A. Džiaugys. Europai ruošiantis žaliosios energijos bumui, verslas skendi nežinioje

Publikuota: 2021-02-23
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Eternia Solar“ direktorius

Europa pernai garsiai paskelbė Žaliąjį kursą, pagal kurį jau nuo šių metų nukreipiamos milijoninės investicijos į kovą su klimato kaita, tuo pačiu – ir į atsinaujinančios energetikos skatinimą. Lietuvoje verslas kol kas skendi nežinioje. Skelbiami pavieniai kvietimai teikti paraiškas, kuriuos praleidus, lieka neaišku, ar kitų kvietimų dar bus, ir jei taip, tai kada. Laikas valstybei aiškiai sudėlioti ir paviešinti atsinaujinančių išteklių programos planą keleriems metams į priekį.

Sausio 11 d. baigėsi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimas finansuoti atsinaujinančios energijos gamybą. Agentūra sulaukė 215 paraiškų daugiau nei 29 mln. eurų sumai, nors kvietimui buvo skirta žymiai mažesnė suma – 6,7 mln. eurų. Tai aiškiai rodo, kad egzistuoja stiprus susidomėjimas iš verslo pusės. Tikimasi panašių kvietimų ir ateityje. Tik vėlgi, klausimas, kada verslas jų sulauks, ir ar jų bus pakankamai.

Artimiausiems metams investicijas į elektros energijos gamybą norintis planuotis verslas šiuo metu skendi nežinioje. Iš savo veiklos patirties matome, kad kol viešumoje nėra paramos programos ir aiškių skaičių, įmonių vadovai neskuba priimti sprendimų. Verslui teks tikrai nemaža dalis investicijų, bet nežinomybė dėl paramos atsinaujinančios energetikos plėtrai trukdo įmonėms pasiruošti.

Problema aiški – įmonėms trūksta aiškiai sudėlioto ir paviešinto investicijų paramos plano keleriems metams į priekį, kad investicijų augimas šiame sektoriuje įgautų reikiamą pagreitį. Tikiu, kad gerai papasakotos sėkmės istorijos galėtų paskatinti tokį „sniego gniūžtės“ efektą, kai investicijos itin sparčiai auga. Tačiau kol kas viešumoje dar nedaug konkrečių sėkmės pavyzdžių, vardinami tik bendri pažadai.

Svarbu pastebėti, kad iki šiol Klimato kaitos programos lėšos daugiau buvo skiriamos gyventojų ir viešojo sektoriaus investicijoms. Tačiau praėję metai buvo lūžio metai, pasirodė daugiau kvietimų verslo bendrovėms. Įdomu ir tai, kad pirmą kartą Lietuvos ūkininkai turėjo galimybę gauti APVA paramą saulės elektrinės įrengimui. Tad į kovą su klimato kaita įsijungė vis daugiau dalyvių. Bet pandemija ir neužtikrintumas kai kurias įmones stabdė nuo galutinio sprendimo investuoti. Aiški valstybės žinia, kad verslas šioje srityje bus remiamas ir ateityje, paskatintų prisijungti daugiau verslo atstovų.

Svarbu, kad juridiniai asmenys galėtų įgyvendinti saulės elektrinių projektus be viešųjų pirkimų. Aiški subsidijos suma už 1 kW puikiai veikia gyventojams pasirenkant tiekėją bei įrangą, tad ją reiktų pritaikyti ir juridiniams asmenims.

Vartotojai renkasi žalumą

Pagrindinė priežastis, kodėl verslas investuotų į atsinaujinančią energiją, žinoma, yra išlaidų elektros energijai mažinimas. Taip pat dažnai minima energetinė nepriklausomybė bei ekologija.

Tačiau ryškėja ir kita svarbi tendencija. Į kovą su klimato kaita kyla vartotojai, kurie rinkdamiesi prekes ar paslaugas vis dažniau atkreipia dėmesį į žymėjimus dėl žaliosios energetikos ir gamtai draugiškų technologijų. Daugėja prekių ir paslaugų, kurios yra kuriamos ar teikiamos naudojant gamtai draugiškas technologijas.

Vartotojai reikalauja klimatui neutralių produktų, tad investicijos į atsinaujinančią energetiką tampa ne tik mažesnėmis elektros sąskaitomis, bet ir konkurenciniu pranašumu.

Pasiruošti privalo ir institucijos

Kai visuomenė ir verslas yra pasiruošę pokyčiams, labai svarbu, kad ambicijų nesustabdytų biurokratija. Šiuo metu pastebime, kad pateiktų paraiškų tikrinimas užtrunka pakankamai ilgai, pavyzdžiui, pusę metų ar net daugiau. Dirbdamos efektyviau paramą administruojančios viešosios įstaigos paspartintų saulės elektrinių diegimą.

Kitas laikui jautrus iššūkis yra statybos ir prisijungimo prie elektros tinklų leidimų išdavimas. Padaugėjus prašymų išduoti prisijungimo prie ESO tinklų sąlygas, pastebime valstybinių institucijų vėlavimą darbus atlikti per pažadėtą terminą. Labai svarbu, kad požiūris į greitą bei kokybišką projektų įgyvendinimą būtų profesionalus ir operatyvus tiek iš valstybinių institucijų, tiek iš verslo pusės.

Norisi pabrėžti ir dar vieną iššūkį. Svarbu, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išlaikytų elektros pasaugojimo mokestį kuo mažesnį. Taip elektrą gaminantys vartotojai neliks nusivylę investavę į saulės elektrinę, o jų pozityvi patirtis taps motyvacija ir kitiems.

Europa jungia aukštesnę pavarą

Europos Sąjungos lyderiai yra iškėlę tikslą tapti klimatui neutraliu žemynu. Pernai paskelbtas Žaliasis kursas energetikoje numato masinį perėjimą prie atsinaujinančios elektros gamybos, pirmiausiai vėjo jėgainių ir saulės elektrinių. Lietuva savo ruožtu iki 2030 metų numato pasiekti, kad atsinaujinanti energija bendrame energijos suvartojimo krepšelyje sudarytų bent 45%.

Šioje vietoje trūksta taktinio plano, o laikas eina. Nepasiekus proveržio, viena valdžia vėl galės kaltinti kitą. Lietuvai suskubus įgyvendinti Žaliąją programą, galėtume ne tik rodyti pavyzdį Europai, bet ir tikėtis daugiau investicijų į šalies ekonomiką.

Per trejus metus atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai Lietuvoje turėtų būti skirta beveik 300 mln. eurų. Tai sveikintina, bet nėra žinoma, kiek bus skiriama konkrečioms priemonėms, pavyzdžiui, saulės elektrinių įrengimui. Norint pasiekti valdžios iškeltą saulės energetikos plėtros tikslą, reikėtų kas metus pastatyti po 160 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių. Tai – maždaug du kartus daugiau nei buvo pastatyta pernai. Tad yra vietos pasitempti ir tai reikėtų daryti nedelsiant.

Šioje vietoje valstybė turėtų aiškiai apibrėžti artimiausių metų planą. Be jo traukinys nuvažiuos, ir tikėtis tapti lyderiais regione vargu ar galėsime.

Komentaro autorius - Andrius Džiaugys, „Eternia Solar“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 1

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus

Lietuvoje turime dar vieną strategiją, kuri svarbi kiekvienam iš mūsų – ir kuri nebus įgyvendinta. Kalbu apie...

Verslo aplinka
2021.02.24
J. Vėželis. Slėpynės ir kvadratas

Turbūt visi esate pastebėję, kaip keičiasi to paties žodžio naudojimas bėgant laikui.

Verslo aplinka
2021.02.24
Žygis į „neliečiamas“ valdas 9

Finansų ministerija (FM) pasirengusi skelbti kai kurių lengvatų gyvavimo pabaigą – jos valstybei kainuoja...

Verslo aplinka
2021.02.24
A. Džiaugys. Europai ruošiantis žaliosios energijos bumui, verslas skendi nežinioje

Europa pernai garsiai paskelbė Žaliąjį kursą, pagal kurį jau nuo šių metų nukreipiamos milijoninės...

Verslo aplinka
2021.02.23
Pavėluotas bėgimas paskui ekonominę logiką

Diktatoriai nei sveiku protu, nei ekonomine logika nesivadovauja – tai įrodo ir Baltarusijos sprendimas savo...

Verslo aplinka
2021.02.23
G. Šiaučiulytė. 2021-uosius finansų rinkos pradėjo šturmuodamos naujas aukštumas

Investuotojai laukia, kol JAV įstatymų leidėjai susitars dėl 1,9 trln. JAV dolerių ekonomikos skatinimo...

Verslo aplinka
2021.02.22
Verslai, stumdomi tarp ministerijų 5

Pandemijos į nuostolius įstumti paukštynai prašo valstybės pagalbos – sektorius teigia atsidūręs ant bedugnės...

Verslo aplinka
2021.02.22
S. Šimoliūnė. Mokesčių planavimo schemos: kritiškas požiūris – neišvengiamas

ES pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiria mokestinei aplinkai, o vieni svarbiausių objektų...

Verslo aplinka
2021.02.21
A. Sagatauskas.Tvarumui numatomi milijardai eurų – kuriems verslo sektoriams jų reikia labiausiai?

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą ? visos...

Verslo aplinka
2021.02.19
Po apšilimo – į distanciją su kliūtimis 1

Rytoj Seimas švenčia savo šimtadienį, dar po mėnesio tokią datą minės valdančiųjų daugumos suformuota...

Verslo aplinka
2021.02.19
Š. Andriukaitis-Sutkus. Totalinio karantino psichozės mirčių ekonomika 43

Totaliniai karantinai, ypač ilgalaikiai, neveikia – tai įrodo ne viena dešimtis lyginamųjų studijų. Visgi...

Verslo aplinka
2021.02.18
A. Rakauskas. Tai ne solidarumas, o verslo lyderių baudimas už gerą darbą 81

Pandemija tiesiogiai pavojinga Lietuvos žmonių sveikatai, bet ne tik tai – tai pavojus ir visam šalies...

Verslo aplinka
2021.02.18
Už mus, už jus ir jas. Už naftą ir dujas

Lietuvoje „Nord Stream 2“ (NS2) projektas paprastai vertinamas kaip Rusijos didesnės galios Europai įrankis.

Verslo aplinka
2021.02.18
Brangių klientų pigūs duomenys 1

Lietuvą supurtė bene didžiausias nutekėjusių asmens duomenų skandalas. Jo epicentre – „Modus“ grupės valdoma...

Verslo aplinka
2021.02.17
J. Akelis. Ilgalaikė veiklos vertė – stipresnio verslo varomoji jėga

Viena iš įdomiausių patirčių, kurią suteikia auditoriaus bei konsultanto darbas, yra galimybė stebėti, kaip...

Verslo aplinka
2021.02.17
Dividendai vs subsidijos? 23

Mokesčių prievaizdai pasiryžę po padidinamuoju stiklu atidžiai peržiūrėti įmonių paraiškas dėl subsidijų nuo...

Verslo aplinka
2021.02.17
V. Šostak. Investuotojai išlieka skeptiški akcijų atžvilgiu 2

Akcijų kainoms gerokai atsistačius 2020-aisiais ir dabar pakilus iki naujų aukštumų, norisi manyti, jog...

Verslo aplinka
2021.02.16
Magiška skaičių rokiruotė 22

Statistikos departamentui (SD) ir Sveikatos apsaugos ministerijai ketvirtadienį pristačius atnaujintus...

Verslo aplinka
2021.02.15
Dr. J. Neverauskas. Krizė, kuri gali padaryti mus stipresnius

Jau metai, kai kartu su visu pasauliu esame situacijoje, kuri padarė ir daro stipriai neigiamą įtaką mūsų...

Verslo aplinka
2021.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku