2021-05-12 08:50

Pagramdžius prezidentūros „paslapčių skrynios“ dugną

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Prezidentūros užsakyta gyventojų apklausa virto tikru detektyvu. Dėl nesuprantamų (ir nepaaiškintų) priežasčių buvo slepiamas net klausimų skaičius, o galiausiai jį sužinojus, dviejų klausimų prezidentūra vis tiek nebuvo linkusi viešinti.

Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė kelios pavienės prezidentūros užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos dalys, susijusios su partnerystės ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimais.

Paprašius visų šios apklausos rezultatų, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis pirmadienį BNS pateikė 14 apklausos klausimų ir atsakymų į juos, nurodęs, jog apklausoje užduota „keliolika klausimų“.

„Klausiame apie tai, kas tuo metu aktualu Lietuvos gyventojams, temomis, kurios aptariamos viešojoje erdvėje“, – aiškino prezidento patarėjas. Kitaip tariant, „neslaptoji“ dalis lietė vakcinų, karantino, rinkimų, sankcijų, paramos Ukrainai ir kitas temas.

Tačiau, pasirodo, ši institucija buvo užsakiusi kur kas platesnę apklausą įvairiais klausimais. Ir tik iš „Vilmorus“ gavus informacijos, paaiškėjo, kad prezidentūros atstovas, švelniai tariant, nepasakė visos tiesos.

Vėliau perklaustas R. Jasiulionis patvirtino, kad klausimų buvo daugiau, šešiolika, tačiau likusių dviejų prezidentūra iš pradžių viešinti nesutiko.

Vis dėlto po kelių BNS užklausų ji galiausiai pateikė visą klausimyną. „Paslapčių skrynios“ dugne tūnojo „užsimetę“ klausimai, kurių prezidentūra nebuvo linkusi viešinti – apklausos dalis apie Seimo narių atšaukimą. Kažin, ar prezidentas jau ir kandidatus yra numatęs?

Politologai teigia, kad yra normalu, jei šalies vadovas nori sužinoti visuomenės nuomonę vienu ar kitu klausimu.

Tačiau, pasak Rimos Urbonaitės, Mykolo Romerio universiteto dėstytojos, kyla kitas klausimas – ar sužinoti, ką visuomenė mano, prezidentui reikia tam, kad jis galėtų tiesiog prisitaikyti ir plaukti pasroviui, ar tam, jog jis galėtų matyti problemas, dėl ko su visuomene reikia daugiau kalbėtis, kur galima imtis lyderystės.

R. Urbonaitė sakė neturinti atsakymo, kokiu tikslu prezidentas tai daro. Tačiau jai atrodo, kad pastarosios apklausos rezultatų paviešinimas įnešė daugiau painiavos, todėl kilo klausimas, kodėl tai buvo padaryta.

„Kažkokiais mistiniais būdais yra nutekinama, prezidentūros komentarų – jokių. Aš, tiesą sakant, šito tikrai nesuprantu, nes ne prezidentūra pati paviešino savo puslapyje tas apklausas – atkreipsiu dėmesį. Ir aš jau tikrai šaržuoju, kad, štai, pyragų receptus viešiname, tokių apklausų neviešiname. Tai kas čia yra?“ – portale „15min“ stebisi politologė.

Visuomenės nuomonių apklausos atliekamos neretai ir tai pernelyg nieko nestebina. Tiesa, šalies vadovai iki šiol tuo pernelyg nesižavėjo: štai prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo valstybei laikotarpiu – 2009–2019 m. – prezidento kanceliarija gyventojų apklausų neužsakinėjo.

Dabartinis šalies vadovas užsakė. VŽ nuomone, vargu ar kam nors tai užkliūtų, jei ne keistas slapukavimas, dėl kurio norom nenorom kyla visokiausių įtarimų ir interpretacijų. Ar prezidentūra linkusi būti atvira tik ten, kur jai patogu? O jei patogu ir negėda kažko pasiklausti visuomenės, kodėl tuomet gėda prisipažinti, kad klausei? Galbūt gyventojų atsakymai nuvylė? Ar tiesiog koją eilinį kartą pakišo aiškios komunikacijos strategijos stoka?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791