„Nord Stream 2“ ir atviras laiškas A. Merkel  – pakeiskite kryptį!

Publikuota: 2018-11-06
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys. Mariaus Vizbaro („15min“) nuotr.
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys. Mariaus Vizbaro („15min“) nuotr.
 

Tiesiai šviesiai – įsivardinkim dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvą bei pasekmes Lietuvai, Baltijos jūros regionui, o kartu ir visai Europai.

Prieš kelerius metus Briuselyje perspėjau, kad nauji rusiškų dujų vamzdynai Baltijos jūroj yra skirti iš pagrindų griauti Europos solidarumą, o prieš kelias savaites priminiau, kad Rusijos tikslas akivaizdus – „pakabinti“ visą Europos Sąjungą ant „Gazpromo“ dujų. Akivaizdu, kad tai ne vien Kremliaus projektas – Vokietijos Vyriausybė tai puikiai supranta ir tame dalyvauja.

Taip pat akivaizdu, kad „Nord Stream 2“ atšakos Baltijos dugnu statybos nėra rinkos poreikio nulemtas ekonominis projektas, jis savo turiniu ir esme kur kas labiau – politinis.

Neatsitiktinai raginau Lietuvos prezidentę dvišaliame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel atvirai klausti, ar kanclerė yra pasirengusi prisiimti asmeninę atsakomybę už projekto „Nord Stream 2“ ilgalaikes pasekmes – tiek politines, tiek ekonomines, tiek saugumo – Europos Sąjungai, Baltijos šalių regionui ir pačiai Vokietijai? Deja, konkrečių atsakymų vizitas nepateikė.

Todėl nematau kito kelio, kaip kreiptis tiesiogiai į Vokietijos kanclerę atviru laišku ir taip paprašyti atsakymų į mums visiems rūpimus klausimus dėl „Nord Stream 2“ statybų.

Šis mano kartu su vienu Vokietijos Žaliųjų lyderių Reinhardu Bütikoferiu inicijuotas atviras laiškas šiomis dienomis buvo pasirašytas ne tik 67-ių Europos Parlamento narių iš visų pagrindinių frakcijų, bet ir Lietuvos, Vokietijos, kitų ES šalių politikų. Iš viso laišką pasirašė atstovai iš 22 valstybių.

Atvirą kreipimąsi į kanclerę A. Merkel pateikiu Jūsų dėmesiui. Siūlau pradėti platesnę diskusiją, ne vien tarp politikų. Man svarbu, ką šiuo klausimu galvojate Jūs?

***Ponia Kanclere,

Kreipiamės į Jus ir Jūsų vadovaujamą Vyriausybę dėl „Nord Stream 2” dujotiekio – projekto, kuris ir toliau sparčiai vykdomas, nepaisant daugelio Vokietijos kaimyninių šalių ir Europos institucijų reiškiamo susirūpinimo.

Kokios priežastys besislėptų už Rusijos pastangų siekiant „Nord Stream 2” dujotiekio statybos, aišku viena: Rusija nestato dujotiekio viena. Dėl šio projekto su „Gazpromu” bendradarbiauja keletas Europos kompanijų.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad „Nord Stream 2” dujotiekis nebūtų statomas be Jūsų, gerbiama Kanclere, vadovautų vyriausybių daugelį metų jam reikštos paramos. Visiškai akivaizdu, kad „Nord Stream 2” būtų pasmerktas žlugti, jeigu ne Vokietijos Vyriausybės sprendimas ignoruoti visus, oponuojančius šiam ekonominiam sandoriui, turėsiančiam rimtų politinių implikacijų. Kai kam šis projektas gal ir bus pelningas, tačiau plačiąja prasme jis atneš skaudžius ekonominius nuostolius bei itin pražūtingas korupcinio pobūdžio politines pasekmes.

Atėjo laikas vadinti daiktus tikraisiais vardais. Vokietijos pozicija dėl „Nord Stream 2” prieštarauja Europos Energetikos sąjungos tikslams. Tai nuteikia priešiškai daugelį Vokietijos partnerių, kadangi jų interesai yra paliekami nuošalyje. Taip pat tai suteikia Rusijai papildomą strateginį pranašumą prieš ES, kadangi didina pastarosios priklausomybę nuo Rusijos.

Šiuo metu, kuomet labiau nei bet kada yra reikalingas Europos Sąjungos susitelkimas, Jūsų Vyriausybė, Ponia Kanclere, kuria terpę nesantaikai tarp ES valstybių narių. Europa negali sau to leisti, Vokietija – taip pat.

Patikėdama iki 80% dujų tiekimo vien „Gazpromui”, Vokietija automatiškai sumažintų savo energetinę nepriklausomybę. Poveikis ES energetiniam saugumui taip pat būtų neigiamas, su rimtomis pasekmėmis, peržengiančiomis energetikos politikos ribas. Vokietija ignoruoja saugumo problemas, apie kurias įspėja Baltijos šalys, NATO ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Akivaizdu, kad pačios Vokietijos saugumas yra glaudžiai susijęs su jos kaimynių ir partnerių saugumu. Pritardama „Nord Stream 2”, Vokietija elgtųsi kaip skaldytoja. Ji elgtųsi prieš Europos Komisijos, Europos Parlamento ir daugumos Europos Sąjungos Taryboje valią.

Mes prašome Jūsų, Ponia Kanclere, kad Jūsų vadovaujama Vyriausybė persvarstytų ir pakeistų savo politiką dėl „Nord Stream 2”. Nustokite stabdyti darbus, susijusius su Dujų direktyva. Pritarkite Europos Komisijos ir Europos Parlamento priimtai pozicijai. Leiskite Rusijos Prezidentui suprasti, kad Vokietija rems savo ES partneres ir Ukrainą. Rinkitės europietišką kelią, o ne „Vokietija – svarbiausia“ kelią. Visiškai neseniai karti Didžiosios Britanijos patirtis, iššaukta Rusijos kišimosi, akivaizdžiai pademonstravo, kaip yra svarbu, kad paveiktos šalys turėtų galimybę pasikliauti savo partnerių solidarumu.

„Nord Stream 2” duotų naudos Kremliui, „Gazpromui” ir, galbūt, keletui Vakarų kompanijų. Tačiau, užbaigus „Nord Stream 2“, sunki politinė našta kristų ant Vokietijos pečių. Ar tai yra naudinga Vokietijai? Ar Vokietija vykdo savo įsipareigojimą Europai, iškeldama tam tikrus labai specifinius interesus virš mūsų bendro Europos intereso? Jūs žinote, Ponia Kanclere, kad atsakymas į šiuos du klausimus yra neigiamas.

Trumparegiškai besielgdama, Vokietija nusižengtų ES solidarumo principui. O tai yra esminis principas, kuriuo remiasi Europos Sąjunga tam, kad užtikrintų sėkmingą savo veikimą. Jūsų Vyriausybė, Ponia Kanclere, vadovaujasi klaidingais prioritetais. Prašome Jūsų, pakeiskite kryptį!

Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, liberalų ALDE frakcijos EP narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Pramonės transformacija neišvengiama

Pasauliniame pramonės sektoriuje vis dažniau kalbama apie tvarumą, dėmesį aplinkai, vartojimo išsivysčiusiose...

Pramonė
2019.11.12
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 2

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
„Brexit“ kampanija atvėrė Pandoros skrynią – kas laukia Lietuvos rinkėjų 1

2016 m. Jungtinėje Karalystėje vykęs „Brexit“ referendumas paliko net ne pėdsaką, o gilų randą Europos bei...

Verslo aplinka
2019.11.11
Apsispręskime, kiek atliekų mums reikia: daugiau ar mažiau 2

Šių metų rudenį pavadinčiau simptomišku ne tik elektronikos įrangos gamintojams ir importuotojams, bet ir...

Verslo aplinka
2019.11.10
Moterys Lietuvos kino industrijoje. Kokia problema? Premium 1

Jei skaitote šio straipsnio pavadinimą ir jus ima šioks toks irzuliukas, kad šis tekstas apskritai...

Verslo klasė
2019.11.09
Padangų gaisro Alytuje pamokos kovoje su kibernetiniais išpuoliais 1

„Sunku pratybose, lengva kare“, – sako viena karybos taisyklių. Taigi ir praėjusios savaitės nacionalinės...

Verslo aplinka
2019.11.09
Kas generuoja chaosą valstybėje? 14

Tokios skylėtos Vyriausybės, tokio pakrikimo valstybės valdyme, ko gero, neteko regėti per beveik trisdešimt...

Verslo aplinka
2019.11.08
Padovanokime valdžiai ekonomikos vadovėlius 17

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, dar gerai nespėjusio šiame poste apšilti kojų, (ne)veikla jau...

Verslo aplinka
2019.11.07
Visuomenės poreikiai ir valstybės interesai „Lietuvos pašte“ 2

Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerija pranešė, jog atleidžia „Lietuvos pašto“ valdybą, kurioje daugumą...

Verslo aplinka
2019.11.06
Verslą tebelaiko užribyje 6

Naikinant valstybės įmonių vidaus sandorius, savivaldybės išlaikė šią privilegiją, tiesa, su kai kuriomis...

Verslo aplinka
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Nuo galimybių atitrūkę norai 6

Apetitas auga bevalgant – Seimo nariai, pradėję narstyti 2020 m. valstybės biudžetą, regis, apetito pagreitį...

Verslo aplinka
2019.11.05
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04
43% Lietuvos įmonių nedaro nieko, kad išvengtų vėluojančių mokėjimų

Įmonės visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva, susiduria su vėlavimu apmokėti sąskaitas, todėl joms tampa...

Finansai
2019.11.03
Kaip sukurti verslo santykius: dykumoje išmoktos pamokos

Kodėl ir kur asmeniniai ryšiai gali būti gyvybiškai svarbūs sėkmingam verslui? Ar įmanoma integruotis...

Verslo klasė
2019.11.02
Gausiųjų duomenų potencialas didžiulis, bet kas trukdo jį iš tiesų išnaudoti?

Gausieji duomenys, duomenimis grįsti sprendimai, duomenų analitika ir duomenimis „varomos“ kompanijos (angl.

Vadyba
2019.11.02
Ką žinome apie populiariausią JAV akcijų indeksą 4

Prieš kelias dienas „Standard & Poor‘s 500“ indeksas, atspindintis 500-ų geriausiai vertinamų JAV kompanijų...

Rinkos
2019.11.01
Susimeskime valdančiųjų fantazijoms 8

33 šalies verslo, investuotojų, žemės ūkio ir kitos nevyriausybinės organizacijos bei asociacijos mėgina...

Verslo aplinka
2019.10.31
Kaip be leidimo pasistatyti daugiabutį Vilniaus Užupyje 18

Taigi, kaip be statybų leidimo pasistatyti daugiabutį prestižiniame ir dabar jau viename brangiausių Vilniaus...

Laisvalaikis
2019.10.30
„Finansinė pagalvė“: kimšti, o ne išpešioti 1

Valstybės finansinės atsargos Lietuvoje 2022 m. turėtų sudaryti beveik 5% BVP – tiek siūlo Ekonominio...

Verslo aplinka
2019.10.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau