D. Vitkauskas. Ruoškitės, rudenį lauks nauji suvaržymai
Nepasiekus bent 70% imunizuotų skiepais, situacija bus grėsminga rudenį, siautėjant naujoms viruso atmainoms.
Vakcinacijos strategijos neturėjimas trukdė priimti efektyvius sprendimus. Valdžiai tik dabar tapo aiškus faktas — paklausos vakcinai stoka. Nors ekspertai apie tai perspėjo dar prieš 6 mėnesius. Bet buvo padaryta ir gerų sprendimų.
1. Galimybių pasasGeriausias ir tinkamiausiu laiku įgyvendintas valdžios sprendimas, sekant Izraeliu ir kitomis pirmaujančiomis vakcinacija šalimis. Leidžiame labiau judėti, rinktis ir vartoti paskiepytiems.
Itin efektyvus įrankis įtikinant skiepytis didžiausią vakcinos „skieptikų“ kategoriją – 18-35 metų jaunimą. Šalys, turinčios skiepų pasą ar jo analogą, nacionaliniu mąstu pasiekė geresnius rezultatus (Izraelis 60% pilnai paskiepytų) nei tos, kurios to nepadarė (JAV, 47%).
Puiku, bet kartu leidžiame Galimybių paso privalumus ir imuniteto neturinčiam su COVID-19 neigiamu testu? Ir dar kai kuriais atvejais testus darome nemokamus. Taip tikimės atgrasinti ar paskatinti „skieptikus“?
2. ES Žaliasis sertifikatasNe mūsų valdžios sprendimas, bet, nežiūrint to, labai naudingas skatinant masinę vakcinaciją ir palengvinant keliones ES viduje.
Kaip dažnai būna perkeliant ES teisę, Lietuvos valdžia užsiima Briuselio taisyklių „paauksavimu“. Jei ES sako, kad persirgimo / pasveikimo galiojimo laikas – 180 dienų, kodėl SAM jį Lietuvoje pratęsia iki 210 dienų?
Ar neturime pakankamai vakcinų skiepyti persirgusius? Didelė dalis iš 250.000 eSveikatoje užskaitytų persirgusių asmenų skiepytųsi, jei tik jiems valdžia leistų tai padaryti anksčiau.
Gal geriau nelaukdami instrukcijų iš Briuselio tiesiog pratęskime vakcinos galiojimo laiką iki 12 mėnesių? Anot naujausių duomenų, paskelbtų „New York Times“ praeitą savaitę, mRNA vakcinos gali būti itin tvarios, gal net sukurti imunitetą visam gyvenimui.
Bet kokiu atveju, skirtingai nuo persirgimo / pasveikimo, vakcinos galiojimo laiką galime pratęsti ne tik teisine prielaida, bet ir faktiniu sprendimu – „booster“ (papildoma) doze, kuri, tikėtina, bus efektyvesnė ir nuo naujų viruso atmainų.
3. Vakcinacijos decentralizacijaProceso atidavimas savivaldybėms pasiteisino, nors ir su retomis išimtimis, ypač galvojant apie problemas Šiauliuose ir kai kuriuose Rytų Lietuvos rajonuose.
SAM mažiau nei prieš mėnesį savo svetainėje raudonu rašalu apie esminį vakcinos efektą skelbė kad „pasiskiepiję nuo COVID-19 gali vėl susirgti ir apkrėsti kitus“. Taip, turintys vairavimo teises irgi sukelia avarijas. Bet ar tai priežastis kvestionuoti vairuotojo pažymėjimo fundamentalią naudą, iš esmės mažinant eismo įvykių rizikas?
Su SAM „no risk“ požiūriu į komunikaciją stipriai kontrastuoja JAV CDC (Federalinė sveikatos agentūra), kuri jau prieš mėnesį pagaliau pasiūlė geriausią meduolį pilnai pasiskiepijusiems – rekomendaciją nedėvėti kaukės. Gal ir SAM paseks?
4. eSveikataBe jos nebūtų pavykę automatizuoti rezervacijas ar realiu laiku sugeneruoti duomenis Galimybių pasui ir ES Žaliajam sertifikatui. Savo ruožtu eSveikata nebūtų funkcionavusi be kitų seniau Lietuvoje padarytų namų darbų, ypač gyventojų registro ir mobilaus parašo.
Ir vakcinos sertifikavimo patikimumo lygis Lietuvoje bus aukštesnis nei kitur ES. Dabar belieka tik „mažytė“ užduotis ateičiai – pagaliau paversti eSveikatą pilnaverčiu pacientų registru, kuriame automatiškai bėgiotų tik standartizuoti duomenys, o ne pacientai ar gydytojai su dokumentais.
5. Verslo vaidmuo vakcinuojant Lietuvoje buvo ir yra nepakankamas„Starbucks“, „McDonalds“, „Amazon“ ir kitos didžiosios JAV bendrovės apmoka atostoginius ar laisvadienius paskiepytiems darbuotojams.
„LA Dodgers“ beisbolo stadione Kalifornijoje ir netgi bažnyčiose Vašingtono valstijoje siūlomos atskiros eilės ir sėdimos vietos paskiepytiems.
„Lidl“ JAV moka po 200 USD bonusą kiekvienam paskiepytam darbuotojui. Ar laisvoje visuomenėje išėjimas iš karantino turi būti suprantamas išimtinai kaip valdžios ar verslo ir žmonių solidarumo reikalas?
Neramina Lietuvos pramogų industrijos vaidmuo. Ilgiausiai ir garsiausiai verkšlenę dėl karantino draudimų, valdžiai tik juos atlaisvinus kaip grybai po lietaus skelbiami „didžiausi“, „beprecedentiniai“ šou.
Vienok, JAV sporto ir kitų masinių renginių organizatoriai atsakingai riboja įleidžiamų žmonių kiekį, jį didina priklausomai ir nuo žiūrovo skiepų statuso. Ar masinių renginių organizatoriai neįšaus patys sau į koją, jei taip paskatintos naujos COVID-19 bangos sąlygos lems šalies uždarymą šį rudenį?
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Kol įvairaus plauko „skieptikai“ aiškina, kad negalėjimas išlenkti bare čerkos be Galimybių paso yra holokaustas, genocidas ar aparteidas, būtų pats laikas įsijungti mūsų teisės ir kitų mokslų korifėjams ir padėti išsklaidyti žmonių abejones dėl tariamos diskriminacijos. Užtektų tik prisiminti, kas dėstoma pirmakursiams studentams apie neparastąją padėtį, proporcingumą, būtinumą, grėsmės individualizavimą, klientų saugumą ar sveiką protą kaip politikos legitimumo sąlygas?
O JAV Teksaso valstijos teismas prieš 3 savaites pripažino Houston Methodist ligoninės kaip darbdavio teisę atleisti virš 170 nesiskiepijusių darbuotojų (iš viso ten dirba virš 26.000). Sunku būtų apkaltinti vieno liberaliausių pasaulio miestų San Francisko JAV valdžią nepagarba laisvėms, nors tai pirma savivaldybė, kuri oficialiai paskelbė, kad drausmins arba atleis atsisakiusius skiepytis visus iš savo 37.000 darbuotojų.
7. Vaikų skiepijimas yra raktinė užduotis, nuo kurios priklausys minėtų strateginių tikslų pasiekimasAsmenys iki 18 m. sudaro beveik 20% Lietuvos populiacijos. Vaikai nuo 12 metų jau skiepijami. Vaikai yra laivai, lengvai pernešantys virusą ir tam, kas gali mirti. Tiriant vakcinų poveikį jau nustatyta, kad paskiepytas asmuo ne tik turi mažesnę tikimybę susirgti pats, bet ir perduoti virusą kitam.
Bet vėlgi ką daryti su tėvais „skieptikais“? Juos galima palenkti žymiai paprastesnėmis finansinėmis priemonėmis. „Skieptikai“ gali turėti savo nuomonę, tačiau jiems tai turi pasidaryti nepatogu ir brangu.
Tam orientuota politika jau egzistuoja, dėl to dviračio išradinėti nereikia. Vokietijoje, Čekijoje tėvai gali gauti iki 2.000 Eur baudą už leidžiamą į darželį ar mokyklą vaiką, neskiepytą nuo 9 pagrindinių „tradicinių“ virusinių infekcijų (raudonukės, tymų ir t. t.).
Ekspertai kai kuriose šalyse, įskaitant JAV, jau beveik susitaikė, kad 70% paskiepytų minimumo nepasieks. Lietuvai kol kas nereiktų su tuo susitaikyti. Taip, mieste paskiepijama daugiau nei rajonuose. Problema tik ta, kad virusas ir jo atmainos nepaiso viename regione pasiekto rezultato, jei imunizacija kitame regione stipriai atsiliks. Labai nesinorėtų Lietuvoje matyti vakcinuotus ir nevakcinuotus regionus, kuriose gali didėti ne tik epidemiologinė, bet ir socialinė-ekonominė atskirtis.
Kokį rezultatą šių metų gale pasieks visa Lietuva, priklausys ne tik nuo valdžios sprendimų, bet ir nuo žmonių ir verslo solidarumo šioje beprecedentėje krizėje.
Komentaro autorius Dovydas Vitkauskas daugiau nei du dešimtmečius dirba teisingumo ir viešojo valdymo reformų srityje įvairiose Europos šalyse, pataria valdžiai kaip ekspertas ir vadovauja įvairiems ES projektams.
