Zefyro testas pensijų fondų dalyviams: išleisti negalima kaupti

Publikuota: 2018-07-04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Išleisti negalima kaupti. Sena kaip žemė dilema, kur padėti kablelį.

Taip, taip čia apie pensijų reformą, kurią praėjusią savaitę priėmė Seimas, o šiandien įstatymų paketą pasirašė šalies prezidentė.

Per penkiolika metų jau 10-ta! Pensijų sistemos peržiūra daugiau aiškumo pensijų dalyviams, deja, nepaliko.

Kaupti papildomai ar nekaupti – paliekama žmogaus pasirinkimui. O ką rinktis?

Prezidentė pabrėžia, kad Vyriausybė dar turi tinkamai žmonėms išaiškinti naujovių turinį, kad visi galėtų įvertinti savanoriško pasirinkimo galimybes. Gal dar išaiškins.

Tačiau tai, kas nugulė į įstatymus, veikiau primena zefyro testą pensijų fondų dalyviams nei aiškias gaires, ką rinktis.

Amerikos mokslininkai dar XX a. viduryje atliko taip vadinamąjį zefyro testą su 4-5 metų vaikais. Jie gaudavo po zefyrą. Kiekvienam vaikui paaiškindavo, kad jeigu jis pakentės nesuvalgęs skanėsto, po 15 minučių gaus dar vieną ir tada galės suvalgyti abu.

Mokslininkai nustatė, kad tie vaikai, kurie sugebėjo išlaukti antrojo zefyro, užaugę buvo laimingesni, labiau orientuoti į rezultatus, todėl daugiau ir pasiekė gyvenime.

videoklipas::1

Zefyro testo dalyviais šiandien tapo 1,3 mln. privačių II pakopos pensijų fondų dalyvių. Nuo to kur kiekvienas kaupiantis padės kablelį sakinyje „vartoti negalima kaupti“, priklausys ir tai, ar bus pasiektos pensijų reformos užmačios.

Reformos pagrindinis tikslas paskatinti žmones savarankiškai kaupti daugiau senatvei, kadangi „Sodra“ dėl demografinės duobės, t.y. mažėsiančio dirbančiųjų skaičiaus, neužtikrins net minimalių pajamų senatvėje.

Socialinis draudimas per „Sodrą“ paremtas solidarumo principu, kai į užtarnautą poilsį išėjusiųjų senatvės pensijos finansuojamos dirbančiųjų įmokomis.

Lietuva sparčiai juda link to, kai vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką, o tai reiškia, kad pensijos, kurios dabar siekia kiek daugiau nei 42% gauto atlyginimo, toliau mažės, tikėtina, iki 30% gautų pajamų, rodo ilgalaikės pensijų sistemos pajamų ir išlaidų projekcijos.

Kaip valdžia siūlo keisti padėtį?

Pagal pensijų pertvarką nuo 2019 m. naikinami 2% dydžio „Sodros“ pervedimai į privačius pensijų fondus ir keičiama kaupimo formulė: nuo kitų metų savo senatvei kaupti norintys žmonės galės prisidėti 3% nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 %. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Paraleliai nuo 2019 m. įgyvendinama mokesčių pertvarka numato, kad dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didėjimo (dėl gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų apjungimo darbuotojo pusėje pajamos į rankas nesikeis) kiekvienas vidutiniškai gaus apie 50 Eur daugiau atlyginimo į rankas.

Tačiau pasitikrinus matyti, kad apsisprendus kaupti toliau pensijų fonde po reformos tiems, kurių atlyginimas „ant popieriaus“ yra didesnis nei 1.800 Eur, pajamos į rankas ima mažėti.

Kiek konkrečiai nuo 2019 m. pasikeis atlyginimas galite pasitikrinti čia.

Šis pratimas parodo, kad žmogui tarsi labiau apsimoka nedalyvauti kaupime, o grįžus į „Sodrą“ pasiimti pinigus ir juos išleisti savo reikmėms šiandien.

Gi zefyro testo išvados rodo tikimybę, kad atsidedantys lėšų senatvei jos sulaukę gyvens geriau, nei papildomus gautus eurus skiriantys didesniam vartojimui šiandien.

Keliamų pensijų reformos tikslų įgyvendinimą, ekspertų nuomone, gerokai komplikuoja tai, kad nebelieka privalomumo dalyvauti papildomame pensijos kaupime (gyventojai iki 40 metų bus automatiškai įtraukiami į kaupimą, tačiau galės atsisakyti, o sulaukusieji šio amžiaus siūlymo kaupti apskritai negaus). Tad nuogąstavimai, kad žmonės bus linkę išleisti tai, ką gavo dabar, o ne taupyti, yra pagrįsti.

Nors valdžia žada, kad pakaitumo norma po reformos ilgainiui išaugs nuo 42% iki 50%, nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos, kad oriai senatvei pensija turi siekti 70% gautų pajamų, tik tolstame.

Tai ką daryti? Pasakyta, kad bus galima kaupti daugiau, ne tik tuos 3% nuo atlyginimo.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad ekspertų skaičiavimais uždirbantiesiems daugiau nei vidutinį darbo užmokestį (VDU – 700 Eur į rankas) nelieka paskatos kaupti II pakopos pensijų fonduose.

Todėl galbūt daugiau uždirbantiems verta stabdyti kaupimą II pakopos pensijų fonde (grįžti į „Sodrą“ su pinigais ar palikti pinigus fonde iki sukaks senatvės pensijos amžius), o kitas lėšas nukreipti į savanoriškus III pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą.

Kodėl? Todėl kad valstybės 1,5 nuo VDU priemoka (prie 3% nuo algos, kuriuos žmogus perves į fondą) per 12 mėnesių nesieks nei 200 Eur. Tuo tarpu už įmokas į III pakopos fondus ar investicinį gyvybės draudimą, kasmet deklaruojant pajamas, galima maksimaliai atgauti 300 Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo 1.500 Eur  sumos, investuotos į kaupimą. Suma nuo kitų metų mažėja 500 Eur.

Nuo praėjusių metų GPM lengvatai buvo taikomos 2.000 Eur įmokų už gyvybės draudimą ir į III pakopos pensijų fondus lubos. Bet kadangi nuo kitų metų GPM tarifas didėja nuo 15% iki 20% maksimaliai galima susigrąžinti suma sieks tuos pačius 300 Eur.

Antra vertus, žmogui kaupiančiam savarankiškai per šiuos instrumentus nebus privalomas anuitetas, kuris nėra paveldimas (kai lygiomis dalimis iki gyvos galvos išmokama sumą). Palyginti, kaupiantys II pakopos fonduose anuitetą privalės įsigyti iš „Sodros“, jei sukaupta suma sulaukus pensinio amžiaus viršys 10.000 Eur.

Kaupdamas savarankiškai žmogus galės apsispręsti, ar jam įsigyti anuitetą, ar rinktis periodines išmokas iš pensijų fondo (lėšos šiuo atveju išliks paveldimos).

Kitas variantas, ir ES plačiai paplitusi praktika, kai prie darbuotojų pensijos kaupimo prisideda darbdaviai. Tiesa, kol kas nėra iki galo aiškios jiems galiosiančios paskatos. Tepasakyta, kad darbdaviai galės pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą.

Palyginti, šiandien įmonei mokant įmokas į trečiosios pakopos pensijų fondus darbuotojų naudai, nuo sumokėtų įmokų nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio, „Sodros“ įmokų, privalomo sveikatos draudimo įmokų.

Šios lengvatos galioja, jeigu į pensijų fondą sumokėta įmoka neviršija 25% darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų. Įmokos į trečiosios pakopos pensijų fondus Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka pripažįstamos leidžiamais atskaitymais.

Pabaigai grįžkime prie zefyro testo. Jį kiekvienam dirbančiam teks atlikti per ateinančius 12 mėnesių. Pensijų fondų dalyviai apsispręsti – kaupti toliau ar grįžti į „Sodrą“ – turės iki 2019 m. liepos.

Taigi, kiekvienam teks pasirinkti, ar valgyti zefyrą šiandien (t.y. papildomus keliasdešimt eurų prie algos išleisti dabar), ar dar palaukti antro (toliau kaupti pensijai), kad sulaukęs senatvės galėtų gauti apčiuopiamą priedą prie sodrinės pensijos. Vien pensijos iš „Sodros“ oria nei šiandien, o juo labiau rytoj, tikrai nepavadinsi.

Komentaro autorius – Dalius Simėnas, „Verslo žinių“ apžvalgininkas

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kas juda, tas ir laimikius skaičiuoja 3

Lietuvos savivaldybių indekse tarp didžiųjų miestų – du lyderiai: Klaipėda ir Vilnius. Šiose pozicijose...

Gręžiasi į sidabrinę kartą 17

Darbo jėgos stygių Lietuva jaučia vis stipriau, visuomenė sensta, tačiau mūsų šalyje vis dar sunku...

Vadyba
2018.11.19
Garantijų draudimas įsigyjant verslą nepakeičia įmonės patikrinimo 5

Pastaraisiais metais pareiškimų ir garantijų draudimas, įsigyjant ar perleidžiant įmones, populiarėja. Tai...

Verslo aplinka
2018.11.18
Nutylimas įmonių bendravimo socialiniuose tinkluose efektas

Išaugęs žinomumas ir galimybė tiesiogiai klientams pristatyti savo prekes bei paslaugas, dar vienas reklamos...

Rinkodara
2018.11.17
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 12

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas 37

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį...

Finansai
2018.11.16
Po nauju rūbu – sena idee fixe 10

Valdantieji garsiai nebekalba apie ketinimą steigti valstybinį banką, tačiau kita jų iniciatyva nedaug nutolo...

Finansai
2018.11.15
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
2018.11.14
Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs...

Finansai
2018.11.13
Verslo perdavimas: kelias – ilgas, bet rezultatas gali atnešti palengvėjimą ir sėkmę 1

Verslo perdavimo būdų yra tiek daug ir įvairių, kiek ir patys verslai yra skirtingi, o verslo perdavimo...

Vadyba
2018.11.13
Investavimas į auksą Lietuvoje: kas ir kodėl perka 16

Auksas yra antra pagal populiarumą po nekilnojamojo turto investicija Lietuvoje.

Rinkos
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12
Nedideli biurai nuomai kaip investavimo idėja

Mikrobiurai jau kuris laikas yra viena iš investavimo į nekilnojamąjį turtą krypčių Lietuvoje, ypač aktuali...

Rinkos
2018.11.11
Šviesti ir mokyti ar veikti ir mokytis? Premium 3

Prieš kurį laiką į „YouTube“ tinklalapį įkeltą 10 minučių filmuką apie Lietuvą kasdien pažiūri...

Verslo klasė
2018.11.09
Perbėgėliai liko ant ledo 27

Žlugo „valstiečių“ planas apdovanoti mokesčių mokėtojų pinigais prie jų prisišliejusius perbėgėlius iš...

Finansai
2018.11.09
Merai brangina ramybės užutėkį 7

Kuriamas receptas, kuris galėtų „išgydyti“ savivaldybes nuo vangumo ir abejingumo investicijų medžioklėje.

Verslo aplinka
2018.11.08
Trečią ketvirtį lūkesčiai, kad būstas toliau brangs, didėjo 14

Priešingai negu ankstesniais ketvirčiais, šių metų trečiąjį ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie tikisi, kad...

Statyba ir NT
2018.11.07
Skvernelio laiškas, įveikęs laiką ir logiką 28

Premjeras Saulius Skvernelis šiandien pasigyrė, kad į jo laišką atsiliepė ir strategiją keisti apsisprendė...

Virš Lietuvos – sidabrinio cunamio banga 7

Metafora „sidabrinis cunamis“, nusakanti pasaulinį žmonių populiacijos senėjimo fenomeną, plačiai naudojama...

Finansai
2018.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau