Zefyro testas pensijų fondų dalyviams: išleisti negalima kaupti

Publikuota: 2018-07-04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Išleisti negalima kaupti. Sena kaip žemė dilema, kur padėti kablelį.

Taip, taip čia apie pensijų reformą, kurią praėjusią savaitę priėmė Seimas, o šiandien įstatymų paketą pasirašė šalies prezidentė.

Per penkiolika metų jau 10-ta! Pensijų sistemos peržiūra daugiau aiškumo pensijų dalyviams, deja, nepaliko.

Kaupti papildomai ar nekaupti – paliekama žmogaus pasirinkimui. O ką rinktis?

Prezidentė pabrėžia, kad Vyriausybė dar turi tinkamai žmonėms išaiškinti naujovių turinį, kad visi galėtų įvertinti savanoriško pasirinkimo galimybes. Gal dar išaiškins.

Tačiau tai, kas nugulė į įstatymus, veikiau primena zefyro testą pensijų fondų dalyviams nei aiškias gaires, ką rinktis.

Amerikos mokslininkai dar XX a. viduryje atliko taip vadinamąjį zefyro testą su 4-5 metų vaikais. Jie gaudavo po zefyrą. Kiekvienam vaikui paaiškindavo, kad jeigu jis pakentės nesuvalgęs skanėsto, po 15 minučių gaus dar vieną ir tada galės suvalgyti abu.

Mokslininkai nustatė, kad tie vaikai, kurie sugebėjo išlaukti antrojo zefyro, užaugę buvo laimingesni, labiau orientuoti į rezultatus, todėl daugiau ir pasiekė gyvenime.

videoklipas::1

Zefyro testo dalyviais šiandien tapo 1,3 mln. privačių II pakopos pensijų fondų dalyvių. Nuo to kur kiekvienas kaupiantis padės kablelį sakinyje „vartoti negalima kaupti“, priklausys ir tai, ar bus pasiektos pensijų reformos užmačios.

Reformos pagrindinis tikslas paskatinti žmones savarankiškai kaupti daugiau senatvei, kadangi „Sodra“ dėl demografinės duobės, t.y. mažėsiančio dirbančiųjų skaičiaus, neužtikrins net minimalių pajamų senatvėje.

Socialinis draudimas per „Sodrą“ paremtas solidarumo principu, kai į užtarnautą poilsį išėjusiųjų senatvės pensijos finansuojamos dirbančiųjų įmokomis.

Lietuva sparčiai juda link to, kai vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką, o tai reiškia, kad pensijos, kurios dabar siekia kiek daugiau nei 42% gauto atlyginimo, toliau mažės, tikėtina, iki 30% gautų pajamų, rodo ilgalaikės pensijų sistemos pajamų ir išlaidų projekcijos.

Kaip valdžia siūlo keisti padėtį?

Pagal pensijų pertvarką nuo 2019 m. naikinami 2% dydžio „Sodros“ pervedimai į privačius pensijų fondus ir keičiama kaupimo formulė: nuo kitų metų savo senatvei kaupti norintys žmonės galės prisidėti 3% nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 %. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Paraleliai nuo 2019 m. įgyvendinama mokesčių pertvarka numato, kad dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didėjimo (dėl gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų apjungimo darbuotojo pusėje pajamos į rankas nesikeis) kiekvienas vidutiniškai gaus apie 50 Eur daugiau atlyginimo į rankas.

Tačiau pasitikrinus matyti, kad apsisprendus kaupti toliau pensijų fonde po reformos tiems, kurių atlyginimas „ant popieriaus“ yra didesnis nei 1.800 Eur, pajamos į rankas ima mažėti.

Kiek konkrečiai nuo 2019 m. pasikeis atlyginimas galite pasitikrinti čia.

Šis pratimas parodo, kad žmogui tarsi labiau apsimoka nedalyvauti kaupime, o grįžus į „Sodrą“ pasiimti pinigus ir juos išleisti savo reikmėms šiandien.

Gi zefyro testo išvados rodo tikimybę, kad atsidedantys lėšų senatvei jos sulaukę gyvens geriau, nei papildomus gautus eurus skiriantys didesniam vartojimui šiandien.

Keliamų pensijų reformos tikslų įgyvendinimą, ekspertų nuomone, gerokai komplikuoja tai, kad nebelieka privalomumo dalyvauti papildomame pensijos kaupime (gyventojai iki 40 metų bus automatiškai įtraukiami į kaupimą, tačiau galės atsisakyti, o sulaukusieji šio amžiaus siūlymo kaupti apskritai negaus). Tad nuogąstavimai, kad žmonės bus linkę išleisti tai, ką gavo dabar, o ne taupyti, yra pagrįsti.

Nors valdžia žada, kad pakaitumo norma po reformos ilgainiui išaugs nuo 42% iki 50%, nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos, kad oriai senatvei pensija turi siekti 70% gautų pajamų, tik tolstame.

Tai ką daryti? Pasakyta, kad bus galima kaupti daugiau, ne tik tuos 3% nuo atlyginimo.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad ekspertų skaičiavimais uždirbantiesiems daugiau nei vidutinį darbo užmokestį (VDU – 700 Eur į rankas) nelieka paskatos kaupti II pakopos pensijų fonduose.

Todėl galbūt daugiau uždirbantiems verta stabdyti kaupimą II pakopos pensijų fonde (grįžti į „Sodrą“ su pinigais ar palikti pinigus fonde iki sukaks senatvės pensijos amžius), o kitas lėšas nukreipti į savanoriškus III pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą.

Kodėl? Todėl kad valstybės 1,5 nuo VDU priemoka (prie 3% nuo algos, kuriuos žmogus perves į fondą) per 12 mėnesių nesieks nei 200 Eur. Tuo tarpu už įmokas į III pakopos fondus ar investicinį gyvybės draudimą, kasmet deklaruojant pajamas, galima maksimaliai atgauti 300 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo 1.500 Eur  sumos, investuotos į kaupimą. Suma nuo kitų metų mažėja 500 Eur.

Nuo praėjusių metų GPM lengvatai buvo taikomos 2.000 Eur įmokų už gyvybės draudimą ir į III pakopos pensijų fondus lubos. Bet kadangi nuo kitų metų GPM tarifas didėja nuo 15% iki 20% maksimaliai galima susigrąžinti suma sieks tuos pačius 300 Eur.

Antra vertus, žmogui kaupiančiam savarankiškai per šiuos instrumentus nebus privalomas anuitetas, kuris nėra paveldimas (kai lygiomis dalimis iki gyvos galvos išmokama sumą). Palyginti, kaupiantys II pakopos fonduose anuitetą privalės įsigyti iš „Sodros“, jei sukaupta suma sulaukus pensinio amžiaus viršys 10.000 Eur.

Kaupdamas savarankiškai žmogus galės apsispręsti, ar jam įsigyti anuitetą, ar rinktis periodines išmokas iš pensijų fondo (lėšos šiuo atveju išliks paveldimos).

Kitas variantas, ir ES plačiai paplitusi praktika, kai prie darbuotojų pensijos kaupimo prisideda darbdaviai. Tiesa, kol kas nėra iki galo aiškios jiems galiosiančios paskatos. Tepasakyta, kad darbdaviai galės pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą.

Palyginti, šiandien įmonei mokant įmokas į trečiosios pakopos pensijų fondus darbuotojų naudai, nuo sumokėtų įmokų nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio, „Sodros“ įmokų, privalomo sveikatos draudimo įmokų.

Šios lengvatos galioja, jeigu į pensijų fondą sumokėta įmoka neviršija 25% darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų. Įmokos į trečiosios pakopos pensijų fondus Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka pripažįstamos leidžiamais atskaitymais.

Pabaigai grįžkime prie zefyro testo. Jį kiekvienam dirbančiam teks atlikti per ateinančius 12 mėnesių. Pensijų fondų dalyviai apsispręsti – kaupti toliau ar grįžti į „Sodrą“ – turės iki 2019 m. liepos.

Taigi, kiekvienam teks pasirinkti, ar valgyti zefyrą šiandien (t.y. papildomus keliasdešimt eurų prie algos išleisti dabar), ar dar palaukti antro (toliau kaupti pensijai), kad sulaukęs senatvės galėtų gauti apčiuopiamą priedą prie sodrinės pensijos. Vien pensijos iš „Sodros“ oria nei šiandien, o juo labiau rytoj, tikrai nepavadinsi.

Komentaro autorius – Dalius Simėnas, „Verslo žinių“ apžvalgininkas

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Suklupai? Tai dar ir pastumsim 13

Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų apriboti antstolių įkainius bei jų savivalę,...

Prognozės gamintojų neišgąsdino

Lietuvos apdirbamosios pramonės lyderių reitingo dešimtuke besipuikuojančios įmonės savo pasiekimus sieja ne...

Pramonė
2018.09.18
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17
Darbas nuotoliniu būdu: trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus

Nors technologiškai sąlygos nuotoliniam darbui Lietuvoje atsirado prieš gerą dešimtmetį, o pagal interneto...

Vadyba
2018.09.15
Kaip vertinti „Luminor“ pardavimo žinią 14

Į žinią, kad viena didžiausių pasaulyje privataus kapitalo fondų bendrovių „Blackstone“ perka 60% Baltijos...

Rinkos
2018.09.14
Paleido keršto mechanizmą 22

Demagogija ir tiesos slėpimas dažniausiai ir yra politikų „darbo“ esmė“, – 2009 m. vasaros pradžioje savo...

Pramonė
2018.09.13
Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini  15

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors...

Energetika
2018.09.12
Autorių teisių direktyva: piliečiams ir jų teisėms niekas negresia 1

Europos Parlamente šiuo metu svarstomi Autorių teisių direktyvos kompromisiniai straipsnių variantai. Aš esu...

Rinkodara
2018.09.12
Svarbu matyti visus scenarijus 1

Rudenį prasideda sunkiausias sezonas versle – formuojami įmonių biudžetai. Atsispiriama į besibaigiančius...

Verslo aplinka
2018.09.12
Ar išliks žiniasklaida 10

Rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas pakartotinai balsuos dėl Europos Komisijos siūlomos Autorių teisių...

Rinkodara
2018.09.11
Pokyčiai Lietuvos energetikoje: kur nuves naujas požiūris? 11

Kuo ambicingesnius tikslus išsikelsi, tuo daugiau jų ir pasieksi. Būtent taip apibūdinčiau šiuo metu Lietuvos...

Energetika
2018.09.10
Valdžia įsėdo ne į tą karuselę 9

Apie būtinybę skatinti mažų krautuvėlių steigimąsi kalbantys politikai kuria priemonių planą „kainoms...

Kovodama su kainomis, valdžia kovoja su vartotojais 10

Iš valdžios eilinį kartą „nutekėjo“ pusiau luptas pusiau skustas „kovos su kainomis“ planas. Susidaro...

Kodėl komunikacija kelia stresą ir negarantuoja rezultato

Klasikinėje vadybos struktūroje yra dviejų tipų funkcijos: saugančios pinigus ir uždirbančios pinigus, kitaip...

Rinkodara
2018.09.09
Nepasiruošę prekybininkai praras tabako pardavimų pelno dalį 1

ES tabako direktyva sparčiai plečiasi ir vis daugiau šalių imasi jos įgyvendinimo. Jeigu pateikti siūlymai...

Kodėl namus saugome nuo vagių, o kibernetinėje erdvėje nevengiame įsilaužėlių?

Neseniai populiarioje Firefox naršyklėje aptiktas pažeidžiamumas apdorojant SVG formato įskiepius, kurių...

2018.09.07
Sesijoje – baimės pėdsakai 6

Kitą savaitę prasideda Seimo rudens sesija, kuriai Vyriausybė planuoja pateikti 118 įstatymų projektų.

Finansai
2018.09.07
Mažiau pliurpalų, daugiau argumentų 8

Antrus metus netrukus baigsianti Vyriausybė ir jos institucijos nesiliauja stebinti vis naujais sumanymais,...

Verslo aplinka
2018.09.06
Kaip išvengti ginčo su investuotoju 1

Rinkos apžvalgininkai pastebi, kad Lietuvoje M&A rinka auga, tai gali būti didesnio stambiųjų investuotojų...

Rinkos
2018.09.05
Išsivaduosime nuo kompleksų ir aplenksime estus 27

Jau po keturių mėnesių Lietuva pagal minimalią algą (MMA) aplenks ne tik Estiją – už nugaros statistikos...

Pramonė
2018.09.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau