V. Šostak. Grėsmė investuotojams – ne infliacija, o galimybių kaštai

Įsibėgėjančios infliacijos šalininkai vaizdingai nurodo į centrinių bankų „spausdinamų“ pinigų „kalną“, kuris vaizduotėje neišvengiamai veda prie didžiulio pinigų perkamosios galios nuvertėjimo, t.y. nepažabotos infliacijos. Tame yra dalis tiesios.

Išties, remiantis JAV pavyzdžiu: šalies centrinis bankas padidino savo balansą nuo 3,9 trn. (prieš virusą) iki 7,8 trn. USD ir sumažino palūkanas iki beveik nulio (taip pat ėmėsi kitų priemonių), tuo tarpu vyriausybė per daugelį sprendimų patvirtino virš 5,6 trn. USD paramos programų.

Tačiau šie beprecedentiniai skatinimo veiksmai buvo tiesioginis atsakas į didžiulį šoką, kurį ekonomika patyrė pernai. Pvz., 2020 m. balandį JAV nedarbo lygis šoko iki 14,8%, tuo tarpu kai didžiausias nedarbo lygis per 2008-2009 m. krizę buvo „vos“ 10,1%. Taigi, milžiniškas skatinimas tekompensavo gigantišką -20% BVP krytį ir yra diskutuotina, ar tai išvis turės ilgalaikį infliacinį poveikį.

Lygiai taip pat didelis namų ūkių santaupų šuolis po viruso buvo reakcinis, kompensavo pajamų praradimus, nors spaudoje jos dažnai vaizduojamos kaip „sraigtasparnio pinigai“, kurios žmonės tuojau išleis vartojimui.

Pagaliau, reali infliacijos statistika kol kas nerodo nieko neįprasto. Taip, žemiau grafike parodyti euro zonos vartotojų (VKI) infliacijos tempai pastaruoju metu pagreitėjo, tačiau tai yra įprasta po recesijos. Panašiai vyko ir po 2002 ar 2008 metų – tiesiog su ekonomikos atsigavimu kartu auga ir infliacija, juk prieš tai 2020 m. pavasarį ji buvo nukritusi iki arti nulio JAV ir iki neigiamų lygių Europoje. Taip pat dabartinis vartotojų infliacijos lygis (1,6% Europoje ir 2,5% Lietuvoje) nėra kažkuo įspūdingas.

[infogram id="c6a5aee4-00c2-42a4-bcbe-02db45180ad6" prefix="ANs" format="interactive" title="Infliacija euro zonoje 1997-2021 m."]

Apibendrinant, Genus FO mano, jog infliacijos tempai, tikėtina, greitai stabilizuosis, nors ir ties aukštesniais lygiais, negu jie buvo iki viruso proveržio. Tačiau ilgalaikiam infliacijos tempų augimui vis dar trukdys senstanti demografija bei nepaliaujama technologijų pažanga.

Mūsų nuomone, investuotojams dabar pagrindinė grėsmė yra ne infliacija, kuri „valgo“ grynus pinigus sąskaitoje, nes infliacijos tempai yra maždaug ties 20 m. vidurkiu. Pagrindinė grėsmė – galimybių kaštai, t. y., kad nesuinvestuoti pinigai neuždirba gerokai aukštesnės nei infliacija grąžos.

Komentaro autorius — Vitalijus Šostak, šeimos biuro „Genus Family Office“ investicijų strategas