D. Vitkauskas. „Imuniteto pasas“ – tik paskiepytiems, neigiamas testas netinka

Tačiau idėjos teisinis pagrįstumas ir politinė logika turėtų būti apibrėžti ir komunikuojami tiksliau. Pirmiausia, reiktų transliuoti esminį iniciatyvos tikslą — skatinti žmones skiepytis, kad karantino draudimai ne tik būtų palengvinti dabar, bet kad prie jų nebūtų sugrįžta vėliau.

Ką siūlo Lietuvoje

R. Šimašius pasiūlė naudoti „imuniteto pasą“ kaip būdą leisti karantino ribojamam verslui dirbti ir priimti klientus.

„Imuniteto pasas“ jo ir kai kurių kitų politikų akcentuojamas kaip rinkinys duomenų apie 3 tariamai lygiavertes alternatyvas, parodančias mažesnę asmens grėsmę savo ir kitų sveikatai: informacija apie COVID-19 skiepus, neigiamą testą, arba persirgimą. Siūloma atverti karantino ribojamas paslaugas visiems, turintiems tokį dokumentą.

Nauja idėja?

„Žaliąjį pasą“ tokiais tikslais naudoja COVID-19 skiepijimo procese lyderiaujantis Izraelis. Jo turėtojai nuo š. m. kovo jau gali lankyti sporto klubus, kultūros renginius (ribojant bendrą asmenų kiekį iki 500 asmenų), restoranus (ribojant iki 75%, arba 100 asmenų užpildymu) ir barus (irgi ribojant užimtumą).

Restoranų lauko terasos ir prekybos centrai neribojami visiems jau dabar. Tačiau Izraelio „žaliasis pasas“ yra pirmiausia COVID-19 skiepų dokumentas, o ne duomenys apie neigiamą testą. Naudodamas skiepų paso idėją Izraelis jau sugebėjo galutinai paskiepyti virš 50% žmonių.

Ką siūlo Briuselyje

Prieš savaitę Europos Komisija (EK) pristatė „Skaitmeninio žaliojo sertifikato“ rėmų pasiūlymą. Šios iniciatyvos tikslas yra palengvinti judėjimo laisvę tarp ES valstybių piliečių.

Siūlomas 3 atskirų kelionės dokumentų rinkinys:

• ES vaistų agentūros patvirtintų gamintojų skiepų sertifikatas;
• informacija apie COVID-19 testus;
• informacija apie „pasveikimą“ (recovery).

EK pastebi, kad tvariausia judėjimo laisvės atgaivinimo priemonė yra masinė vakcinacija, dėl to įvedamas skiepų sertifikatas. Bet kadangi dar didelė dalis ES gyventojų lieka nepaskiepyti (tarkim, vaikai), kaip alternatyvos įvedami ir kiti kelionės dokumentai. Duomenys tarp visų 3 dokumentų turi būti tarpusavyje suderinami.

„Skaitmeninio žaliojo sertifikato“ pasiūlymas yra lyg stalas su 3 skirtingais patiekalais. Tikrai tai daugiau panašu į didkepsnį, bulvių košę ir makaronus. Bet ar tie skirtingi patiekalai ekvivalentiški savo maistingumu?

Ar panaši sieną kertančio asmens grėsmė savo ir kitų sveikatai pasiskiepijus, prieš dieną ar dvi gavus neigiamą testą, ar gavus gydymo įstaigos pažymą apie pasveikimą?

Galima atsakyti ir „taip“, turint omenyje labai ribotą šių dokumentų naudojimo tikslą – kirsti sieną keliaujant. Tokiam vienkartiniam aktui asmens keliama grėsmė savo ir kitų sveikatai gali būti įrodoma skirtingais būdais, bet suformuojant panašaus lygio ir apimties teisinę prezumpciją.

Ko nesiūlo Briuselyje

ES nesiūlo „Skaitmeninio žaliojo sertifikato“ rėmų idėjos platesniam idėjos naudojimui ES šalių viduje, nes pasiekti konsensusą šiuo klausimu būtų sunku.

Labiau palankų požiūrį į karantino draudimų nuėmimo „iš apačios“ (pateikiant individualius įrodymus skiepų paso dėka) politiką remia strategiškai apie papildomas paskatas vakcinacijai galvojančios Skandinavijos šalys, Austrija ir kt.

Nuo krizės daugiausia nukentėjusioms Pietų Europos šalims labiausiai rūpi kaip įmanoma greičiau iš naujo paleisti pagrindinį ekonomikos variklį – įsileisti užsienio turistus.

Griežtą privatumo apsaugą puoselėjančiai Prancūzijai sunku susitaikyti su naujomis duomenų atvirumą skatinančiomis iniciatyvomis. Kaip ir Vokietijai, kuri dar persekiojama savo istorinių baubų apie savavališką duomenų naudojimą komunistinio režimo laikais.

Dauguma ES šalių neturi technologinių priemonių, kad užtikrintų vienodą duomenų kokybę ir saugumą. Bet ši idėja svarbus pirmas žingsnis, nes standartizuos požiūrį į skirtingas priemones kovoje su COVID-19.

 „Imuniteto pasas“ ir geriausia praktika

Minėto Lietuvos politikų pasiūlyto „imuniteto paso“ tikslai atrodo pasiskolinti iš Jeruzalės, o priemonės – iš Briuselio. Na, ir kokie tie lietuviški barščiai, sumaišius skirtingus ingredientus?

Tiek Izraelio, tiek minėtų apie panašią politiką paskelbusių ES valstybių oficialūs skiepų paso įvedimo tikslai suformuluoti kiek kitaip. Draudimų nuėmimas karantino ribojamoms vartojimo paslaugoms siūlomas pirmiausia tiems, kas pasiskiepijo, o ne visiems, kas gali kitais būdais įrodyti mažesnę sveikatos grėsmę.

Jūsų grėsmė savo ir kitų sveikatai nuolat sportuojant klube ar vaikštant į restoraną labai skiriasi priklausomai nuo to, ar esate paskiepytas, ar tiesiog prieš dieną gavęs neigiamą testą. COVID-19 skiepai ES gaminami tik 4 gamintojų, kiekvienos vakcinos efektyvumas patikrintas tiek kompetentingų institucijų, tiek statistika apie skiepų poveikį.

Tačiau COVID-19 infekcijos testų (NAAT) gamyba ir platinimas nėra tokiu mastu standartizuoti. Nežiūrint į ES pastangas šiuo atžvilgiu, testų atlikimo kokybės kontrolė vietoje sudėtinga. Antra, testas gali būti pozityvus 3 mėnesius ar ilgiau be jokių simptomų. Trečia, bet kuris neigiamas testas yra jau pasenusi informacija apie grėsmę sau ir kitiems nuo to momento, kai jį pasidarėte.

Pagaliau, siūlyti testą kaip alternatyvą skiepams yra kiek veidmainiška, nes vakcina nemokama, o testas — kainuoja. Į restoraną vaikštantis neskiepytas žmogus turėtų testuotis beveik kasdien, kad savo „imuniteto paso“ duomenimis palaikytų panašią mažesnės sveikatos grėsmės prezumpciją, kokią pagrįstai turės lygiai tokį patį pasą turintis paskiepytas žmogus.

Ekvivalentiškumo tokiame požiūryje stokojama. Lyg lygintume dvi ant stalo stovinčias lėkštes — 400 gramų didkepsnį ir kitoje esantį krapelį, sakydami, kad jie vienodai maistingi. Ir dar prašytume už krapelį susimokėti, nors didkepsnis duodamas nemokamai.

Pagaliau, daugumai visuomenės grupių gausiant teisę į skiepus, tikėtina, jau gegužę, valdžios kalba apie tokias nelygiavertes „alternatyvas“ skiepams kaip testai gali padaryti žalą paskatoms masinei vakcinacijai.

Kas yra COVID-19 ir ką reiškia pasveikti ar persirgti?

Kol kas neaišku, kokiu mastu suderinamas ES siūlomas parametras, kad žmogus „pasveiko“, nuo Lietuvoje teisinėje bazėje dažniau naudojamo „persirgo“? Pagal nusistovėjusią praktiką, tai buvo tikrinama antikūnių lygiu kraujyje, darant prezumpciją tam tikram laikui (90 dienų).

Kad nereiktų darytis papildomų testų po susirgimo, ES siūlo preziumuoti pasveikimą – išduoti pasveikimo sertifikatą vienuoliktą dieną po pirmo teigiamo COVID-19 testo su 180 dienų galiojimo data, nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi antikūnų.

Nepriklausomai nuo teisinio požiūrio, su individualiais pasveikimo įrodymais Lietuvoje turėsime problemų realybėje. Tūkstančiai žmonių, kurie savo laiku persirgo, bet nesikreipė į gydytoją, niekaip negalės įrodyti pasveikimo. O e. sveikata registruoja kaip pasveikusius tik tuos asmenis, kuriuos asmeniškai iš sistemos įskaitos pašalino gydytojas.

Kokiais kriterijais vadovaujantis? Ar visi gydytojai naudoja e. sveikatą kasdien? Kaip sąveikauja įvairios gydytojų naudojamos sistemos? Realybėje šiai dienai beveik 50.000 žmonių „kabo“ e. sveikatoje kaip nepasveikę, nors statistiškai Vyriausybės apskaitomi kaip pasveikę, o tokiais ir turėtų save laikyti, remiantis ES pasiūlymu.

Pasveikimo pažymą, matyt, bus nesunku gauti tose ES šalyse, kurios dirba tradiciniais popieriniais metodais, išduoda pažymas, neturi interoperabilių informacinių sistemų. Sudėtingiau bus technologiškai pažengusiose šalyse, nes iškils sistemose jau esančių duomenų suderinamumo klausimai. Tai, kad e. sveikata nėra pilnavertis pacientų registras, persekios Lietuvos valdžios pastangas.

Nors jei persirgusiems ar pasveikusiems asmenys kol kas gali būti pagrįstai nesuteikiamas prioritetas skiepytis, būtų klaidinga neskatinti jų to daryti, ypač turint omenyje naujas COVID-19 atmainas ir duomenis, rodančius didesnį atsparumą virusui tų, kurie persirgo ir po to buvo paskiepyti.

Įsibėgėjant masiniam skiepijimui, matyt, vertėtų peržiūrėti ir kas yra pati „liga“. Šiandieniniai politikos kūrėjai toliau remiasi senos valdžios pernai suformuluotu požiūriu: COVID-19 sergi, jei gavai teigiamą testą, nepriklausomai nuo simptomų. Ar vienodai sergančiais laikome visus turinčius mikroorganizmų, virusų ir bakterijų?

Statistika iš Izraelio rodo, kad skiepijimas labai efektyvus šalinant simptomus. Iš 1,82 mln. stebėtų pilnai paskiepytų asmenų Izraelyje vėliau tik 1.248 gavo teigiamą testą, 122 pateko į ligoninę, 23 mirė. Paskiepijus didesnę dalį rizikos grupių, pagaliau vertėtų perorientuoti sveikatos politiką ten, kam ji ir skirta – simptominių ligonių gydymui, o ne žmonių saugojimui nuo pačių savęs.

Svarbu ne tik panaikinti, bet ir niekad negrįžti

„Imuniteto paso“ pasiūlymas palieka nemažai teisinių ir praktinių dilemų, kurias išspręsti būtina, kad iniciatyva būtų ekvivalentiška ir įgyvendinta tvarkingai.

Pirmiausia, neigiamas COVID-19 testas, išskyrus (laikinai) vaikus ar nedideles žmonių grupes, kurios fiziškai neįgalios skiepytis, nėra identiška alternatyva vakcinai, o tiesiog papildomas būdas patikrinti, kad vakcina ir po tam tikro laiko veikia.

Bet svarbiausia, valdžia turėtų aiškiau komunikuoti šios politikos tikslingumą, siekiant skatinti masinę vakcinaciją, o ne laikinai nuraminti žmones ir verslą, sudarant iliuziją, kad egzistuojantis status quo yra priimtinas. Tikslas ne tik išlaisvinti mus iš karantino draudimų, bet niekad prie jų negrįžti.

Komentaro autorius D. Vitkauskas daugiau nei du dešimtmečius dirba teisingumo ir viešojo valdymo reformų srityje įvairiose Europos šalyse, pataria valdžiai kaip ekspertas ir vadovauja įvairiems ES projektams.

Rašyti komentarą 0