„Nord Stream 2“ ir atviras laiškas A. Merkel  – pakeiskite kryptį!

Publikuota: 2018-11-06
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys. Mariaus Vizbaro („15min“) nuotr.
svg svg
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys. Mariaus Vizbaro („15min“) nuotr.
 

Tiesiai šviesiai – įsivardinkim dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvą bei pasekmes Lietuvai, Baltijos jūros regionui, o kartu ir visai Europai.

Prieš kelerius metus Briuselyje perspėjau, kad nauji rusiškų dujų vamzdynai Baltijos jūroj yra skirti iš pagrindų griauti Europos solidarumą, o prieš kelias savaites priminiau, kad Rusijos tikslas akivaizdus – „pakabinti“ visą Europos Sąjungą ant „Gazpromo“ dujų. Akivaizdu, kad tai ne vien Kremliaus projektas – Vokietijos Vyriausybė tai puikiai supranta ir tame dalyvauja.

Taip pat akivaizdu, kad „Nord Stream 2“ atšakos Baltijos dugnu statybos nėra rinkos poreikio nulemtas ekonominis projektas, jis savo turiniu ir esme kur kas labiau – politinis.

Neatsitiktinai raginau Lietuvos prezidentę dvišaliame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel atvirai klausti, ar kanclerė yra pasirengusi prisiimti asmeninę atsakomybę už projekto „Nord Stream 2“ ilgalaikes pasekmes – tiek politines, tiek ekonomines, tiek saugumo – Europos Sąjungai, Baltijos šalių regionui ir pačiai Vokietijai? Deja, konkrečių atsakymų vizitas nepateikė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Todėl nematau kito kelio, kaip kreiptis tiesiogiai į Vokietijos kanclerę atviru laišku ir taip paprašyti atsakymų į mums visiems rūpimus klausimus dėl „Nord Stream 2“ statybų.

Šis mano kartu su vienu Vokietijos Žaliųjų lyderių Reinhardu Bütikoferiu inicijuotas atviras laiškas šiomis dienomis buvo pasirašytas ne tik 67-ių Europos Parlamento narių iš visų pagrindinių frakcijų, bet ir Lietuvos, Vokietijos, kitų ES šalių politikų. Iš viso laišką pasirašė atstovai iš 22 valstybių.

Atvirą kreipimąsi į kanclerę A. Merkel pateikiu Jūsų dėmesiui. Siūlau pradėti platesnę diskusiją, ne vien tarp politikų. Man svarbu, ką šiuo klausimu galvojate Jūs?

***Ponia Kanclere,

Kreipiamės į Jus ir Jūsų vadovaujamą Vyriausybę dėl „Nord Stream 2” dujotiekio – projekto, kuris ir toliau sparčiai vykdomas, nepaisant daugelio Vokietijos kaimyninių šalių ir Europos institucijų reiškiamo susirūpinimo.

Kokios priežastys besislėptų už Rusijos pastangų siekiant „Nord Stream 2” dujotiekio statybos, aišku viena: Rusija nestato dujotiekio viena. Dėl šio projekto su „Gazpromu” bendradarbiauja keletas Europos kompanijų.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad „Nord Stream 2” dujotiekis nebūtų statomas be Jūsų, gerbiama Kanclere, vadovautų vyriausybių daugelį metų jam reikštos paramos. Visiškai akivaizdu, kad „Nord Stream 2” būtų pasmerktas žlugti, jeigu ne Vokietijos Vyriausybės sprendimas ignoruoti visus, oponuojančius šiam ekonominiam sandoriui, turėsiančiam rimtų politinių implikacijų. Kai kam šis projektas gal ir bus pelningas, tačiau plačiąja prasme jis atneš skaudžius ekonominius nuostolius bei itin pražūtingas korupcinio pobūdžio politines pasekmes.

Atėjo laikas vadinti daiktus tikraisiais vardais. Vokietijos pozicija dėl „Nord Stream 2” prieštarauja Europos Energetikos sąjungos tikslams. Tai nuteikia priešiškai daugelį Vokietijos partnerių, kadangi jų interesai yra paliekami nuošalyje. Taip pat tai suteikia Rusijai papildomą strateginį pranašumą prieš ES, kadangi didina pastarosios priklausomybę nuo Rusijos.

Šiuo metu, kuomet labiau nei bet kada yra reikalingas Europos Sąjungos susitelkimas, Jūsų Vyriausybė, Ponia Kanclere, kuria terpę nesantaikai tarp ES valstybių narių. Europa negali sau to leisti, Vokietija – taip pat.

Patikėdama iki 80% dujų tiekimo vien „Gazpromui”, Vokietija automatiškai sumažintų savo energetinę nepriklausomybę. Poveikis ES energetiniam saugumui taip pat būtų neigiamas, su rimtomis pasekmėmis, peržengiančiomis energetikos politikos ribas. Vokietija ignoruoja saugumo problemas, apie kurias įspėja Baltijos šalys, NATO ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Akivaizdu, kad pačios Vokietijos saugumas yra glaudžiai susijęs su jos kaimynių ir partnerių saugumu. Pritardama „Nord Stream 2”, Vokietija elgtųsi kaip skaldytoja. Ji elgtųsi prieš Europos Komisijos, Europos Parlamento ir daugumos Europos Sąjungos Taryboje valią.

Mes prašome Jūsų, Ponia Kanclere, kad Jūsų vadovaujama Vyriausybė persvarstytų ir pakeistų savo politiką dėl „Nord Stream 2”. Nustokite stabdyti darbus, susijusius su Dujų direktyva. Pritarkite Europos Komisijos ir Europos Parlamento priimtai pozicijai. Leiskite Rusijos Prezidentui suprasti, kad Vokietija rems savo ES partneres ir Ukrainą. Rinkitės europietišką kelią, o ne „Vokietija – svarbiausia“ kelią. Visiškai neseniai karti Didžiosios Britanijos patirtis, iššaukta Rusijos kišimosi, akivaizdžiai pademonstravo, kaip yra svarbu, kad paveiktos šalys turėtų galimybę pasikliauti savo partnerių solidarumu.

„Nord Stream 2” duotų naudos Kremliui, „Gazpromui” ir, galbūt, keletui Vakarų kompanijų. Tačiau, užbaigus „Nord Stream 2“, sunki politinė našta kristų ant Vokietijos pečių. Ar tai yra naudinga Vokietijai? Ar Vokietija vykdo savo įsipareigojimą Europai, iškeldama tam tikrus labai specifinius interesus virš mūsų bendro Europos intereso? Jūs žinote, Ponia Kanclere, kad atsakymas į šiuos du klausimus yra neigiamas.

Trumparegiškai besielgdama, Vokietija nusižengtų ES solidarumo principui. O tai yra esminis principas, kuriuo remiasi Europos Sąjunga tam, kad užtikrintų sėkmingą savo veikimą. Jūsų Vyriausybė, Ponia Kanclere, vadovaujasi klaidingais prioritetais. Prašome Jūsų, pakeiskite kryptį!

Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, liberalų ALDE frakcijos EP narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

A. Merkelis. Pinigų plovimo prevencijos auditas: kaip naštą paversti galimybėmis

Lietuvoje „fintech“ įmonių skaičius artėja prie 300, ir toms, kurios turi finansų įstaigos licenciją, svarbu...

Nuomonės
2022.05.28
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 10

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku