R. Vilpišauskas. Ekonomikos gaivinimo planas – ar šį kartą bus kitaip?

Publikuota: 2021-04-25
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Balandžio viduryje Lietuvos finansų ministrė pristatė Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę 2021-2026 m., kuri susieta su praėjusiais metais Europos Sąjungoje (ES) sutartu Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondu „Naujos kartos ES“, siekiančiu 750 mlrd. eurų. Lietuvai iš šio fondo numatyta maždaug 2,2 mlrd. eurų dotacijų. Iš jų beveik du trečdalius Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, turės skirti žaliajai pertvarkai ir skaitmeninei transformacijai, o likusių lėšų panaudojimas siejamas su ES institucijų rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.

Vertinant šio visuomenės aptarimui pateikto projekto svarbą ir turinį pirmiausia reikia pastebėti, kad šios lėšos sudaro tik septintadalį visos sumos, kurią ši Vyriausybė ketina investuoti iš nacionalinio ir ES biudžetų. Tad šis planas svarbus ne tiek dėl jo apimčių, kiek dėl to, jog jis yra vienas iš elementų dėlionėje, kurią galima vadinti ES ir jos valstybių narių atsaku į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę. Tai galiausiai gali pastūmėti link glaudesnės ES šalių integracijos, nes ieškant Bendrijos valstybių sutarimo dėl to, kaip ateityje bus grąžintos bendrai pasiskolintos lėšos, gali būti apsispręsta dėl naujų ES finansavimo šaltinių bei didesnio Sąjungos biudžeto. Be to, jei daugelyje ES šalių nacionalinės reformų programos bus bent iš dalies sėkmingos, tai prisidėtų ir prie spartesnio ekonomikos augimo bei palengvintų skolų grąžinimą ateityje.

Kita vertus, jau dabar matyti, kad ir bendro skolinimosi idėja, ir nacionalinių reformų prioritetai jau kelia nemažai ginčų atskirose ES valstybėse. Italijoje dėl to pasikeitė vyriausybė ir jos vadovas. Lenkijoje tai kelia nesutarimus tarp valdančios koalicijos partnerių. Vokietijoje jau kreiptasi į Konstitucinį teismą, kurio išaiškinimo dėl numatyto ES skolinimosi teisėtumo bus laukiama tam, kad procesas galėtų judėti link galutinio nacionalinių planų patvirtinimo ir finansavimo telkimo. Tad neatmestinas ir kitas scenarijus – procesas užsitęs, o net ir patvirtinus planus bei ES pasiskolinus pinigus, jų panaudojimas daugelyje valstybių strigs, kaip strigdavo ir daugelis ankstesnių reformų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Grįžtant prie Lietuvos Vyriausybės plano, svarbu įvertinti ir jo turinį, ir įgyvendinimo sąlygas. Plano turinys, atsižvelgiant ir į ES nustatytas gaires, atrodo logiškas, pirmiausia tuo, jog didžiausias dėmesys skiriamas tam, kas ir priklauso nuo viešosios politikos – investicijoms į viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo, prieinamumą ir kokybę, bendrų valdymo infrastruktūros sąlygų, aktualių įvairiems verslams ir gyventojams, keitimą ir ypač tai, kas riboja pačių valstybės institucijų veiklos rezultatyvumą, skaidrumą ir gebėjimą keistis. Plane pateikiama gera situacijos ir iššūkių diagnozė. Logiška Vyriausybei pirmiausia siekti susitvarkyti „savo darže“, ypač tose srityse, kuriose reformos inicijuojamos jau tris dešimtmečius, tačiau įgyvendinimo metu vis strigdavo, o kai kuriose srityse, ypač valstybės tarnyboje, situacija dažnai apibūdinama žodžiu „nustekenta“. Pagirtina, kad nepamirštas valstybės tarnybos motyvacijos kėlimas ir įgalinimas, kompetencijų ugdymas, nes tam reikia ne tik papildomų lėšų, bet ir nuolatinio politinio dėmesio.

Ir čia prieiname prie klausimo, o kas šį kartą bus daroma kitaip, kad Vyriausybės ketinimai pavirstų darbais ir rezultatais, kurių siekiama? Juk kaip tik dėl ankstesnių reformų nesėkmių nemažai iššūkių paveldėta iš ankstesnių Vyriausybių, pavyzdžiui, nebaigtas daugiabučių renovavimas ar viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų tinklo pertvarka. Šio plano atveju reformų tikimybę didina jų susiejimas su ES finansavimu bei Bendrijos institucijų dėmesys, tačiau praktiniam įgyvendinimui bus būtina ir Lietuvos Vyriausybės lyderystė, gebėjimas suvaldyti sudėtingus procesus, neįstrigti biurokratinėje rutinoje, skaidriai plėtoti viešąją ir privačią partnerystę ir, žinoma, telkti paramą reformoms Seime bei visuomenėje.

Komentaro autorius - Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Koziris abejonių fone

Nors verslininkai teigia, kad užsienio partneriai mažina užsakymus esą dėl Lietuvoje galiojančios...

Nuomonės
05:50
Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
2022.08.16
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 45

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku