and-match“ požiūris yra EMA pripažintas ir taikytas praktikoje.

3. Kiek išsilaiko vakcinos sukurtas imunitetas? Kada reiks skiepytis po antros dozės?

Naujausi pačių gamintojų klinikiniai tyrimai rodo, kad „Moderna“ vakcinos efektyvumas ja paskiepyto 2 dozėmis paciento organizme per 6 mėnesius nukrenta nuo tik 1% nuo 94% iki 93%. Anot analogiškų „Pfizer“ tyrimų, efektyvumas per 6 mėnesius nukrenta nuo 96% iki 84%. Nepriklausomų šaltinių tik ką paskelbti tyrimai dėl šių pirmosios kartos vakcinų efektyvumo būtent deltos atmainos atžvilgiu rodo, kad „Moderna“ iki šiol išlaiko 76% efektyvumą, o „Pfizer“ – 42%.

Taigi, protinga prielaida, kad vakcinos bus pakankamai tvarios bent metus, nors veiks silpniau prieš naujas COVID-19 atmainas. Dėl to teisingas sprendimas ES Žaliojo sertifikato galiojimo laiko paskiepytiems neberiboti 6 mėnesiams. Metų bėgyje po paskiepijimo antra doze vakcinos efektyvumui ir, savo ruožtu, Lietuvoje galiojantiems skiepų pažymėjimams (tiek ES Žaliajam sertifikatui, tiek Galimybių pasui) pratęsti greičiausiai reiks trečiosios arba „boosterio” dozės.

4. Ar didžiausios rizikos grupės šį rudenį bus skiepijamos nauju „boosteriu“?

Ne. SAM nutarė, kad tai bus tos pačios pirmos kartos vakcinos trečia injekcija. Nei vakcinų gamintojai, nei EMA to oficialiai nerekomenduoja. Trečia tos pačios vakcinos dozė gali būti tik būdas padidinti antikūnių skaičių ir tuo pačiu prailginti vakcinos galiojimo laiką imuninį nepakankamumą turinčiuose pacientuose, anot JAV Federalinės vaistų agentūros (FDA). O idėja naudoti esamus vakcinų rezervus skiepijant platesnį rizikos grupių ratą pirmiausia pradėta taikyti Izraelio politikų šių metų vasaros pradžioje, pradėjus plisti deltai. Vokietija ir kai kurios kitos ES šalys netrukus paskelbs apie tokį sprendimą. Ar truputį nepanašu į tai, kad pacientui būtų duodama dar viena tabletė nuo gerklės, tikintis, kad ir kosulys praeis? Juk delta, kaip ir kitos COVID-19 atmainos, yra šiek tiek skirtingas virusas nei originalus variantas, kovai su kuriuo pernai buvo sukurtos visos šiuo metu turimos vakcinos.

5. Kokia vakcinos „boosterio“ dozė efektyviausiai veiks prieš deltą?

Tinkama visiems paskiepytiems trečioji dozė turėtų būti atnaujinta antrosios kartos vakcina, o ne dar viena senesnio modelio injekcija. Tiek „Moderna“, tiek „Pfizer“, tokius naujus „boosterius“ jau pagamino. Skirtingai nuo tradicinių vakcinų technologijos, šių gamintojų naudojama mRNA platforma leidžia labai greitai sukurti prie naujų viruso atmainų pritaikytus vakcinų kandidatus ir modeliuoti kelis naujus vakcinų variantus tarpusavyje, siekiant optimalaus rezultato prieš atmainas. „Moderna“ tik ką paskelbė apie „galingą“ pacientų imuniteto atsaką prieš deltą po trečios injekcijos šia nauja versija. „Pfizer“ klinikinius tyrimus dėl savo naujo „boosterio“ pradeda jau šį mėnesį. Antrosios kartos vakcinas, kovojančias su visomis esamomis COVID-19 atmainomis, testuoja ir kiti gamintojai.

6. Ar vėliau bus reikalinga ir ketvirtoji vakcinos dozė, o skiepijimasis nuo COVID-19 taps sezoniniu?

Taip, artimiausius kelis metus tai atrodo pats realistiškiausias scenarijus. Naiviai nesitikėkime, kad delta bus paskutinė viruso mutacija. Tačiau yra ir geros žinios. „Moderna“ ruošiasi, kad COVID-19 vakcinos „boosteriai“ veiks ne tik prieš COVID-19 ir jo naujas atmainas, bet ir prieš gripą ir kai kurias kitas kvėpavimo ligas. Panašaus platesnio veikimo efekto galima tikėtis ir iš kitų šiuo metu kuriamų antrosios kartos COVID-19 vakcinų. Dėl to nepatogumas dažniau skiepijantis bus kompensuojamas nušaunant du zuikius ir apsisaugant nuo kitų ligų.

7. Ar skiepydami šiemet pasieksime kolektyvinį imunitetą nuo COVID-19?

Ne. Kolektyvinis imunitetas reikalauja paskiepyti bent 70% populiacijos, anot pernai paskelbto medicininio žurnalo „The Lancet“ straipsnio. Bet naujos viruso atmainos ir nežinomas ilgesnis vakcinų efektyvumo laikas skatina šį KPI pakelti. Kuo vakcinos veiks trumpiau ir kuo daugiau bus naujų atmainų, tuo reiks daugiau imunizuotų skiepais. Dėl šių priežasčių daug ekspertų jau kalba apie bent 80% ar net 90% paskiepytųjų minimumą. Tokio rodiklio nepasiekė ir artimiausiu metu nepasieks net ir ES šiuo atžvilgiu pirmaujanti Danija, kur bent vieną skiepą gavo 76% žmonių. Palyginimui, Lietuvoje šis skaičius kol kas tik 59%. Net jei pridėtume beveik 10% Lietuvos neskiepytos populiacijos, kurie registruoti e.sveikatoje kaip persirgę ir natūraliai įgiję imunitetą, kol kas esame tolokai iki šios minimalios 70% ribos. Be to, persirgimu įgytas imunitetas irgi turi ribotą medicininį (ir teisinį) galiojimo laiką, o delta pramuša persirgusiųjų imunitetą agresyviau, nei paskiepytųjų.

8. Ar reikės skiepyti vaikus?

Vaikų iki 18 metų skiepijimas ir yra raktas į kolektyvinį imunitetą, nes ši populiacijos dalis daugumoje išsivysčiusių šalių sudaro 20% ir daugiau. Šiuo metu ir „Moderna“, ir „Pfizer“ vakcinos prieinamos vaikams nuo 12 metų. Jei anksčiau vakcinos „skieptikų“ žarstytas argumentas, kad „vaikai neserga COVID“ nebuvo iki galo paneigtas, delta galutinai sugriovė šį mitą. Deltos atveju mažamečiai vaikai ir hospitalizuojami, ir miršta, nors leidžiamos jiems vakcinos kol kas nėra.

Taigi, rankų nuleisti dėl kolektyvinio imuniteto nereikia. Reiktų tęsti skiepijimo skatinimo politiką, kurią Lietuva pradėjo viena pirmųjų ES dar gegužės mėnesį Galimybių paso ir ES žaliojo sertifikato instrumentais. Dabar apie tokį pat požiūrį jau kalba beveik visos išsivysčiusios šalys.

Tačiau skubėti siūlyti pirmosios kartos vakcinų kaip tinkamos trečiosios dozės nereiktų, galbūt išskyrus tik didžiausias rizikos grupes. Esamą senesnių vakcinų perteklių geriau padovanokime Ukrainai, Gruzijai ir kitoms svarbioms partnerėms, kurios toliau išgyvena skiepų deficitą. Tuo tarpu tinkamai trečiajai dozei valdžia nedelsiant turėtų įsigyti „Moderna“ ir „Pfizer“ tik ką pagamintų naujų „boosterių“, o taip pat kitų antrosios kartos COVID-19 vakcinų. Visos Lietuvos pajėgos Briuselyje jau dabar turi susikoncentruoti siekiant išvengti naujų vakcinų deficito žiemą.

Komentaro autorius – Dovydas Vitkauskas, teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Januška. Akis, kuri nemato toliau blakstienų 6

„Nekenčiu nežinojimo, menkos vaizduotės, akies, kuri nemato toliau už savo blakstienas. Viskas yra įmanoma.

Nuomonės
2022.07.01
Putinas „pasistengė“ NATO labui 2

Pasibaigus istoriniu tapusiam NATO viršūnių susitikimui Madride, Lietuva kiek atsikvėpė – priimtas ilgai...

Nuomonės
2022.07.01
K. Gečas. Dvi realybės: spąstai, į kuriuos nuolat papuola politikai ir verslo vadovai

Stebiu su tranzito į Kaliningrado sritį ribojimu susijusią komunikaciją ir darausi išvadą: eilinį kartą...

Nuomonės
2022.06.30
Spec. aptarnavimo zona Rusijai? 1

Lietuva, taikanti ketvirtojo paketo nuostatas, draudžiančias Rusijai gabenti sankcionuotas prekes per mūsų...

Nuomonės
2022.06.30
Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
2022.06.29
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 13

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 7

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku