J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu

Publikuota: 2021-05-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Creditinfo Lietuva” verslo plėtros ir strategijos vadovė

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada – Lietuvoje turimus finansinius išteklius panaudojame pernelyg konservatyviai, o vietoje galimybės išnaudoti situaciją ir spurtuoti ferario pajėgumais, renkamės saugų, tačiau itin lėtą augimą vėžlio greičiu.

Psichologiškai situacija suprantama, nes kartu su įprastomis rizikomis – komercinėmis, teisinėmis, gamybinėmis, technologinėmis ir daug kitų – dabar verslui didžiausių iššūkių kelia reguliavimas.

Prisimindamos 2009-2011 m. krizės pamokas, tiek verslo bendrovės, tiek bankai savo ekonominės situacijos valdymą dažniau grindžia rizikų minimizavimu. Kitaip tariant, geriau iš atsargumo nesuteiks kredito, nei skirs laiko įdėmesniam situacijos tyrimui.

Tačiau verslo plėtros galimybių suteikia kvalifikuotas ir visapusiškas rizikų valdymas, juo labiau šiuo metu turime pakankamai automatizuotų valdymo įrankių, grįstų duomenimis.

Prieš keletą savaičių Lietuvos banko (LB) atlikta apklausa parodė, kad šiuo metu atidžiausiai reikėtų vertinti viešbučius, restoranus ir dalį nekilnojamojo turto bendrovių. Tačiau nuo ženkliai sumažėjusio arba išvis nutraukto finansavimo kenčia absoliuti dauguma verslo sektorių, kurių būklė pandemijos metu neblogėjo arba netgi pagerėjo.

Kapitalo pakankamumas geras, tačiau skolina nenoriai

Atsakingas skolinimas sudaro bet kurios ekonomikos stuburą, o Lietuvos verslas išmoko itin atsakingai žiūrėti į paskolų grąžinimą. Pavyzdžiui, tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuva išsiskiria kone mažiausia – tik 3% nuo viso paskolų portfelio – dalimi verslo įmonių, kurios pasinaudojo 2020 m. pavasarį ES paskelbtu paskolų moratoriumu.

Be to, LB duomenimis, nuo pat 2009 m. neveiksnių paskolų dalis nuosekliai mažėjo ir šiuo metu pasiekė istorinį dugną – 1,5%. Kitaip tariant, įmonės iš paskutiniųjų stengiasi laiku grąžinti tiek paskolas, tiek palūkanas, taip besirūpindamos aukštais kreditingumo reitingais ir teigiama finansine reputacija.

Žinant aukščiau paminėtus faktus stebina itin nuosaikus verslo finansavimas arba griežtėjančios bankinių paskolų suteikimo sąlygos, ypač įvertinant tai, kad gyventojų ir įmonių indėliai visame pasaulyje pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvoje bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis, 2015 m. pasiekęs aukščiausią 25% kartelę, iki pat dabar išlieka aukštumoje ir šiuo metu svyruoja apie 22%.

Situacija keičiasi dinamiškai, tačiau kiekvieną įmonę būtina vertinti atskirai

Kita vertus, įmonių finansinės būklės analizė verčia įspėti, kad situacija rinkoje dinamiškai keičiasi. Pvz., jei 2020 m. 11 proc. įmonių pateko į aukščiausios ir aukštos bankroto rizikos klases, tai šiais metais tokių įmonių yra 17%. Kiek daugiau išaugo tikimybė, kad dalis įmonių gali vėluoti atsiskaityti. Pvz., 2020 m. aukšta ir aukščiausia vėlavimo rizika buvo priskiriama 18% bendrovių, tačiau šiemet tokių įmonių dalis išaugo iki 31%.

Vis dėlto daugiau aiškumo suteikia atskirų sektorių analizė. Pvz., statybų ir transporto sektorių rizika didėjo nuosaikiai: aukštos ir aukščiausios rizikos klasėse statybų įmonių per metus padaugėjo nuo 19% (2020 m.) iki 23% (2021 m.). O transporto sektoriuje, atitinkamai, nuo 15% iki 23%.

Didesnį dėmesį vertėtų atkreipti į prekybos įmonių būklę. Šio sektoriaus bendrovės pasidalino į du blokus – įmonių, kurių veikla buvo apribota ir finansinė situacija blogėjo, kitų – atvirkščiai, keitėsi į gera.

Deja, prasčiausia situacija kol kas tęsiasi viešojo maitinimo sektoriuje – jei pernai 30% šių įmonių buvo priskiriama aukštai ir aukščiausiai rizikos klasei, šiemet šis rodiklis siekia 45%. Tačiau tikimasi, kad laipsniškas verslo atlaisvinimas leistų atisitiesti ir šiam sektoriui.

Palyginti neblogai laikosi paslaugų sektorius – jame aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalis išlieka nuosaiki, nors ir padidėjo nuo 6% iki 9%.

[infogram id="d06935a8-4797-4bf5-8fa4-104fee4780ac" prefix="1Ng" format="interactive" title="Įmonių pasiskirstymas pagal vėlavimo riziką 2020-2021 m."]

Aukščiau pristatytas atskirų sektorių rizikingumas tik dar kartą parodo, kad kiekvieną įmonę būtina vertinti individualiai, ir, jei finansinė būklė bei disciplina yra tvirta, nėra priežasčių stabdyti tokių verslų finansavimą.

Gyvename kelių greičių ekonomikos sąlygomis. Kai vienos įmonės yra priverstos stabdyti veiklą, kitos išgyvena pakilimą, sėkmingai perkėlė verslą į skaitmeninę erdvę. ES šalių taikomos verslo paramos priemonės daliai įmonių atidėjo bankrotų paskelbimą. Tačiau situacija gali dar dinamiškiau pasikeisti, kai valstybių taikoma parama bus nutraukta. Šis aspektas dar labiau skatina itin kruopščiai tikrinti savo verslo partnerius, reikalauti ketvirtinių finansinių ataskaitų, skaidraus turto kokybės fiksavimo ir deklaravimo.

Kokių taisyklių rekomenduočiau laikytis labiausiai? Tos įmonės, kurios jau įpratusios tikrinti partnerius, žino, jog kredito biuro sistemose kasdien atnaujinama informacija apima dešimtis įvairių rodiklių, o kreditingumą ir rizikingumą skaičiuojantys algoritmai įvertina daugiau kaip 100 įvairių parametrų. Vis dėlto šiuo metu, tikrinant naujų partnerių finansinę atskaitomybę, veiklos istoriją ar akcininkų verslo sąsajas, siūlyčiau ypatingą dėmesį skirti neigiamai informacijai. Patikrinkite, ar nėra ieškinių teisme, ar drastiškai nesumažėjo darbuotojų skaičius, ar nėra užfiksuota pradelstų skolų. Esant dideliam informacijos srautui jūsų verslui pagelbėtų automatinė ankstyvojo perspėjimo sistema, kuri leistų laiku pastebėti grėsmingus pokyčius ir greitai sureaguoti.

Įrankių valdyti rizikas turime pakankamai, laikas efektyviau išnaudoti kapitalą

Dabartinės technologinės galimybės leidžia per keletą sekundžių ir paskelbti, ir surasti informaciją apie pirkėjo arba partnerio skolas. Esminę informaciją apie pradelstus mokėjimus įprastai galima pasiekti nemokamai. Todėl dar kartą raginčiau į kiekvieno kredito suteikimą žiūrėti individualiai. Įvertinant aukščiau pristatytus rodiklius tampa akivaizdu, kad neišnaudojome didžiulių galimybių padėti ekonomikai atsigauti kuo greičiau. Saugodamiesi nuo labai mažos dalies nepatikimų skolininkų, baudžiame kur kas gausesnę dalį disciplinuotų verslų.

Operatyviai keisdamiesi informacija apie skolininkus galime padėti sau ir kitiems priimti tikslesnius ir greitesnius sprendimus. Ir užkirti kelią domino efektui, kurio metu vienos įmonės skola sukuria visą grandinę pradelstų mokėjimų.

Grįžtant prie vėžlio ar ferario strategijų. Yra įvairių rizikos valdymo priemonių. Galima maksimaliai apsidrausti, sustabdyti bet kokių rizikų prisiėmimą, kitaip tariant „apsikaišioti vata“. Tokiu atveju įmonė augs lėtai.

Arba, priešingai, galima įjungti visus pajėgumus, ir išnaudoti visas „Ferrari“ galimybes. Šis automobilis pasižymi ne tik išskirtiniu pagreičiu ir išvystomu greičiu, bet ir puikiai veikiančia stabdžių sistema – versle analogiška duomenimis grįstu rizikos valdymui.

Be jokios abejonės, kreditavimas privalo vykti atsakingai, gerai įvertinus visas rizikas. Tačiau šiuo metu pakanka patikimų įrankių, padedančių priimti optimalius sprendimus. Todėl galime geriau įdarbinti kapitalą, skatinti šalies verslą ir visą ekonomiką.

Komentaro autorė — Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva” verslo plėtros ir strategijos vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tinklų ir tiekėjų interesų disbalansas 3

Norint visuomet turėti prekių lentynose, reikia užtikrinti sklandų jų tiekimą, o priemonės, kuriomis tai...

I. Laursas. Nepaisant įvairių grėsmių, technologijų rinka vis dar turi kur augti 1

Į 2021 metus žiūrima su didžiule viltimi – skiepijimo programos pamažu įsivažiuoja visame pasaulyje, JAV...

Verslo aplinka
2021.06.16
Po gulinčiu RC akmeniu pažanga neteka 17

Registrų centras (RC) jau dvejus metus neišsprendžia elementarios techninės problemos, dėl kurios verslas...

Verslo aplinka
2021.06.16
J. Akelis. ES naujasis žaliojo susitarimo etapas netrukus pasibels į verslo duris. Ar būsime tam pasiruošę? 1

Visi esame girdėję apie Europos Sąjungos (ES) žaliąjį susitarimą, kurio tikslas – iki 2050 m. pasiekti...

Verslo aplinka
2021.06.15
Kiek efektyvus iš biudžeto katilo iškeliavęs euras? 3

Šiandien Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena vėluoja beveik trimis savaitėmis. Ekspertai aiškina, kad...

Verslo aplinka
2021.06.15
Didysis septynetas - už švaresnį, sveikesnį ir saugesnį pasaulį

Tris dienas Anglijos pietvakarinėje Kornvalio grafystėje vykusį didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimą...

Verslo aplinka
2021.06.14
D. Palavenis. Europos gynybos fondas - 7,9 mlrd. Eur. Kas imsis iniciatyvos?

2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas patvirtino 7,9 mlrd. Eur finansavimą Europos gynybos fondui (EGF)...

Verslo aplinka
2021.06.13
E. Leontjeva. Apie dviguba bausme virtusį karantiną 5

Karantino atlyginimo teisingumas vėl visuomenės akiratyje. Kadaise padarytos klaidos lemia vis daugiau...

Verslo aplinka
2021.06.12
S. Dennison. Europos Sąjunga kryžkelėje: tolimesni jos žingsniai nulems Europos projekto ateitį

Per koronaviruso pandemiją nusivylimas ES institucijomis išlindo į viešumą iš antro plano. Šią savaitę...

Verslo aplinka
2021.06.11
Kai arklius perkėloje keisti būtina 13

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio komentarai Rusijos provokatoriams,...

VŽ požiūris
2021.06.11
R. Valiūnas. Lenk medį, kol nulauši... 17

Gaila, tačiau politikai, kalbėdami apie poreikį didinti mokesčių progresyvumą, orientuojasi į mažas pajamas...

Verslo aplinka
2021.06.10
Blogio ašies centras nėra Minskas 3

Penktadienį prasidėsiantis Europos futbolo čempionatas jau sunervino Rusiją. Tiksliau, ne pats čempionatas, o...

Verslo aplinka
2021.06.10
Prezidento kalboje – tikslinis gerų žodžių deficitas 21

Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime politologai pasigedo konkretumo, ypač – dėl užsienio...

Verslo aplinka
2021.06.09
M. Ivanauskas. Biuras mirė, tegyvuoja biuras!

Pasaulyje nuolat didinant vakcinacijos apsukas, įmonių vadovų darbotvarkėse vėl aktualus klausimas – kaip ir...

Verslo aplinka
2021.06.08
„Rūpestis“, smogęs antru galu 39

Neteisėtas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. priimtas nutarimas dėl komandiruočių kompensacijos koeficiento...

Verslo aplinka
2021.06.08
Su ministerija už parankės

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įžvelgusi puikias eksporto perspektyvas lietuviškam agroverslui, pasirengusi...

Verslo aplinka
2021.06.07
M.B. Kraussas. Macrono veiksnys 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra geriausias Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkas, kokio...

Verslo aplinka
2021.06.06
A. Sagatauskas. Veržlumas NT sektoriuje: vis dar pagrįstas ar jau neracionalus

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų...

Verslo aplinka
2021.06.05
A. Kapitanovas. Ar įmonės, pirkusios brangius automobilius, pažeidė įstatymus? 14

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad dalis įmonių, kurios buvo nukentėjusios nuo COVID-19, gavo valstybės paramą...

Verslo aplinka
2021.06.04
Visus - ant vieno kurpaliaus 8

Atrodo, kad kiekviena partija, gavusi valdžią, iš savo pirmtakų perima jau kone tradicija tapusį verslo...

VŽ požiūris
2021.06.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku