A. Pakštaitė-Marcinkienė. Teks surinkti bei perdirbti ir elektromobilių baterijas. Ar pavyks?

Publikuota: 2021-03-28
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė

Europos ekonominėje erdvėje per metus parduodama apie 239.000 tonų arba maždaug 11 mlrd. vienetų nešiojamų baterijų, montuojamų mobiliuose telefonuose, kompiuteriuose ir kituose elektronikos įrenginiuose (Europos nešiojamų baterijų asociacijos 2018-ųjų duomenys).

Automobilių akumuliatorių į Europos Sąjungą (ES) patenka keturis kartus daugiau. Ar pavyks verslui pasiekti, kad į rinką pateikiamos baterijos būtų tvarios ir saugios per visą jų gyvavimo ciklą?

Baterijų paklausa sparčiai didėja – Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad iki 2030 metų ji išaugs 14 kartų, o daugiausia dėl elektra varomo transporto. Tai reiškia, kad atitinkamai didės žaliavų paklausa ir šių atliekų, kurias reikės tinkamai perdirbti, kiekis ir įtaka aplinkai.

Kadangi šiuo metu ne visos baterijos pasibaigus jų tarnavimo laikui yra tinkamai surenkamos ir perdirbamos, jose esančios pavojingos medžiagos ir sunkieji metalai patenka į aplinką ir švaistomi senkantys gamtos ištekliai.

Todėl žiedinę ekonomiką ir Žaliąjį kursą pasirinkusi EK siekia, kad kuo daugiau baterijų ir akumuliatorių būtų perdirbama ir taip neutralizuotas jų neigiamas poveikis klimatui. Maža to, EK numato toliau reikalauti iš gamintojų projektuoti prietaisus taip, kad baterijų atliekas iš jų būtų galima lengvai išimti. Pakeitus baterijas prietaisai turėtų toliau veikti.

Naujame baterijų reglamente, kuris turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų ir kuris pakeistų šiuo metu baterijoms ir jų atliekoms galiojantį 2006 metų ES Baterijų direktyvą, numatytas draudimas naudoti gyvsidabrio ir kadmio turinčias baterijas, taip pat numatyta, kiek naujų baterijų sudėtyje turės būti antrinių žaliavų.

Griežtės įsipareigojimai gamintojams ir importuotojams dėl baterijų ir akumuliatorių surinkimo. Tam, kad ekonomika neprarastų namuose naudojamų baterijų medžiagų dabartinė užduotis – surinkti 45% į rinką atskirai teikiamų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių – iki 2025 metų padidėtų iki 65%, o 2030 m. – iki 70%.

EK taip pat siekia, kad pramoninės, automobilių arba elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti surenkamos ir perdirbtos visos, kad būtų išgautos vertingos medžiagos, kaip kobaltas, litis, nikelis ir švinas.

Nuo 2027 metų reikės nurodyti baterijose esantį perdirbtą šių keturių metalų kiekį, o nuo 2030-ųjų – jose minimalus perdirbtų medžiagų kiekis turės būti atitinkamai 12% kobalto, 85% švino, 4%ličio ir 4% nikelio. Nuo 2035 metų šis kiekis dar labiau padidėtų (20% kobalto, 10% ličio ir 12% nikelio).

Be to, nuo 2024 metų vidurio ES rinkai pateiktos įkraunamosios pramoninės ir elektromobilių baterijos su vidine saugykla privalės turėti anglies pėdsako deklaraciją, o dar vėlesniais metais – paženklintos anglies dioksido intensyvumo klasės ženklu ir atitikti didžiausio anglies pėdsako ribines vertes.

Ką tai reiškia verslui?

Tai – iš tiesų ambicingi tikslai ir verslui. Kasmet į viršų šaunant baterijų sunaudojimui ir išaugus surinkimo užduotims, gamintojai ir importuotojai turės daugiau investuoti lėšų į baterijų surinkimo infrastruktūrą, o atliekų tvarkytojai – plėsti ir ieškoti naujų perdirbimo galimybių. Pagaliau teks dar aktyviau šviesti visuomenę, kaip rūšiuoti atliekas.

Visgi, griežtėjantys įpareigojimai verslui tampa ne tik dideliais iššūkiais, bet ir galimybėmis. Ir dabar Lietuva ganėtinai sėkmingai renka baterijų atliekas. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2018 metais Lietuvoje buvo surinkta 47% nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Tai reiškia, kad šalyje sukurta tinkama infrastruktūra baterijų atliekoms surinkti.

Gyventojai nešiojamas baterijas ir akumuliatorius, kaip ir kitą elektros ir elektroninę įrangą, gali priduoti jų prekybos ar gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose, savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ar atliekų tvarkytojams.

Specialias talpas baterijoms galima rasti net ir mažame prekybos centre. Visuomenė (ugdymo ir švietimo įstaigos, bendruomenės, įmonės) aktyviai įtraukiama dalyvauti aplinkosauginiuose projektuose, kurių metu renkamos baterijų atliekos.

Tačiau jau po kelerių metų susidarys ir didelis elektromobilių bei hibridinių automobilių (plug-in) baterijų kiekis, kurį taip pat reikės visą sutvarkyti (perdirbti). Ir tai įvardinčiau kaip naują didelį iššūkį ir galimybę, nes iki šiol to Lietuva nedarė.

Todėl jau dabar būtina galvoti apie sprendimus, kaip efektyviai panaudoti ir perdirbti elektromobilių ličio jonų baterijas. Viena iš alternatyvų – jas įdarbinti energijai kaupti ir tik baterijų efektyvumui sumažėjus iki pusės nukreipti jas į perdirbimą.

Dėl mažos rinkos dauguma dabar surenkamų baterijų perdirbama kaimyninėse šalyse. Augantys kiekiai skatins ir atliekų perdirbėjus ieškoti naujų galimybių.

Laukiami pokyčiai didins gamintojų ir importuotojų bei perdirbėjų sąnaudas. Dėl to jau dabar neišvengiamai būtina ieškoti sprendimų, kaip ateityje dar efektyviau surinkti ir perdirbti baterijų atliekas. Efektyvesnė baterijų atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema bei masto ekonomika turėtų amortizuoti bent dalį padidėjusių išlaidų.

Atsakymas, ar pavyks verslui pasiekti, kad į rinką pateikiamos baterijos būtų tvarios ir saugios per visą jų gyvavimo ciklą, yra aiškus – tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Komentaro autorė — Asta Pakštaitė-Marcinkienė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kai vėliau – per vėlu 2

Apie vieną naujausių į Seimą atkeliavusį įstatymo pakeitimų projektą, ko gero, negalima sakyti „geriau vėliau...

Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku