D. Palavenis. Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo viražai Lietuvoje

Š. m. birželio mėn. pradžioje buvo paskelbta, jog finansavimas krašto apsaugos sistemai (KAS) 2021 m. didės 20,7 mln. Eur ir bendrai sudarys daugiau nei 1 mlrd. Eur. Tikėtina, kad išliekant grėsmėms finansavimas KAS ateityje nemažės, o augs nuosekliai ir 2030 m. pasieks 2,5% BVP.
Įsigijimai ginkluotei ir karinei įrangai sudaro didesnę dalį karinio biudžeto, pvz., 2021 m. planuojama, kad išlaidos ginkluotės ir įrangos įsigijimams sudarys ne mažiau kaip 20,63% visų KAS išlaidų, t. y. 307 mln. Eur. Pagal NATO standartus, šalims rekomenduojama ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimams skirti ne mažiau kaip 20% nuo bendrai skiriamų asignavimų krašto gynybai.
Po „auksinių šaukštų“ skandalo 2014 m. pirkimų sistema KAS buvo reorganizuota. Nustatyta, jog su šalies gynyba susijusius pirkimus nuo 2018 m. vykdys centralizuota pirkimų institucija – Gynybos resursų agentūra (GRA). Pagal viešai prieinamus duomenis, GRA 2020 m. įvykdė apie 95% visų KAS pirkimų ir pasirašė sutarčių už 312,6 mln. Eur. Šiais metais GRA numato vykdyti įsigijimų už 700 mln. Eur sumą.
Pagal GRA teikiamą informaciją, vykdant KAS įsigijimus apie 70% gynybos biudžeto lieka Lietuvoje perkant prekes, paslaugas bei sumokant mokesčius. O iš užsienio gamintojų dažniausiai įsigyjama ginkluotė. Šis momentas yra įdomus ir tuo, nes dažniausiai tokio tipo įsigijimai yra vykdomi pritaikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas išimtis.
Yra kelios išimtys, numatytos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme. Pirmoji išimtis taikoma, kai įsigijimai vykdomi tarpvalstybinio susitarimo pagrindu. Pvz., kelios valstybės bendrai vykdo tam tikros ginkluotės pirkimus.
Antroji išimtis, kai įsigijimus atlieka tarptautinė organizacija. Pvz., Lietuva naudojasi NATO pirkimų ir paramos agentūros (angl. NSPA) paslaugomis. Pasak KAS atstovų, NSPA paslaugomis naudojamasi dėl to, kad „NATO agentūra, surinkdama poreikį iš visų NATO valstybių, gali vykdyti didesnio kiekio įsigijimus, o tai leidžia sumažinti vieneto kainą“.
Trečioji išimtis – pirkimams, kurių metu būtų atskleista informacija, susijusi su esminiais valstybės saugumo interesais, tačiau tokiu atveju turi būti Vyriausybės sprendimas. Pats žinomiausiais visuomenei tokio turinio sprendimas būtų 2014 m. rugpjūčio 20 d. Vyriausybės pripažinimas, kad pėstininkų kovos mašinų įsigijimas turi įslaptintos informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams.
Ketvirtoji išimtis – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros įsigijimams, atliekamiems pagal Lietuvos ir kitų ES valstybių narių bendradarbiavimo programas. Yra kelios papildomos išimtys, susijusios su karinių vienetų perdislokavimu ir jų aprūpinimu operacijos rajonuose, su žvalgybinio pobūdžio veikla, arbitražo ir finansinių paslaugų įsigijimais.
Tarp viešai prieinamų duomenų nebuvo galima rasti teisės aktų ar tvarkų, nustatančių papildomus reikalavimus vykdant įsigijimus visais Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme numatytais išimties atvejais.
Esant tokioms aplinkybėms tikėtina, kad civilinės kontrolės mechanizmai, funkcionuojantys KAS bei už KAS ribų, užtikrina maksimalų skaidrumą bei priimtiniausias ginkluotės įsigijimo sąlygas.
Minėti civilinės kontrolės mechanizmai yra:Gynybos resursų grupė;
Gynybos resursų taryba;
Vyriausybė;
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK);
Valstybės gynimo taryba.
Papildomai reikėtų pažymėti, kad Krašto apsaugos ministerija privalo informuoti NSGK apie įsigijimų planus ir numatomą priimti sprendimą dėl naujo įsigijimo projekto, kurio vertė viršija 20 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu nebuvo didelių skandalų bei kontroliuojančių institucijų, tokių kaip Valstybės kontrolės bei Viešųjų pirkimų tarnyba, neigiamų išvadų ginkluotės bei karinės technikos įsigijimo srityje, galime daryti išvadą, jog įvykdyta įsigijimų reforma KAS yra efektyvi, veikianti be didesnių trūkumų.
Papildomai įstatyme yra užsimenama, jog, vykdant pirkimus, turi būti laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 346 straipsnio nuostatų. Pasak tyrėjo Viliaus Kuzminsko, ES valstybei narei siekiant pasinaudoti SESV 346 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, būtina įvykdyti dvi sąlygas: pirma, perkamos priemonės turi būti susijusios su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ir prekyba ir, antra, priemonės turi būti pripažintinos būtinomis gyvybiniams atitinkamos valstybės narės saugumo interesams apsaugoti.
Labai svarbu įvardinti ne tik konkretų saugumo interesą, bet ir pagrįsti ryšį tarp šio saugumo intereso ir konkretaus sprendimo pirkti. ES Komisijos nuomone, valstybės narės turėtų taikyti SESV 346 straipsnį įvertindamos kiekvieną konkretų atvejį. Tyrėjas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ES Komisijos griežtesnė pozicija nėra įtvirtinta ES Teisingumo Teismo bylų praktikoje.
Kalbant apie tarpvalstybinius susitarimus, kuriems yra taikoma išimtis, mokslininkai atkreipia dėmesį, jog tokio tipo įsigijimai turi pliusų ir minusų, palyginti su tiesioginiu įsigijimo būdu iš gamintojų. Valstybė, kuri nori įsigyti tam tikrą karinę įrangą, bus suinteresuota įtraukti ir kitas valstybes į įsigijimo procesą siekiant išsiderėti geresnes sąlygas iš vietinio įrangos gamintojo.
Tai pat perkančioji valstybė gali naudotis kitoje valstybėje funkcionuojančia įsigijimų sistema siekiant ne tik masto ekonomijos, bet ir užsitikrinant reikiamą ekspertizę, identišką garantinę priežiūrą bei savalaikį eksporto licencijų išdavimą.
Kelioms valstybėms įsigyjant identišką ginkluotę ar karinę įrangą, yra užtikrinamas naudojamų sistemų suderinamumas, kas yra svarbu mūšio metu, pvz., yra naudojami to paties tipo šoviniai, atsarginės dalys. Šio įsigijimo būdo pasirinkimas gali taip pat indikuoti, jog valstybė dėl neaiškių priežasčių nėra suinteresuota organizuoti atviro ginkluotės ar karinės įrangos įsigijimo konkurso šalies viduje.
Mokslininkai įžvelgia sekančius tokio įsigijimo būdo minusus: sumažėjusi perkančiosios valstybės derybinė galia; priklausomybė nuo kitos valstybės pirkimo sistemos, kuri gali proteguoti specifinį gamintoją; esant brokuotai įrangai, jos pakeitimas ar remontas gali užtrukti ilgiau dėl tarpvalstybiniuose sutarimuose įtvirtintų procedūrinių nuostatų.
Pažymėtina, kad viešai prieinamų apibendrintų duomenų apie kitų NATO / ES valstybių ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo būdus nėra, o tai neleidžia plačiau peržiūrėti ir įvertinti kitų valstybių patirtį šioje srityje.
Komentaro autorius – Donatas Palavenis, VšĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ (BPTI) jaunesnysis mokslo darbuotojas.