„Nord Stream 2“ ir atviras laiškas A. Merkel  – pakeiskite kryptį!

Publikuota: 2018-11-06
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys. Mariaus Vizbaro („15min“) nuotr.
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys. Mariaus Vizbaro („15min“) nuotr.
 

Tiesiai šviesiai – įsivardinkim dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvą bei pasekmes Lietuvai, Baltijos jūros regionui, o kartu ir visai Europai.

Prieš kelerius metus Briuselyje perspėjau, kad nauji rusiškų dujų vamzdynai Baltijos jūroj yra skirti iš pagrindų griauti Europos solidarumą, o prieš kelias savaites priminiau, kad Rusijos tikslas akivaizdus – „pakabinti“ visą Europos Sąjungą ant „Gazpromo“ dujų. Akivaizdu, kad tai ne vien Kremliaus projektas – Vokietijos Vyriausybė tai puikiai supranta ir tame dalyvauja.

Taip pat akivaizdu, kad „Nord Stream 2“ atšakos Baltijos dugnu statybos nėra rinkos poreikio nulemtas ekonominis projektas, jis savo turiniu ir esme kur kas labiau – politinis.

Neatsitiktinai raginau Lietuvos prezidentę dvišaliame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel atvirai klausti, ar kanclerė yra pasirengusi prisiimti asmeninę atsakomybę už projekto „Nord Stream 2“ ilgalaikes pasekmes – tiek politines, tiek ekonomines, tiek saugumo – Europos Sąjungai, Baltijos šalių regionui ir pačiai Vokietijai? Deja, konkrečių atsakymų vizitas nepateikė.

Todėl nematau kito kelio, kaip kreiptis tiesiogiai į Vokietijos kanclerę atviru laišku ir taip paprašyti atsakymų į mums visiems rūpimus klausimus dėl „Nord Stream 2“ statybų.

Šis mano kartu su vienu Vokietijos Žaliųjų lyderių Reinhardu Bütikoferiu inicijuotas atviras laiškas šiomis dienomis buvo pasirašytas ne tik 67-ių Europos Parlamento narių iš visų pagrindinių frakcijų, bet ir Lietuvos, Vokietijos, kitų ES šalių politikų. Iš viso laišką pasirašė atstovai iš 22 valstybių.

Atvirą kreipimąsi į kanclerę A. Merkel pateikiu Jūsų dėmesiui. Siūlau pradėti platesnę diskusiją, ne vien tarp politikų. Man svarbu, ką šiuo klausimu galvojate Jūs?

***Ponia Kanclere,

Kreipiamės į Jus ir Jūsų vadovaujamą Vyriausybę dėl „Nord Stream 2” dujotiekio – projekto, kuris ir toliau sparčiai vykdomas, nepaisant daugelio Vokietijos kaimyninių šalių ir Europos institucijų reiškiamo susirūpinimo.

Kokios priežastys besislėptų už Rusijos pastangų siekiant „Nord Stream 2” dujotiekio statybos, aišku viena: Rusija nestato dujotiekio viena. Dėl šio projekto su „Gazpromu” bendradarbiauja keletas Europos kompanijų.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad „Nord Stream 2” dujotiekis nebūtų statomas be Jūsų, gerbiama Kanclere, vadovautų vyriausybių daugelį metų jam reikštos paramos. Visiškai akivaizdu, kad „Nord Stream 2” būtų pasmerktas žlugti, jeigu ne Vokietijos Vyriausybės sprendimas ignoruoti visus, oponuojančius šiam ekonominiam sandoriui, turėsiančiam rimtų politinių implikacijų. Kai kam šis projektas gal ir bus pelningas, tačiau plačiąja prasme jis atneš skaudžius ekonominius nuostolius bei itin pražūtingas korupcinio pobūdžio politines pasekmes.

Atėjo laikas vadinti daiktus tikraisiais vardais. Vokietijos pozicija dėl „Nord Stream 2” prieštarauja Europos Energetikos sąjungos tikslams. Tai nuteikia priešiškai daugelį Vokietijos partnerių, kadangi jų interesai yra paliekami nuošalyje. Taip pat tai suteikia Rusijai papildomą strateginį pranašumą prieš ES, kadangi didina pastarosios priklausomybę nuo Rusijos.

Šiuo metu, kuomet labiau nei bet kada yra reikalingas Europos Sąjungos susitelkimas, Jūsų Vyriausybė, Ponia Kanclere, kuria terpę nesantaikai tarp ES valstybių narių. Europa negali sau to leisti, Vokietija – taip pat.

Patikėdama iki 80% dujų tiekimo vien „Gazpromui”, Vokietija automatiškai sumažintų savo energetinę nepriklausomybę. Poveikis ES energetiniam saugumui taip pat būtų neigiamas, su rimtomis pasekmėmis, peržengiančiomis energetikos politikos ribas. Vokietija ignoruoja saugumo problemas, apie kurias įspėja Baltijos šalys, NATO ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Akivaizdu, kad pačios Vokietijos saugumas yra glaudžiai susijęs su jos kaimynių ir partnerių saugumu. Pritardama „Nord Stream 2”, Vokietija elgtųsi kaip skaldytoja. Ji elgtųsi prieš Europos Komisijos, Europos Parlamento ir daugumos Europos Sąjungos Taryboje valią.

Mes prašome Jūsų, Ponia Kanclere, kad Jūsų vadovaujama Vyriausybė persvarstytų ir pakeistų savo politiką dėl „Nord Stream 2”. Nustokite stabdyti darbus, susijusius su Dujų direktyva. Pritarkite Europos Komisijos ir Europos Parlamento priimtai pozicijai. Leiskite Rusijos Prezidentui suprasti, kad Vokietija rems savo ES partneres ir Ukrainą. Rinkitės europietišką kelią, o ne „Vokietija – svarbiausia“ kelią. Visiškai neseniai karti Didžiosios Britanijos patirtis, iššaukta Rusijos kišimosi, akivaizdžiai pademonstravo, kaip yra svarbu, kad paveiktos šalys turėtų galimybę pasikliauti savo partnerių solidarumu.

„Nord Stream 2” duotų naudos Kremliui, „Gazpromui” ir, galbūt, keletui Vakarų kompanijų. Tačiau, užbaigus „Nord Stream 2“, sunki politinė našta kristų ant Vokietijos pečių. Ar tai yra naudinga Vokietijai? Ar Vokietija vykdo savo įsipareigojimą Europai, iškeldama tam tikrus labai specifinius interesus virš mūsų bendro Europos intereso? Jūs žinote, Ponia Kanclere, kad atsakymas į šiuos du klausimus yra neigiamas.

Trumparegiškai besielgdama, Vokietija nusižengtų ES solidarumo principui. O tai yra esminis principas, kuriuo remiasi Europos Sąjunga tam, kad užtikrintų sėkmingą savo veikimą. Jūsų Vyriausybė, Ponia Kanclere, vadovaujasi klaidingais prioritetais. Prašome Jūsų, pakeiskite kryptį!

Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, liberalų ALDE frakcijos EP narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mokesčių reforma: apvalina į sau naudingą pusę 1

Šiemet mokesčių reformos įstatymai buvo priimti pavasario Seimo sesijoje, kai iki jų įsigaliojimo 2019 m.

Finansai
06:30
Kas juda, tas ir laimikius skaičiuoja 4

Lietuvos savivaldybių indekse tarp didžiųjų miestų – du lyderiai: Klaipėda ir Vilnius. Šiose pozicijose...

Verslo aplinka
2018.11.20
Gręžiasi į sidabrinę kartą 17

Darbo jėgos stygių Lietuva jaučia vis stipriau, visuomenė sensta, tačiau mūsų šalyje vis dar sunku...

Vadyba
2018.11.19
Garantijų draudimas įsigyjant verslą nepakeičia įmonės patikrinimo 5

Pastaraisiais metais pareiškimų ir garantijų draudimas, įsigyjant ar perleidžiant įmones, populiarėja. Tai...

Verslo aplinka
2018.11.18
Nutylimas įmonių bendravimo socialiniuose tinkluose efektas

Išaugęs žinomumas ir galimybė tiesiogiai klientams pristatyti savo prekes bei paslaugas, dar vienas reklamos...

Rinkodara
2018.11.17
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 13

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas 37

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį...

Finansai
2018.11.16
Po nauju rūbu – sena idee fixe 10

Valdantieji garsiai nebekalba apie ketinimą steigti valstybinį banką, tačiau kita jų iniciatyva nedaug nutolo...

Finansai
2018.11.15
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
2018.11.14
Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs...

Finansai
2018.11.13
Verslo perdavimas: kelias – ilgas, bet rezultatas gali atnešti palengvėjimą ir sėkmę 1

Verslo perdavimo būdų yra tiek daug ir įvairių, kiek ir patys verslai yra skirtingi, o verslo perdavimo...

Vadyba
2018.11.13
Investavimas į auksą Lietuvoje: kas ir kodėl perka 16

Auksas yra antra pagal populiarumą po nekilnojamojo turto investicija Lietuvoje.

Rinkos
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12
Nedideli biurai nuomai kaip investavimo idėja

Mikrobiurai jau kuris laikas yra viena iš investavimo į nekilnojamąjį turtą krypčių Lietuvoje, ypač aktuali...

Rinkos
2018.11.11
Šviesti ir mokyti ar veikti ir mokytis? Premium 3

Prieš kurį laiką į „YouTube“ tinklalapį įkeltą 10 minučių filmuką apie Lietuvą kasdien pažiūri...

Verslo klasė
2018.11.09
Perbėgėliai liko ant ledo 27

Žlugo „valstiečių“ planas apdovanoti mokesčių mokėtojų pinigais prie jų prisišliejusius perbėgėlius iš...

Finansai
2018.11.09
Merai brangina ramybės užutėkį 7

Kuriamas receptas, kuris galėtų „išgydyti“ savivaldybes nuo vangumo ir abejingumo investicijų medžioklėje.

Verslo aplinka
2018.11.08
Trečią ketvirtį lūkesčiai, kad būstas toliau brangs, didėjo 14

Priešingai negu ankstesniais ketvirčiais, šių metų trečiąjį ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie tikisi, kad...

Statyba ir NT
2018.11.07
Skvernelio laiškas, įveikęs laiką ir logiką 28

Premjeras Saulius Skvernelis šiandien pasigyrė, kad į jo laišką atsiliepė ir strategiją keisti apsisprendė...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau