Likvidumo trūkumas Vilniaus biržoje naudingas manipuliuotojams

Publikuota: 2015-09-03
Atnaujinta 2015-09-03 14:55
Audrius Slažinskas, advokatų kontoros „Cobalt“ Įmonių įsigijimų ir susijungimų praktikos grupės asocijuotas teisininkas. Bendrovės nuotr.
Audrius Slažinskas, advokatų kontoros „Cobalt“ Įmonių įsigijimų ir susijungimų praktikos grupės asocijuotas teisininkas. Bendrovės nuotr.
 

„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje kotiruojamų bendrovių akcijų kainų pokyčius sekantys asmenys turėjo pastebėti, kad atvejai, kai reikšmingas bendrovių akcijų kainų korekcijas lemia itin mažų (kartais nė 5 Eur vertės nesiekiančių) akcijų paketų perleidimai (pvz., 2015-08-24 fiksuotas 0,23 Eur vertės AB „Gubernija“ akcijų perleidimo sandoris, nurėžęs bendrovės akcijų vertę beveik 18%) rinkoje matomi gan dažnai. Iš dalies tai lemia likvidumo trūkumas biržoje, tačiau atvejų, kai akcijų kaina yra galimai keliama ar mažinama dirbtinai (įsigyjant/perleidžiant itin mažus akcijų paketus) taip pat galima išvysti vos ne kasdien.

Nors itin mažų akcijų paketų įsigijimas nėra draudžiamas, atsižvelgiant į tokiems sandoriams taikomų komisinių dydį, šiems sandoriams dažnai trūksta ekonominės logikos. Dar daugiau – tokie sandoriai yra laikomi neteisėtais, kai jais siekiama manipuliuoti rinka ir sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie atitinkamų akcijų pasiūlą, paklausą ar rinkos kainą.

Nors su manipuliavimu finansinėmis priemonėmis susiduria ir vienu ar kitu būdu kovoja kone kiekviena išsivysčiusi finansinių priemonių rinka, reikėtų žinoti, jog manipuliavimo atvejai dažniausiai pasireiškia rinkose, kurios kenčia nuo mažo likvidumo, menkos kapitalizacijos ir didelių intervalų tarp finansinių priemonių pirkimo ir pardavimo kainų.

Žinant, kad didžioji dalis „Nasdaq Vilnius“ biržos sąraše įrašytų akcijų puikiai atitinka visus aukščiau nurodytus kriterijus, Vilniaus vertybinių popierių biržos apsaugai nuo galimų manipuliavimo atvejų Lietuvos bankas turėtų skirti ypatingą dėmesį. Siekdami nuo manipuliavimo apsisaugoti patys, rinkos dalyviai turėtų žinoti, kad, nors skirtingų manipuliavimo būdų yra daug, didžioji dalis jų pasireiškia per manipuliacijas informacija arba manipuliacijas prekybos vertybiniais popieriais veiksmais.

Manipuliavimas informacija dažniausiai atliekamas laikraščiuose, naujienlaiškiuose, forumuose bei kituose interneto portaluose pateikiant ar kitu būdu (pvz., telefonu ar el. paštu) skleidžiant klaidinančias rekomendacijas dėl tam tikrų vertybinių popierių (toliau – VP) pirkimo/pardavimo arba platinant tikrovės neatitinkančius gandus apie bendrovių veiklai esminį poveikį galinčias turėti aplinkybes (pvz., skelbiant apie naujų produktų sukūrimą, skolininkų bankrotą ar pan.) ir taip mėginant paveikti atitinkamų VP kainą.

Nors Lietuvos investuotojams skirtuose forumuose be didelio vargo galima rasti nemažai klaidinančių ar tikrovės akivaizdžiai neatitinkančių žinučių, iki šiol vienintelis viešai žinomas atvejis, kai Vertybinių popierių komisija (toliau – VPK) skyrė (vėliau Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo panaikintą) baudą už manipuliavimą informacija, yra susijęs su 2007 m. balandžio mėnesį dienraštyje „Respublika“ spausdintomis publikacijomis apie gerėjančią „Gurbernijos“ finansinę būklę ir didėjantį susidomėjimą šios bendrovės akcijomis.

Atsižvelgdama į tai, kad šios publikacijos smarkiai prisidėjo prie vos per vieną mėnesį pasiekto 100% viršijusio bendrovės akcijų kainos augimo bei į tai, kad „Respublika“ ir „Gubernija“ 2007 m. buvo glaudžiai susijusios per jas abi kontroliavusius asmenis, VPK tuomet įtarė, kad straipsniais „Respublikoje“ dienraščio savininkai „Gubernijos“ akcijų kainą galėjo auginti dirbtinai.

Nors aukščiau paminėtų manipuliacijų informacija vis dar pasitaiko, šios neteisėto pasipelnymo schemos vis labiau užleidžia vietą gerokai sunkiau susekamoms ir įrodomoms manipuliacijoms rinka atliekant prekybos VP veiksmus.

Šios manipuliacijos yra atliekamos teikiant klaidinančius pirkimo/pardavimo pavedimus ar sudarant apsimestinius sandorius ir tokiu būdu dirbtinai sukuriant įspūdį apie augančią/krentančią akcijų kainą, paklausą ar prekybos VP aktyvumą. Minėtos manipuliacijosgali būti atliekamos:

  • Vykdant prekybą su savimi,
  • pateikiant ir atšaukiant didelės apimties pirkimo/pardavimo pavedimus,
  • prekybos sesijos pabaigoje itin mažais sandoriais nustatant VP kainą siekiant sudaryti ilgalaikio akcijų kainos kilimo įspūdį,
  • dideliais kiekiais parduodant pasirinktos bendrovės akcijas ir sukėlus paniką rinkoje (ar stop-loss apsaugų suveikimą) atperkant šios bendrovės akcijas už mažesnę kainą ir daugeliu kitų būdų.

Iš Lietuvos teismų nagrinėtų bylų galime matyti, kad iki šiol „Nasdaq Vilnius“ biržoje dažniausiai įkliūdavo per atidarymo ar uždarymo aukcionus dirbtinai aukštą/žemą kainą nustatinėję ir vėliau savo pavedimus atšaukdavę arba itin mažais akcijų įsigijimo sandoriais finansinių priemonių kainą didinę/mažinę manipuliuotojai.

Iš teismų praktikos taip pat matyti, kad tiesioginė finansinė nauda iš turimų akcijų pardavimo už dirbtinai išpūstą VP kainą toli gražu nėra vienintelis tikslas, kurio gali siekti manipuliuotojas. Kaip pavyzdį šiems alternatyviems tikslams galima pateikti VPK 2011 m. nustatytą atvejį, kuomet nuo 2011-02-18 iki 2011-05-10 APB „Apranga“ akcijų kaina buvo dirbtinai keliama perkant po 1–30 APG akcijų vien tam, kad manipuliuotojui nereikėtų įmokėti papildomo įnašo į maržinės prekybos sąskaitą ar parduoti už skolą pirktų akcijų. Kitas įdomus atvejis buvo užfiksuotas 2008 m., kai buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2007-12-13 iki 208-02-08 vienas spekuliantas teikė smulkius pavedimus dėl įvairių akcijų įsigijimo vien tam, kad manipuliuodamas rinkos akcijų kainomis padėtų sutuoktinei laimėti Stokholmo ekonomikos mokyklos organizuotą investavimo žaidimą.

Kalbant apie manipuliacijas rinkoje, investuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dalies institucijų ir vadovų darbo vertinimas (premijų ar valdymo mokesčio išmokėjimas) neretai būna susietas su tam tikro laikotarpio pabaigoje pasiektais rezultatais (pvz., pasiekta investicine grąža arba pasiektu valdomos bendrovės akcijų vertės prieaugiu), tad mažai likvidžiose rinkose siekiai dirbtinai padidinti atitinkamų akcijų kainą šių periodų pabaigoje taip pat yra gan tikėtini.

Kaip matyti, „Nasdaq Vilnius“ birža tikrai nėra apsaugota nuo manipuliacijų, o atsižvelgiant į tai, kad kasmet mažėjant rinkos likvidumui manipuliuoti biržos akcijomis darosi vis lengviau, itin smulkių akcijų kainą koreguojančių sandorių ar kitų mėginimų manipuliuoti rinka turėtume išvysti vis dažniau. Spekuliantus nuo manipuliavimo rinka teoriškai turėtų sulaikyti įstatymuose už šiuos veiksmus numatyta baudžiamoji ir administracinė atsakomybė, tačiau atitinkami pažeidimai yra labai sunkiai įrodomi, baudžiamoji atsakomybė (iki 3 metų įkalinimo bausmė) už šiuos veiksmus dar niekada nėra taikyta, o maksimali administracinė nuobauda tesiekia 8.686 Eur fiziniam asmeniui ir 57.924 Eur juridiniam asmeniui.

Derėtų pažymėti ir tai, kad, remiantis ES teisės aktais, paminėtos sankcijos iki 2016 m. liepos turėtų smarkiai išaugti bei numatyti iki EUR 5 mln. Eur administracinę baudą bei 4 metų laisvės atėmimo bausmę fiziniams asmenims bei iki 15 mln. Eur dydžio baudą juridiniams asmenims. Kitą vertus, rinkoje iki 2016 m. nepadidėjus likvidumui vien sankcijų didinimas problemos gali ir neišspręsti, tad visais atvejais investuotojai prieš priimdami sprendimus pirkti/parduoti VP turėtų įsitikinti bent jau sprendimą pirkti/parduotisąlygojusios informacijospatikimumu ir reikšmingumu.

Audrius Slažinskas yra advokatų kontoros „Cobalt“ Įmonių įsigijimų ir susijungimų praktikos grupės asocijuotas teisininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Įmonių obligacijos: dar menkai pramintas kelias į verslo auginimą

Verslo pasaulyje pasitaiko, kai gerą idėją numarina pats autorius, nusivylęs, kad savo projektui įgyvendinti...

Finansai
10:03
Ko esame verti, jei bijome, kad mus iš darbo rinkos išstums kalbos nemokantys užsieniečiai? 22

Jau seniai lietuviai gausiai pildo Lenkijos valstybės iždą ir šios šalies verslininkų kišenes, vykdami...

Atsipalaiduokite: už jus nuspręs p. Veryga 10

Sveikatos apsaugos ministerija sukūrė planą, pagal kurį ne patys žmonės spręstų, kur jiems geriau gydytis už...

„Blockchain“ technologija: 3 svarbiausi žingsniai verslui

Šiuo metu labiausiai pastebimas paskirstytų duomenų technologija (angl. Distributed Ledger Technology)...

Rinkos
2018.06.24
Trikampis energijos galvosūkis 1

Prieš gerą dešimtmetį energetika buvo užėmusi dominuojančią poziciją politikų diskusijose. Greičiausiai dėl...

Energetika
2018.06.24
Robotizacijos banga atsirita ir į biurus: kaip iš to laimėti

Lietuvoje daugiau nei 60% darbo vietų gali tapti nereikalingos, kai robotizacijos ir automatizacijos...

Technologijos
2018.06.23
Sveiki atvykę į darbininkų ir valstiečių valstybę! 86

Valdančiųjų stovykloje – visiškai pakrikusi drausmė: dėliojant taškus mokesčių reformoje, parlamentarai tarsi...

Verslo aplinka
2018.06.22
Ar galime išmokyti Lietuvą „pitch’inti“? 2

Vienas iš mano profesiniame kelyje pasitaikančių užsiėmimų yra startuolių mokymas „pitch’inti“ – savo...

Technologijos
2018.06.21
Akcininkų konfliktas – ką rinktis: veiklos tyrimą ar bankrotą? 1

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliolika įmonių veiklos tyrimo bylų, kurių pagalba akcininkai...

Finansai
2018.06.21
Pilki keleliai dulka... 10

Susisiekimo ministerijos (SM) ir VĮ „Kelių priežiūra“ atliekamas buvusių regioninių kelių įmonių auditas dar...

Finansai
2018.06.21
Kaip reikia tyliai tyliai uždrausti interneto „memus“ Europoje? 4

„Pasaulis juokingas – tu gali pavirsti archangelu, kvailiu ar nusikaltėliu – niekas nepamatys! Bet jei tau...

Rinkodara
2018.06.20
Laikas - pinigai arba Investicijų gaudyklė 2

Investuotojai, kurių intensyvi “medžioklė” vyksta vis didėjantį pasitikėjimą įgyjančioje Europoje, mini bene...

Finansai
2018.06.20
Baterijų era eina į pabaigą, ir tai daiktų interneto nuopelnas 6

Baterijos ilgą laiką buvo ir vis dar tebėra vienas iš svarbiausių nešiojamų išmaniųjų įrenginių komponentų.

Technologijos
2018.06.19
Sovietinis mentalitetas grįžta 60

Naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Žydrūno Bartkaus mintys, pasirodžiusios...

Verslo aplinka
2018.06.19
„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“ 15

„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“. Taip pasakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas...

Verslo aplinka
2018.06.18
Ar lyja, ar saulė šviečia – ūkininkams vis blogai 32

Sausros užpulti ūkininkai skaičiuoja sumažėsiantį derlių ir būsimus nuostolius, tačiau draudimo išmokų negaus...

Agroverslas
2018.06.18
Perkate ar parduodate verslą? Leidimo gavimo nelaikykite formalumu

Verslui planuojant įsigyti ar parduoti verslą, reikėtų prisiminti Konkurencijos tarybą, nes sandorio...

Rinkos
2018.06.17
Kibernetinis saugumas: kodėl gaisrui svarbu ruoštis iš anksto

Augantis incidentų skaičius, dažnėjantis žalingos programinės įrangos platinimas ir intensyvėjanti...

Technologijos
2018.06.16
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Politinės „virtuvės“ meniu keičiasi 6

Vyriausybės mėginimas antrą kartą bristi į tą pačią upę – įvykdyti struktūrines permainas mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau