„Nord Stream 2“ ir atviras laiškas A. Merkel  – pakeiskite kryptį!

Publikuota: 2018-11-06
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys. Mariaus Vizbaro („15min“) nuotr.
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys. Mariaus Vizbaro („15min“) nuotr.
 

Tiesiai šviesiai – įsivardinkim dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvą bei pasekmes Lietuvai, Baltijos jūros regionui, o kartu ir visai Europai.

Prieš kelerius metus Briuselyje perspėjau, kad nauji rusiškų dujų vamzdynai Baltijos jūroj yra skirti iš pagrindų griauti Europos solidarumą, o prieš kelias savaites priminiau, kad Rusijos tikslas akivaizdus – „pakabinti“ visą Europos Sąjungą ant „Gazpromo“ dujų. Akivaizdu, kad tai ne vien Kremliaus projektas – Vokietijos Vyriausybė tai puikiai supranta ir tame dalyvauja.

Taip pat akivaizdu, kad „Nord Stream 2“ atšakos Baltijos dugnu statybos nėra rinkos poreikio nulemtas ekonominis projektas, jis savo turiniu ir esme kur kas labiau – politinis.

Neatsitiktinai raginau Lietuvos prezidentę dvišaliame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel atvirai klausti, ar kanclerė yra pasirengusi prisiimti asmeninę atsakomybę už projekto „Nord Stream 2“ ilgalaikes pasekmes – tiek politines, tiek ekonomines, tiek saugumo – Europos Sąjungai, Baltijos šalių regionui ir pačiai Vokietijai? Deja, konkrečių atsakymų vizitas nepateikė.

Todėl nematau kito kelio, kaip kreiptis tiesiogiai į Vokietijos kanclerę atviru laišku ir taip paprašyti atsakymų į mums visiems rūpimus klausimus dėl „Nord Stream 2“ statybų.

Šis mano kartu su vienu Vokietijos Žaliųjų lyderių Reinhardu Bütikoferiu inicijuotas atviras laiškas šiomis dienomis buvo pasirašytas ne tik 67-ių Europos Parlamento narių iš visų pagrindinių frakcijų, bet ir Lietuvos, Vokietijos, kitų ES šalių politikų. Iš viso laišką pasirašė atstovai iš 22 valstybių.

Atvirą kreipimąsi į kanclerę A. Merkel pateikiu Jūsų dėmesiui. Siūlau pradėti platesnę diskusiją, ne vien tarp politikų. Man svarbu, ką šiuo klausimu galvojate Jūs?

***Ponia Kanclere,

Kreipiamės į Jus ir Jūsų vadovaujamą Vyriausybę dėl „Nord Stream 2” dujotiekio – projekto, kuris ir toliau sparčiai vykdomas, nepaisant daugelio Vokietijos kaimyninių šalių ir Europos institucijų reiškiamo susirūpinimo.

Kokios priežastys besislėptų už Rusijos pastangų siekiant „Nord Stream 2” dujotiekio statybos, aišku viena: Rusija nestato dujotiekio viena. Dėl šio projekto su „Gazpromu” bendradarbiauja keletas Europos kompanijų.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad „Nord Stream 2” dujotiekis nebūtų statomas be Jūsų, gerbiama Kanclere, vadovautų vyriausybių daugelį metų jam reikštos paramos. Visiškai akivaizdu, kad „Nord Stream 2” būtų pasmerktas žlugti, jeigu ne Vokietijos Vyriausybės sprendimas ignoruoti visus, oponuojančius šiam ekonominiam sandoriui, turėsiančiam rimtų politinių implikacijų. Kai kam šis projektas gal ir bus pelningas, tačiau plačiąja prasme jis atneš skaudžius ekonominius nuostolius bei itin pražūtingas korupcinio pobūdžio politines pasekmes.

Atėjo laikas vadinti daiktus tikraisiais vardais. Vokietijos pozicija dėl „Nord Stream 2” prieštarauja Europos Energetikos sąjungos tikslams. Tai nuteikia priešiškai daugelį Vokietijos partnerių, kadangi jų interesai yra paliekami nuošalyje. Taip pat tai suteikia Rusijai papildomą strateginį pranašumą prieš ES, kadangi didina pastarosios priklausomybę nuo Rusijos.

Šiuo metu, kuomet labiau nei bet kada yra reikalingas Europos Sąjungos susitelkimas, Jūsų Vyriausybė, Ponia Kanclere, kuria terpę nesantaikai tarp ES valstybių narių. Europa negali sau to leisti, Vokietija – taip pat.

Patikėdama iki 80% dujų tiekimo vien „Gazpromui”, Vokietija automatiškai sumažintų savo energetinę nepriklausomybę. Poveikis ES energetiniam saugumui taip pat būtų neigiamas, su rimtomis pasekmėmis, peržengiančiomis energetikos politikos ribas. Vokietija ignoruoja saugumo problemas, apie kurias įspėja Baltijos šalys, NATO ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Akivaizdu, kad pačios Vokietijos saugumas yra glaudžiai susijęs su jos kaimynių ir partnerių saugumu. Pritardama „Nord Stream 2”, Vokietija elgtųsi kaip skaldytoja. Ji elgtųsi prieš Europos Komisijos, Europos Parlamento ir daugumos Europos Sąjungos Taryboje valią.

Mes prašome Jūsų, Ponia Kanclere, kad Jūsų vadovaujama Vyriausybė persvarstytų ir pakeistų savo politiką dėl „Nord Stream 2”. Nustokite stabdyti darbus, susijusius su Dujų direktyva. Pritarkite Europos Komisijos ir Europos Parlamento priimtai pozicijai. Leiskite Rusijos Prezidentui suprasti, kad Vokietija rems savo ES partneres ir Ukrainą. Rinkitės europietišką kelią, o ne „Vokietija – svarbiausia“ kelią. Visiškai neseniai karti Didžiosios Britanijos patirtis, iššaukta Rusijos kišimosi, akivaizdžiai pademonstravo, kaip yra svarbu, kad paveiktos šalys turėtų galimybę pasikliauti savo partnerių solidarumu.

„Nord Stream 2” duotų naudos Kremliui, „Gazpromui” ir, galbūt, keletui Vakarų kompanijų. Tačiau, užbaigus „Nord Stream 2“, sunki politinė našta kristų ant Vokietijos pečių. Ar tai yra naudinga Vokietijai? Ar Vokietija vykdo savo įsipareigojimą Europai, iškeldama tam tikrus labai specifinius interesus virš mūsų bendro Europos intereso? Jūs žinote, Ponia Kanclere, kad atsakymas į šiuos du klausimus yra neigiamas.

Trumparegiškai besielgdama, Vokietija nusižengtų ES solidarumo principui. O tai yra esminis principas, kuriuo remiasi Europos Sąjunga tam, kad užtikrintų sėkmingą savo veikimą. Jūsų Vyriausybė, Ponia Kanclere, vadovaujasi klaidingais prioritetais. Prašome Jūsų, pakeiskite kryptį!

Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, liberalų ALDE frakcijos EP narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ar užteks parako iššūkiams nugalėti?

Pasaulyje, ypač – Europoje, 2018 m. senkant tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), Lietuva šiame...

Nerimo yra, bet yra ir vilties 3

Nors pasaulinėje ekonomikoje pamažu ima ryškėti nerimo sūkuriai, susiję su prekybos karais, lėtėjančiu ūkio...

Pramonė
2019.01.22
Prezidento rinkimai: konstruktyvios diskusijos ilgesys 3

Visų šiemet vyksiančių rinkimų kampanijos, ypač prezidento, faktiškai prasidėjo dar prieš gerą pusmetį ir...

Verslo aplinka
2019.01.21
Vartojimo kreditai ir paskolos su NT įkeitimu: kas rizikingiau 11

Parašyti šį tekstą mane paskatino neseniai VŽ publikuotas straipsnis „Investicijos į paskolas su NT užstatu:...

Rinkos
2019.01.20
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
Milijonai iš baudų nieko neparodo 16

Konkurencijos taryba (KT) šią savaitę paviešino, kad 2016–2018 m. iš viso skyrė 15 mln. Eur baudų, o teismams...

Verslo aplinka
2019.01.18
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Penki išbandymai verslui 2019 metais 4

Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra...

Verslo aplinka
2019.01.16
R. Vilpišauskas: ko nori britai? 13

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies...

Verslo aplinka
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų 18

Lietuva neturi įvaizdžio. Nes jo kūrėjai – nieko verti. Metų metais kiekviena Vyriausybė išleidžia šiam...

Rinkodara
2019.01.15
Scenarijai – sunkiai nuspėjami

Lietuvos eksportas 2018 m. pamažu lėtėjo, ši tendencija prognozuojama ir šiems metams, tad kuklesni gali būti...

Verslo aplinka
2019.01.14
3 iliuzijos, kurios klaidina darbuotojų ieškantį verslą 17

Konkurencinę kovą norinčios laimėti bendrovės nekalba apie darbuotojų pritraukimą, jos galvoja, kaip...

Rinkodara
2019.01.13
Kaip išmatuoti atsakingumą? 8

Įsivažiavus ekonomikai, verslo įmonių produktyvumui ir investicijoms, jau keleri metai didžiausias darbdavių...

Vadyba
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11
Opcionams – dalinė „amnestija“ 2

Siekdama gerokai padidinti startuolių skaičių Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), dar dirbdama po Ūkio...

Finansai
2019.01.10
Jaukas pro šalį sukantiems investuotojams 9

Skaičiuojant į Lietuvą pritrauktas investicijas, retai apsižiūrima, kiek jų aplenkia mūsų šalį ir nukeliauja...

Pramonė
2019.01.09
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
Valstybės įmonėms lengvina gyvenimą 5

Politikai, prieš Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pasižadėję...

Finansai
2019.01.07
Praleistos galimybės: kokias 3 skaitmeninės rinkodaros sritis pamiršta B2B verslas 1

Kai elektroninė prekyba B2C sektoriuje išgyvena aukso amžių ir nuolat tobulėjantys internetinės reklamos...

Rinkodara
2019.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau