G. Moška. Viešųjų pirkimų centralizavimas: teisingas sprendimas, bet kils iššūkių
Analizuojant mūsų valstybės viešųjų pirkimų proceso raidą, Europos Komisijos (EK) rekomendacijas ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių gerąją patirtį, nekyla abejonių, kad siekiant spręsti Lietuvoje egzistuojančias viešųjų pirkimų proceso problemas reforma ir centralizavimas yra būtini. Tačiau kokie konkretūs procesai slepiasi po šiais žodžiais ir su kokiais iššūkiais galime susidurti?
Vykdant pirkimus bendrai – lėšos naudojamos racionaliau
Bendrai vykdomų viešųjų pirkimų praktika įsitvirtina visoje ES – tokių pirkimų vykdymui steigiamos CPO nacionaliniu, regionų ar savivaldybių lygmeniu arba konkrečiuose sektoriuose. Pagal EK viešųjų pirkimų efektyvumo suvestinę, aktyviausiai bendri pirkimai 2019 m. buvo vykdyti Lichtenšteine (24% visų pirkimų), Danijoje (19%), Suomijoje ir Airijoje (po 18%).
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, 2019 m. Lietuvoje veikė 7 CPO, tačiau bendrų pirkimų dalis siekė tik 4% visų pirkimų skaičiaus – šis rodiklis nuo 2016 m. vis prastėja. Tikimasi, kad šalyje veikiant platesniam CPO tinklui pavyks pasiekti bendrai vykdomų viešųjų pirkimų rodiklio ES vidurkį – 9%.
Veikdamos kaip telkėjos, CPO padidina viešųjų pirkėjų įtaką konkurencingose rinkose, tokiose kaip IT, sveikatos priežiūros ir pan., tampa svarbiais dalyviais įgyvendinant valstybės viešųjų pirkimų politiką: optimizuojant ir standartizuojant pirkimų procesus, skatinant žaliuosius pirkimus, pritaikant mažam ir vidutiniam verslui palankias procedūras, aktyviau naudojant elektroninius pirkimų sprendimus ir kt.
Kaip rodo Danijos, Suomijos ir kitų šalių sėkminga patirtis, šioms perkančiosioms organizacijoms atsiranda daugiau galimybių užtikrinti tiekėjų konkurenciją, tiesiogiai su gamintojais derėtis dėl pirkimo sutarčių bei sutelkti aukštos kompetencijos viešųjų pirkimų specialistus, kurie turi žinių ir patirties vykdyti sudėtingus pirkimus.
Visos perkančiosios turės peržiūrėti savo pirkimų procesus
Lietuvoje besikuriant naujoms CPO, su pokyčiais susidurs visos perkančiosios organizacijos, kurių šalyje yra apie 4 000. Pirmiausia visos mažosios perkančiosios organizacijos turės įsivertinti savo per metus atliekamų viešųjų pirkimų apimtis, kadangi nuo VPĮ nuostatų taikymo ketinama atleisti organizacijas, kurių per finansinius metus sudaromų sutarčių bendra vertė neviršys 30.000 eurų be PVM.
Didesnės perkančiosios organizacijos, kurių per metus sudaromų sutarčių bendra vertė viršys numatytą ribą, turės sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su viena iš CPO. Šios perkančiosios turės peržiūrėti savo pirkimų procesus ir į juos įtraukti naujus procesinius žingsnius, susijusius su CPO perduodamomis funkcijomis, naujais įsipareigojimais ir atsakomybėmis.
Peržiūrint procesus ir rengiant naujus procesinius aprašus, mano nuomone, kiekvienai organizacijai atsiranda puiki proga atsigręžti į patikimas procesų valdymo sistemas arba ISO standartus – rekomenduočiau apsvarstyti kokybės vadybos standarto ISO 9001 arba antikorupcinės vadybos sistemos standarto ISO 37001 nuostatas ir jų pritaikymo galimybes. Įdiegti standartai padėtų užtikrinti racionalesnį viešųjų išteklių naudojimą, didinti viešųjų pirkimų proceso efektyvumą ir skaidrumą.
Didžioji dalis naujų CPO bus kuriamos ant jau veikiančių perkančiųjų organizacijų pagrindo, atsižvelgiant į jų numatytą paskirtį aptarnauti konkretų sektorių ar savivaldybę. Kadangi CPO vykdys supaprastintus ir tarptautinius viešuosius pirkimus ir už kitas perkančiąsias organizacijas, jų pirkimų apimtys augs ir kai kurios susidurs su didesniu profesionalių viešųjų pirkimų specialistų poreikiu bei specialistų migracijos klausimu.
Specialistų skaičius ir kompetencija – viena didžiausių spragų
EK pabrėžia, kad nepakankamas viešųjų pirkėjų profesionalumas yra sisteminė problema daugelyje valstybių narių. Remiantis įvairiomis apklausomis ir duomenų analizėmis, daugiau lėšų yra išvaistoma dėl profesionalumo ir iniciatyvos stokos nei dėl korupcijos.
Ne išimtis ir Lietuva. Remiantis prezidentūros kartu su siūlomais VPĮ pakeitimais pateikta informacija, viešųjų pirkimų procese dalyvauja keliolika tūkstančių specialistų. Tačiau analizuojant kelerių metų VPT ataskaitas matyti, kad 2018 m. VPT organizuojamuose trumpalaikiuose viešųjų pirkimų specialistų kompetencijų kėlimo mokymosi kursuose dalyvavo tik 1 882 pirkimų specialistai, 2019 m. – 1 652 pirkimų specialistai. Į akis krenta ir tai, kad nuo 2017 m. 17 savivaldybių neorganizuoti jokie valstybės mokymai. Žinoma, yra nemažai privačių mokymų organizatorių rengiamų seminarų, tačiau, mano manymu, kad juos būtų galima laikyti viešųjų pirkimų specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo mokymais, jie turi būti vykdomi laikantis vieningos valstybės patvirtintos programos.
Planuose – kvalifikaciją patvirtinantys pažymėjimai
Lietuvai bendradarbiaujant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2019 m. mūsų šaliai buvo pateiktos rekomendacijos dėl viešųjų pirkimų sistemos gerinimo, kuriose numatoma, kaip didinti viešųjų pirkimų specialistų kvalifikaciją ir įgyvendinti sertifikavimo sistemą. Rekomendacijose siūloma bazinio lygio 42 val. mokymų programa, kurią privalo išklausyti visi viešųjų pirkimų specialistai, o pažengusiojo specialisto kvalifikacijai įgyti – dar 18 val. speciali programa. Išklausius šias mokymų programas, laikomi kvalifikaciniai egzaminai.
Seimui pateiktos VPĮ pataisos jau numato, kad VPT organizuos žinių patikrinimą bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimams gauti. O įkurtose naujose CPO vykdant supaprastintus ir tarptautinius pirkimus komisijos pirmininku galės būti skiriamas tik asmuo, turintis pažengusio pirkimų specialisto pažymėjimą, taip pat komisijoje dar turės būti bent vienas asmuo, įgijęs bazinio arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą. Taigi kiek tokių pirkimų specialistų prireiks startuojant su centralizavimu?
VPT duomenimis, 2019 m. buvo įvykdyti 8.594 supaprastinti ir tarptautiniai pirkimai.
Mano skaičiavimais, vienam supaprastintam arba tarptautiniam pirkimui atlikti reikia vidutiniškai apie 350 darbo valandų vien tik komisijoje dirbančių tarnautojų darbo laiko. Taigi galima daryti prielaidą, kad 2019 m. supaprastintiems arba tarptautiniams pirkimams įvykdyti reikėjo apie 1.763 specialistų (žr. lentelę žemiau). Laikantis nuostatos, kad toks specialistų poreikis išliks ir įkūrus 75 CPO, bei darant prielaidą, kad darbo laiko sąnaudos atlikti vieną supaprastintą arba tarptautinį viešąjį pirkimą liks nepakitusios, 92 specialistai turės būti išklausę 60 val. mokymosi programą ir išlaikę du kvalifikacinius egzaminus ir virš 1.000 specialistų reikės išklausyti bent privalomą 42 val. bazinį kursą bei išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Sertifikuoti tokį specialistų skaičių valstybei prireiks maždaug vienų metų.
Lentelė. Viešųjų pirkimų specialistų poreikis atlikti supaprastintus ir tarptautinius pirkimus (remiantis 2019 m. vykdytų pirkimų skaičiumi)
[infogram id=“5de6cbe6-67c3-4ac5-9cf6-6ef54b2a8176“ prefix=“Zft“ format=“interactive“ title=“Viešųjų pirkimų specialistų poreikis atlikti supaprastintus ir tarptautinius pirkimus“]
Pastaba. Duomenys pateikti remiantis atlikta komisijos darbo proceso analize vienoje perkančiojoje organizacijoje. Komisijos struktūra ir komisijos nariui tenkančios darbo laiko sąnaudos kiekvienoje organizacijoje gali būti skirtingos.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos atsinaujinančios energetikos bendrovė INIKTI tapo oficialia Ukrainos vėjo energetikos asociacijos (UWEA) nare. Tai ne tik naujas žingsnis verslo plėtros žemėlapyje, bet ir tvirtas solidarumo gestas su šalimi, kuri šiandien atkakliai kovoja už savo nepriklausomybę - ir energetinę taip pat.
Šią vasarą Kauno Dariaus ir Girėno stadione vyko superžvaigždžių pasirodymai, pritraukę tūkstantines gerbėjų minias. Kartu su didėjančiu žiūrovų srautu ženkliai išauga ir prekybos apimtys, todėl organizatoriams pagrindinė užduotis yra užtikrinti greitą ir sklandų atsiskaitymų procesą. Šįkart tai padaryti leido „Luminor“ banko išmanieji POS terminalai, sujungiantys kasos aparato ir kortelių skaitytuvo funkcijas į vieną įrenginį.
Visų šventųjų dieną lapkričio 1 d. ir per Vėlines arba Visų mirusiųjų paminėjimą lapkričio 2 d. kapines Lietuvoje nušviečia žvakių liepsnelių jūros. Artimųjų kapų lankymas šiomis dienomis ir brangių žmonių prisiminimas uždegant žvakeles – sena tradicija. Vėlių pagerbimas buvo ir iki Lietuvos krikšto, tačiau tik XX a. pradžioje ėmė formuotis tradicijos ant kapų degti žvakes. Šiandien ši tradicija ypač puoselėjama – vien tik „Norfos“ pirkėjai prieš šias dienas nuperka tiek kapų žvakių, kad joms į parduotuves pristatyti prireikia per 70 vilkikų.
Lietuvos teisininkų ir verslo bendruomenė nuo šiol turės naują įrankį, padėsiantį patogiau pasiekti klientus, o smulkiajam ir vidutiniam verslui lengviau atrasti tinkamą advokatą. Pristatoma platforma „GeriTeisininkai.lt“ leis advokatams ir advokatų padėjėjams koncentruotis į teisės praktiką, o klientų pritraukimo funkciją perleisti skaitmeninėms priemonėms.
Taigi šalyje įgyvendinant numatytą viešųjų pirkimų centralizavimą jau pradiniame etape neišvengiamai susidursime su iššūkiais. Vienas pagrindinių jų – susijęs su viešųjų pirkimų specialistų, galinčių dirbti viešųjų pirkimų komisijose, skaičiumi ir jų kvalifikacijos kėlimo mokymais. Siūlyčiau valstybės institucijoms nelaukiant, kol aukštosiose mokyklose bus pradėti ruošti viešųjų pirkimų specialistai, atsigręžti į verslą bei nevyriausybines organizacijas ir inicijuoti projekto konkursą, kviečiant rinkos dalyvius teikti inovatyvias idėjas viešųjų pirkimų specialistų rengimui. Esu tikras, kad būtų pasiūlyta modernių, efektyvių ir įdomių sprendimų.
Komentaro autorius – Gintautas Moška, bendrovės „Mano konkursas“ vadovas, pirkimų ekspertas
