D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?

Publikuota: 2021-05-07
Nuotr. iš asmeninio albumo
svg svg
Nuotr. iš asmeninio albumo
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų doktorantas

Balandžio 20 d. Europos gynybos agentūra (EGA) organizavo aukšto lygio nuotolinę konferenciją, kurioje ES gynybos ministerijų, tyrimų centrų, gynybos pramonės, ES institucijų bei NATO atstovai aptarė esamus ir būsimus iššūkius bei galimybes, susijusias su pokyčio technologijomis (angl. emerging disruptive technologies) gynybos srityje.

Pokyčio technologijomis yra laikomos tos, kurių pagalba pakeičiamas įprastinis darbų, funkcijų vykdymas, sukuriama unikali pramonės šaka bei formuojama nauja rinka. Keletas iš žinomesnių pavyzdžių galėtų būti dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, robotika, autonominės sistemos, naujos pažangios medžiagos, viršgarsinės ginklų sistemos, biotechnologijos.

Konferencijoje buvo pristatytas EGA vaidmuo atliekant Europos gynybos tyrimus, pabrėžta, jog valstybės narės ir ES privalo palaikyti ir toliau didinti investicijas į pokyčio technologijas, siekiant išlaikyti ir stiprinti turimus ES gynybinius pajėgumus.

EGA generalinis direktorius Jiri Šedivy savo kalboje pabrėžė, kad ES strateginiai ir politiniai gynybos užmojai gali būti užtikrinti tik vystant ir pritaikant technologijas. Direktorius akcentavo, kad pokyčio technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, viršgarsiniai ginklai ar naujosios kosmoso technologijos, yra perspektyvios ir turi būti vystomos ES.

Kiek anksčiau, vasario 8–9 d., NATO Mokslo ir technologijų organizacija vykdė stalo pratybas „Pokyčio technologijos” (angl. Disruptive Technologies Table-Top Exercise). Šių pratybų tikslas buvo įvertinti naujai besivystančių technologijų reikšmę vystomiems kariniams pajėgumams bei nustatyti galimą šių technologijų įtaką priešininko veiksmams.

Pratybos pritraukė daugiau nei 200 dalyvių iš skirtingų NATO valstybių. Delegacijose buvo galima sutikti ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės atstovų, specialistų, dirbančių su gynybos įsigijimais, moksliniais tyrimais bei formuojančių gynybos politiką.

Pratybų metu buvo vertinami pokyčio technologijų panaudojimo būdai, silpnosios ir stipriosios pusės jas pražaidžiant keturių scenarijų kontekste. Scenarijai apibrėžė galimus NATO veiksmus vykdant skirtingo intensyvumo karines operacijas.

ES ir NATO nuolat vyksta diskusijos, kai tuo tarpu Lietuvoje vis dar nėra viešai aptariama pokyčio technologijų įtaką nacionalinėms karinėms pajėgoms bei kariavimo būdams. Nėra abejonių, kad Lietuvos mokslininkai, tyrimo institutai, universitetai bei įmonės galėtų sutelkti savo jėgas vystant inovatyvius gaminius ar sistemas minėtų technologijų rėmuose pritaikomus Lietuvos bei ES/NATO šalių kariuomenėse.

Siekiant užtikrinti koordinuotą veikimą būtina ne tik išgryninti nacionalinę gynybos pramonės strategiją, bet ir apsibrėžti potencialiausias pokyčio technologijas, kurios galėtų būti vystomos Lietuvos įmonių pavieniui ar kartu su ES/NATO valstybių gamintojais. Savalaikis prioritetų, atspindinčių Lietuvos kariuomenės poreikius, nustatymas leistų mokslo institucijoms, gynybos įmonėms, startuoliams, investuotojams bei kitiems dalyviams geriau pasiruošti nacionalinių ir ES programų vykdymui. Būtina pabrėžti, kad ateityje ES finansavimo programos sieks remti projektus, vystomus išskirtinai šių pokyčio technologijų rėmuose.

Apžvelgus kitų mažųjų valstybių patirtis remiant nacionalines gynybos pramonės įmones, galima pastebėti, jog valstybių patvirtintuose gynybos pramonės strategijose ar remiančiuose dokumentuose galima aptikti vertinimų, kuriose srityse nacionalinės kariuomenės turi užsitikrinti technologinį pranašumą. Pvz. Suomija išskiria: vadovavimo, valdymo, ryšių bei kompiuterinių sistemų (C4); žvalgybos, stebėjimo ir taikinių nustatymo sistemų; pajėgų apsaugos srityje. Norvegija – C4, sistemų integralumas, autonominės sistemos, raketų bei povandeninės technologijos, šaudmenys, taikikliai, nuotolinės ginklų stotys ir sprogmenyss. Šveicarija – informacinės, kibernetinės gynybos, ryšio bei sensorių technologijos.

Pabaigti norėtųsi Estijos įmonių pavyzdžiu, kurios jau dabar intensyviai ieško partnerių siekiant dalyvauti Europos gynybos fondo projektuose. Šiai minutei yra viešai žinoma apie Baltic Workboats pasiūlymą steigti tarptautinį įmonių konsorciumą kuriant bepilotį laivą. Planuojama, kad šio projekto vertė sieks 70 mln. Eur.

Bendra Europos gynybos fondo skiriama suma ES šalių projektams 2021-2027 m. sudarys 7,953 mlrd. Eur.

Komentaro autorius - Donatas Palavenis, Baltijos pažangių technologijų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
E. Leontjeva. Apie dviguba bausme virtusį karantiną 4

Karantino atlyginimo teisingumas vėl visuomenės akiratyje. Kadaise padarytos klaidos lemia vis daugiau...

S. Dennison. Europos Sąjunga kryžkelėje: tolimesni jos žingsniai nulems Europos projekto ateitį

Per koronaviruso pandemiją nusivylimas ES institucijomis išlindo į viešumą iš antro plano. Šią savaitę...

Verslo aplinka
2021.06.11
Kai arklius perkėloje keisti būtina 9

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio komentarai Rusijos provokatoriams,...

VŽ požiūris
2021.06.11
R. Valiūnas. Lenk medį, kol nulauši... 16

Gaila, tačiau politikai, kalbėdami apie poreikį didinti mokesčių progresyvumą, orientuojasi į mažas pajamas...

Verslo aplinka
2021.06.10
Blogio ašies centras nėra Minskas 3

Penktadienį prasidėsiantis Europos futbolo čempionatas jau sunervino Rusiją. Tiksliau, ne pats čempionatas, o...

Verslo aplinka
2021.06.10
Prezidento kalboje – tikslinis gerų žodžių deficitas 21

Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime politologai pasigedo konkretumo, ypač – dėl užsienio...

Verslo aplinka
2021.06.09
M. Ivanauskas. Biuras mirė, tegyvuoja biuras!

Pasaulyje nuolat didinant vakcinacijos apsukas, įmonių vadovų darbotvarkėse vėl aktualus klausimas – kaip ir...

Verslo aplinka
2021.06.08
„Rūpestis“, smogęs antru galu 39

Neteisėtas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. priimtas nutarimas dėl komandiruočių kompensacijos koeficiento...

Verslo aplinka
2021.06.08
Su ministerija už parankės

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įžvelgusi puikias eksporto perspektyvas lietuviškam agroverslui, pasirengusi...

Verslo aplinka
2021.06.07
M.B. Kraussas. Macrono veiksnys 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra geriausias Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkas, kokio...

Verslo aplinka
2021.06.06
A. Sagatauskas. Veržlumas NT sektoriuje: vis dar pagrįstas ar jau neracionalus

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų...

Verslo aplinka
2021.06.05
A. Kapitanovas. Ar įmonės, pirkusios brangius automobilius, pažeidė įstatymus? 14

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad dalis įmonių, kurios buvo nukentėjusios nuo COVID-19, gavo valstybės paramą...

Verslo aplinka
2021.06.04
Visus - ant vieno kurpaliaus 8

Atrodo, kad kiekviena partija, gavusi valdžią, iš savo pirmtakų perima jau kone tradicija tapusį verslo...

VŽ požiūris
2021.06.04
V. Lukoševičius. Kvailystė ar tvarka: apie tikrą ir tariamą konkurenciją šilumos ūkyje 2

Neseniai bendrovė „Panevėžio energija“ jau pasibaigus šilumos supirkimo aukcionui gavo žymiai pigesnės...

Verslo aplinka
2021.06.03
EK atstovą sužavėjo, bet ar įtikins vietos valdžią? 3

Europai siekiant suvienyti gamybines ir mokslines pajėgas tolesnei kovai su pandemija bei mutuojančiais...

Verslo aplinka
2021.06.03
D. Kleponė. Lietuvos gyvybės mokslų sektorius: kad šiandienos sėkmė taptų rytojaus laimėjimais 1

COVID-19 pandemijos metai buvo sėkmingiausi metai Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui per visą jo vystymosi...

Verslo aplinka
2021.06.02
Neapsigaukime, karas jau prasidėjo 51

1939 – ųjų vasarą karo nuojauta tvyrojo ore, bet nelabai kas norėjo apie tai galvoti, sotus gyvenimas...

Verslo aplinka
2021.06.02
12.000 būdų Vilniuje susimokėti už NT plėtrą 5

Chaotišką savivaldybių infrastruktūros plėtrą turėjęs įveikti naujasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros...

VŽ požiūris
2021.06.01
L. Diržys. Pandemija ir valstybės pagalba baigiasi – ar SVV neliks ant ledo?

Prasidėjusi pandemija sustabdė planuotą Lietuvos privačios skolos rinkos plėtrą. Šiuo metu pats laikas prie...

Verslo aplinka
2021.05.31
Pinigai ekonomikos transformacijai jau už kampo – ar esame pasirengę juos priimti?  5

Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (Recovery and Resilience  Facility, RRF) beveik...

VŽ požiūris
2021.05.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku