V. Šostak. Mitas apie kylančių VVP pajamingumų grėsmę
Vasarį-kovą ypač technologijų akcijos koregavosi (po ilgo ir stipraus kilimo rudenį-žiemą) ir, pasak spaudos, šio pakritimo „kaltininkai“ buvo kylantys pajamingumai. Sugriaukime šį mitą!
Teoriškai tiesa – kylanti diskonto norma mažina ateities srautų dabartinę vertę. Pvz., 2040 m. prognozuojamas pelnas yra dvigubai mažiau vertingas esant 3% ilgalaikių VVP pajamingumui, palyginti su 0% pajamingumu. Todėl šiam diskontui jautriausios yra sparčiai augančios ir šiandien nepelningos ar mažai pelningos įmonės – dažniausiai tokios būna technologijų sektoriuje.
Tačiau praktikoje toks paaiškinimas paprasčiausiai neatlaiko kritikos:
1) Akcijos, kaip turto klasė, ilgu laikotarpiu lenkia obligacijas beveik visuose scenarijuose, tad net jei įskaičiuojame technologijų akcijas ir žvelgiame į rinkos vidurkius: kylantys infliacijos lūkesčiai nėra priežastis pardavinėti akcijas. Vienintelė rimta išimtis – aukštos (>3%) ir kylančios infliacijos aplinka, bet joje obligacijos irgi stipriai nukenčia (geriausia investicija tuomet – žaliavos).
2) Mes praktikoje naudojame VVP pajamingumus kaip akcijas patvirtinantį rodiklį (ang. coinciding indicator), o ne į priešingą pusę rodantį rodiklį. Juk fundamentaliai yra normalu tikėtis, kad atsigaunant ekonomikai po COVID-19 šoko, kils ir akcijų kainos, ir ilgalaikiai pajamingumai.
Jei ilgalaikių VVP pajamingumai kyla, tai rodo ekonomikos sveikatą, t. y. tikimasi didesnio vartojimo, tolesnio ekonomikos augimo ir didesnės kredito paklausos ateityje – visi šie veiksniai turėtų kelti, o ne mažinti akcijų kainas.
3) Pernai kovą ekonomika ir rinkos buvo trumpam pasiekusios infarkto būseną, pvz., Vokietijos 10 metų VVP pajamingumai buvo nukritę iki arti minus 1% – žemiausio lygio istorijoje. Todėl, ką dabar stebime, yra teisingiau pavadinti ne pajamingumų kilimu, o normalizavimusi. Tas pats Vokietijos 10 m. VVP pajamingas vos grįžo į 2019–2020 m. vidurkį ir istoriškai yra vis dar labai žemuose lygiuose – tokiu būdu realūs skolinimosi kaštai išlieka itin skatinamieji ir palankūs finansų rinkų bei NT investicijoms.
4) Praktikoje ilgalaikiai VVP pajamingumai kyla maždaug kartų su akcijų kainomis. Pvz., JAV 10 m. pajamingumas pakilo nuo 5,3% 1993 m. iki 6,7% 2000 m. ir turėjo bent du stiprius (po +2,5 proc. punkto) pakilimus tą dešimtmetį, kai vyko didžiulė technologijų akcijų brangimo banga. Panašus JAV 10 metų VVP pajamingumų kilimas vyko ir 2003-2007 metais – kartu su didele kilimo banga pasaulio akcijų rinkose.
Apibendrinant, ilgalaikių pajamingumų kilimas nuo žemų lygių yra teigiamas veiksnys akcijoms. Tačiau reikia pažymėti, jog ūkio šakų rotacija rinkose išties reguliariai vyksta, todėl mūsų požiūris – šalia ilgalaikių laimėtojų (technologijų įmonės) investuoti į vieną-kitą subalansuojančią nepriklausomą temą, pvz., Vakarų Europos akcijas, kurios, nepaisant korekcijos, akcijų vidurkiuose brango apie 20% nuo sausio pabaigos iki dabar.
Komentaro autorius – V. Šostak, šeimos biuro „Genus Family Office“ investicijų strategas
