V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate
Dar 2019 m. rizikos kapitalo fondas MMC Ventures, investuojantis į startuolių plėtrą, atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė įdomų faktą. Pasirodo, beveik pusė vadinamųjų „dirbtinio intelekto startuolių“ pelnosi iš DI populiarumo.
Tyrimo metu išanalizuota 2.830 įmonių, kurios priskirtos DI sričiai. Vis dėlto, rezultatai byloja, kad tik 60% atvejų įmonės pristatė DI kaip pagrindinę jos siūlomą vertę. Tokia perdėto DI priskyrimo įmonės veiklai priežastis paprasta: DI startuoliai pritraukia nuo 15 iki 50% daugiau finansavimo, negu kitos technologijų įmonės.
Nors yra tokių verslų, kurie bando piktybiškai sukčiauti ir pasipelnyti iš madų, taip yra ne visada. Tam tikrais atvejais, imdamasis taikyti madingą technologiją, verslas gali tiesiog nežinoti jos teisingo pritaikymo.
Pavyzdžiui, šiuo metu yra plačiai naudojama blokų grandinės technologija, ją, regis, stengiamasi diegti visur. Tačiau kiekviena technologija turi tam tikrų trūkumų ir privalumų. Šiuo atveju blokų grandinės technologijos diegimas yra aktualus tuose verslo procesuose, kuriuose veikia trys žaidėjai, ir vienas iš jų nesukuria pridėtinės vertės.
Pavyzdys galėtų būti nekilnojamo turto pardavimų registravimas, kur iš esmės svarbiausi yra pirkėjas ir pardavėjas. Šiuo atveju susiję procesai galėtų būti automatizuojami panaudojant blokų grandinės technologiją. Šio pritaikymo metu pirkėjas ir pardavėjas galėtų pasirašyti „protingą“ kontraktą, kuris užsifiksuotų sistemoje, be papildomų tarpininkų tvirtinimo.
Šią technologiją bando taikyti ir kitose srityse, pavyzdžiui logistikoje, siekiant užtikrinti žaliavų kilmę. Bandymas užtikrinti maisto produktų kilmę gali ir nesuveikti, kadangi būtų sudėtinga identifikuoti konkretų produktą. Tačiau toks panaudojimas deimantų kasyboje galėtų tikti, kada deimantai yra unikalūs.
Kitas blokų grandinės technologijų trūkumas yra tas, kad šios sistemos greitis yra daug lėtesnis, palyginus su įprastomis duomenų bazės struktūromis. Tačiau yra tam tikros kompanijos, kurios vis vien bando diegti blokų grandinės technologijas, nors tradicinės duomenų bazės galėtų būti efektyvesnės.
DI panaudojimo atveju galima taip pat rasti panašių pavyzdžių. Dažnai įmonės naudoja „neuroninius tinklus“ tam tikrų problemų sprendimui, nors kiti matematiniai modeliai galėtų būti ir tinkamesni. Todėl svarbu suprasti, kaip veikia technologija, nes panaudojimas ne pagal paskirtį gali kaip tik pabloginti situaciją.
Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, per tris dešimtmečius šalyje įvyko daug pokyčių. Per šį laikotarpį kai kuriems teko susidurti su finansiniais sukčiavimo atvejais, kuriuos dalis nukentėjusiųjų patyrė dėl nepakankamo išmanymo ir ekonominių, finansinių reiškinių suvokimo. Džiugu, kad šiandien jau itin retas pilietis susigundytų pasiūlymu investuoti, kuriuo žadama 500% pajamų kas metus. Tiesiog sveika nuovoka padiktuotų įtarimą, kad tai – paprasčiausias sukčiavimo atvejis.
Vis dėlto, kalbant apie DI ir jo projektus, tokios sveikos nuovokos dar stinga. Daugelis ne IT srities specialistų dar neturi pakankamo suvokimo ir patirties. Regis, pastaruoju metu nemaža dalis verslų karštligiškai siekia įsidiegti DI. Dėl padidėjusios paklausos kuriasi daugiau įmonių, diegiančių šią technologiją. Kartu atsiranda ir „verslo konsultantų“, kurie pasiūlo nerealias galimybes už nedideles investicijas. Dažna tokio tipo investicinių projektų problema yra per menkos žinios apie DI diegimo procesą, galimybes, duomenų savininkus, intelektinę nuosavybę ir pan.
Nuo šių apgavystėmis dvelkiančių problemų mūsų neapsaugos niekas kitas, tik mes patys. Netrukus gyventi be DI sprendimų taps nebeįmanoma, todėl itin svarbu adekvačiai suprasti šios technologijos galimybes ir taikymo principus, kad netektų pakliūti į keblias situacijas. Tai yra svarbu tiek pačiam vartotojui, tiek verslo savininkui.
Ar tikrai mokate pinigus už DI sprendimą, o ne rankinį darbą? Ar suprantate, kad naudojatės DI sprendimais ir teikiate jiems duomenis apie save nemokamai? Ar naudojatės ir palaikote DI sprendimus, kurie neužtikrina lygybės, diskriminuoja?
Siekdamas šviesti visuomenę apie DI, didinti jo prieinamumą, Kauno technologijos universitetas (KTU) prisijungė prie iniciatyvos, atkeliavusios iš Suomijos ir siūlo nemokamą virtualų kursą apie DI, skirtą ne programavimo specialistams.
Valentas Gružauskas yra KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas.
